Vilniaus mečietės projektas/ai, nesuprantu ar tas pats; viskas baigėsi prieš 10 metų kai Zuokas davė sklypą Antakalnyje, ir iškart atėmė nes laiku kažkas kažko nepasirašė, gal ir gerai nes projektas gigantomaniškas (2ha ploto kompleksas).
Paminklas Vytautui Didžiajam Raižiuose (Alytaus r.)
Vytautas prieš 600 metų perkėlė totorius iš Krymo į Lietuvos Difdžiąją Kunigaikštystę (įskaitant ir dabartinę Lenkiją bei Baltarusiją)
Senosios Raižių kapinės yra toliau nuo kaimo Alytaus kryptimi.
Foto 2018.10
Jei būnant Raižiuose reikėtų rinktis, kurias kapines labiau verta aplankyti, turbūt įdomesnės yra naujosios kapinės.
Jos yra nuo Raižių irgi Alytaus kryptimi, tik arčiau kaimo.
15min.lt 2018.05.05 Lietuvos totorių sostinėje Raižiuose gyventojų mažėja, bet šimtalapiu tebekvepia
Alytaus rajono Raižių musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius pasakojo, kad 1885 m. Raižiuose iš viso gyveno 156 gyventojai totoriai. 1923 m. – 187 ir 33 sodybos. 1959 m. šis skaičius sumažėjo iki 163 totorių, bet sodybos jau buvo 35.
„2001 m. iš viso gyventojų užregistruota 119, 37 sodybos ir vienas 8 butų daugiabutis. Totorių iš jų buvo 37 žmonės ir 17 sodybų, dvi negyvenamos. 2015 m. gyventojų neliko ir 100, totorių tik 32. Viena buvo gausi šeima devynių žmonių, tai iš jos likę čia tik du senukai ir viena mokinė dvyliktokė. Kaimas nyksta sparčiai, kaip ir visi kaimai“, - apie demografinius pokyčius kalbėjo I.Makulavičius. (...)
Mečetė pastatyta 1889 m. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų mečetės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla). Mečetė medinė, stačiakampio plano su penkiasiene iškyša apsidės fasade, dvišlaičiu skardiniu stogu, kurio viršuje yra nedidelis minareto bokštelis, liaudies architektūros formų. Prieangis per visą pastato plotį. Iš jo patenkama į vyrų ir moterų sales. Vyrų salė dešinėje pusėje, moterų – kairėje.
Raižių mečetė vienintelė Lietuvoje veikė ir sovietmečiu. Kitas Kaune, Vilniuje, Keturiasdešimties Totorių kaime ir kitur uždarė ar net nugriovė. „Buvo vadinama Lietuvos musulmonų Meka tuo metu, nes iš tikrųjų vienintelė veikė. O veikė ji todėl, kada atėjus sovietams visi Dievo namai buvo nacionalizuoti ir galėjo tikintieji naudotis pastatais tik pagal panaudą. O tam reikėjo 20 žmonių komiteto, išrinkto atsakingo pirmininko. 1951 metų gegužės mėnesį, savaitgalį, Alytaus apylinkėse buvo trėmimai į Sibirą – tiek totorių, tiek lietuvių. Totoriai, būdami musulmonais, susirinko liepos mėnesį į bendruomenės namą, išsirinko komitetą, (...), bendruomenė buvo registruota ir galėjo naudotis mečete pagal panaudą“, – apie tai, kaip pavyko mečetę išsaugoti neuždarytą, pasakojo I.Makutavičius.
Vilniuje svarstoma per artimiausius kelerius metus pastatyti nedidelę mečetę už 7–8 mln. eurų, trečiadienį rašo naujienų portalas 15min.lt. Nacionalinė žemės tarnyba 8,4 tūkst. kvadratinių metrų sklypą mečetei Ilgalaukio gatvėje, Liepkalnyje, Vilniaus musulmonų sunitų religinei bendruomenei suteikė panaudos teise neatlygintinai. Pasak muftijaus Aleksandro Begansko, mečetės statybas turėtų finansuoti Turkija, galbūt Saudo Arabija ar Kataras, iš valstybės bendruomenė finansavimo nesitiki. Pasak mulsumonų dvasininko, statybos prasidės tada, kai bus išspręstas finansavimo klausimas ir kitos galimos kliūtys, gauti leidimai. Šiuo metu Lietuvoje veikia keturios mečetės – Nemėžyje, Keturiasdešimties totorių kaime Vilniaus rajone, Raižiuose netoli Alytaus ir Kaune.
Vilniuje svarstoma per artimiausius kelerius metus pastatyti nedidelę mečetę už 7-8 mln. eurų, trečiadienį rašo naujienų portalas 15min.lt. Nacionalinė žemės tarnyba 8,4 tūkst. kvadratinių metrų sklypą mečetei Ilgalaukio gatvėje, Liepkalnyje, Vilniaus musulmonų sunitų religinei bendruomenei suteikė panaudos teise neatlygintinai. Pasak muftijaus Aleksandro Begansko, mečetės statybas turėtų finansuoti Turkija, galbūt Saudo Arabija ar Kataras, iš valstybės bendruomenė finansavimo nesitiki.
Comment