Keli straipsniai apie Alantos sinagogą (Molėtų r.)
Lietuvos žydų bendruomenė 2015.12.01 Nuo griūties apsaugota medinė Alantos sinagoga
Šių metų liepos mėnesį statinio techninis prižiūrėtojas inžinierius Giedris Butanavičius (UAB „SDG“) pranešė apie susidariusią avarinę būklę – supuvus sienos rąstui, sija nusileido, deformuodama perdangą; sijų galimas tolesnis griuvimas kėlė pavojų visam pastatui. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nedelsdama ėmėsi veiksmų – buvo užsakyta parengti neatidėliotinų avarijos grėsmės šalinimo darbų aprašą ir darbų schemą. Pagal UAB „Senamiesčio projektai“ (proj. vadovas Jakobas Mendelevičius) parengtą darbų aprašą ir schemą Molėtų statybos ir restauravimo įmonė „Ateities projektai“ (darbų vadovas Bronius Gaižutis) lapkričio mėnesį atliko neatidėliotinus tvarkybos darbus – parėmė griūvančias sijas, sutvirtino sienas ir vidines pertvaras, suremontavo medinių lentų profiliuotą karnizą, užsandarino langų angas. Projekto parengimą ir tvarkybos darbus finansavo Geros valios fondas. Bendruomenė dėkoja projektuotojams, restauratoriams ir visiems kurie prisidėjo prie operatyvaus problemos sprendimo.
Alantos sinagoga yra vertingas nekilnojamojo kultūros paveldo statinys. Sprendžiant iš formų, spėjama, kad sinagoga statyta XIX a. antrojoje pusėje. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas naudotas kaip grūdų sandėlis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastatas, deja labai blogos būklės, grąžintas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei. Medinių sinagogų Europoje išlikę vos dvi dešimtys, dauguma jų – Lietuvoje. Šių metų rugsėjo mėnesį Alantos sinagoga paskelbta valstybės saugoma.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės yra pateikusi paraišką ir tikisi kitąmet gauti valstybės lėšų Alantos sinagogos avarijos grėsmės pašalinimo darbų projekto parengimui. Siekiama, kad prie pastato išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms taip pat prisidėtų ir Molėtų rajono savivaldybė bei vietos bendruomenė. (...)
Prieš karą Alantos žydų bendruomenę sudarė apie pusė tūkstančio miestelio gyventojų. Šiandien jų nelikę nė vieno. Kaip ir visame Molėtų rajone. Tačiau vietos žmonių rūpesčiu čia išliko Alantos medinė sinagoga. Valdininkai sako, kad pastatą būtų galima restauruoti, tačiau neaišku, ką jame veikti, nes miestelis nyksta. Nuo 2000 m. Alantą paliko 40 proc. gyventojų. (..)
Tokiu atveju, jeigu atsirastų pinigai šiai sinagogai tvarkyti, reikia užpildyti turinį šios sinagogos. Nes jūs pati suprantat, logiškai mąstant, sutvarkius pastatą, jeigu juo nesinaudoti, jeigu jį nešildyti, jeigu jį nepanaudoti kažkokiais tai tikslais, tai yra veltui išmesti pinigai“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Molėtų rajono savivaldybės meras teigia, kad savivaldybė neturi lėšų sinagogai restauruoti, nors tai yra vienintelė išlikusi sinagoga visame rajone.
„Šiandien savivaldybė iš savo biudžeto, tenka apgailestauti, kad tikrai negali skirti atitinkamų resursų būtent šios sinagogos atstatymui“, – kalbėjo Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.
Žydų bendruomenė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad šis finansuotų Alantos sinagogos tvarkybos darbus. Paveldosaugininkai teigia, kad apleistų istorinių pastatų Lietuvoje yra daugiau, nei valstybė gali paremti, ir pirmiausia pinigai yra skiriami tiems objektams, kuriuose numatyta veikla ir aiški jų paskirtis. (...)
Bernardinai.lt 2018.06.09
Vaidotas Žukas Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje
Iki II pasaulinio karo žydai sudarė daugumą Molėtų krašto miestelių gyventojų. Bet 1941 m. nacių režimas judėjams paskelbė nuosprendį – Dovydo palikuonis reikėjo pažeminti, nukankinti, sušaudyti... Ir vienas Dievas težino, kiek šio gražaus ežerų krašto žmonių prisidėjo prie savo kaimynų gelbėjimo ar atvirkščiai – įskundimo, išdavimo, sušaudymo. Naciai į Molėtus atsiuntė vos kelis vokiečius. Visus žydų areštus ir šaudymus atliko niekšai lietuviai.
Bet yra ir šviesioji šios tragedijos pusė – ir žydų gelbėtojų Molėtų krašte buvo keli šimtai, nes vieną žydą paslėpti ir išsaugoti reikėjo kelių dešimčių žmonių pasiryžimo, kasdienių pastangų, mirtinos rizikos. Ir garbė jiems! (...)
Nors šiuo metu Alantos sinagoga yra paramstyta ir sulopyta, Alantos miestelio bendruomenė vidų išvalė, papuošė patalpą kilimais ir iš Vilniaus galerijos „Menų tiltas“ pasiskolintais dviem dideliais Paryžiaus menininko Prano Gailiaus (1928-2015) koliažais bibline tema (pagal Dovydo psalmes), taip pat iškabino žydų atminimo parodą ant sinagogos nutrupėjusių sienų, medinių sąsparų. Ši ekspozicija įtraukta į 2018 m. birželio antroje pusėje Alantoje vyksiančio pasaulio lietuvių Santaros Šviesos suvažiavimo lankymo programą.
Patekimas į sinagogą yra netoli miestelio aikštės, nuo į Laičius - Balninkus vedančios Ukmergės gatvės namo Nr.3.
Reikia eiti per privatų kiemą; šeimininkė maloniai leido eiti ir fotografuoti
Pabaigta Alytaus Sinagogos restauracija / rekonstrukija
KPD 2021.04.21 Atgimė Alytaus miesto sinagogos pastatas
Priimti penkerius (2016–2020) metus valstybės ir Alytaus miesto savivaldybės lėšomis vykdyti Alytaus sinagogos pastato tvarkybos ir pritaikymo darbai. Alytaus miesto sinagoga – valstybės saugomas regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas.
Savivaldybės tarybos sprendimu, restauruota sinagoga perduota Alytaus kraštotyros muziejui. Dalis patalpų skiriamos Alytaus žydų bendruomenės atminimui įamžinti
Restauruota Kurklių sinagoga. Sutvarkytą sinagogos pastatą planuojama perduoti panaudai Anykščių savivaldybės biudžetinei įstaigai „Anykščių menų centras“. Čia turėtų įsikurti sakralinio meno padalinys su savo ekspozicija (Kultūros paveldo departamento informacija).
Kultūros paveldo objektų, kuriuose bus pradėti arba tęsiami tvarkybos darbai, sąraše – 15 kultūros paminklų, 5 sinagogos (Čekiškės, Švėkšnos, Marijampolės, Vilniaus Gėlių gatvės ir Ohel Jaakov choralinė sinagoga Kaune)
Comment