sios knygos virselyje Jurbarko sinagoga, medines architekturos sedevras. deja, bet fasistai pasistenge, kad jos nebeliktu.
1941 m. liepos 3 d. į Jurbarką atvykę Tilžės gestapininkai suorganizavo pirmosios žydų grupės(apie 300 vyrų)žudynes.Iki 1941 m. rugsėjo vidurio beveik visi-apie 2300 miesto žydų-buvo sušaudyti.Be to,nacių įsakymu patys žydai buvo priversti nugriauti savo medinę sinagogą.
Didžioji sinagoga ir naujieji maldos namai stovėjo Kauno gatvėje kvartale prie Basanavičiaus aikštės. Senoji ir naujoji sinagogos statytos XIX a. yra neobarokinio stiliaus.
Šioje 1923 m. nuotraukoje pažymėjau kur stovėjo sinagogų kompleksas.
Turbut naujieji žydų maldos namai išliko tik smarkiai perstatyti.
Apie tai ir galvojau Tie buve maldos namai iki siol turi savo unikalu fasada tik kad daugelis jo nepastebi nes pastatas apaugo medziais. Idomi ta miesto praeitis....
Šalia Naujosios Žagarės turgavietės taip pat buvo 2 sinagogos. Jos turėjo būti statytos XIX-XX a. sandūroje. Gerai išliko 1 sinagoga. Dabar joje įrengta sporto salė. Atvaizdas
Čia negerai. Primena sovietmečio ateizmą. Argi sunku pastatyti miesteliui naują sporto salę, o buvusiuose maldos namuose padaryti muziejų ar kokią kultūros salę?
Tokius pastatus sunku pritaikyti dabartiniai paskirčiai, manau galėtų sinagogą perkelti į Liaudies buities muziejų prie Rumšiškių, ten ją pastatytų šalia kuriamo miestelio, galėtų atkurti ir senuosius interjerus. Galėtų žmonės pamatyti kaip atrodė senieji žydų maldos namai.
Bet gerai, kad darbai pradėti, nes sinagogos labai apleisti Lietuvos kultūros paminklai.
Straipsnyje teigiama, jog ateity sutvarkius Pakruojo sinagogą, joje planuojama įrengti vaikų bibliotekos skaityklą. Toks ypatingas pastatas tiesiog privalo išlikti mieste. O iškėlus ją į Rumšiškes, būtų nuskurdintas Pakruojo miestovaizdis. Liaudies buitie muziejuje galėtų atsirasti nebent sinagogos kopija. Panašus precedentas yra: autentiška senoji Pakruojo gaisrinės stoginė buvo išsaugota mieste, o Liaudies buities muziejuje atsirado jos kopija.
Čia negerai. Primena sovietmečio ateizmą. Argi sunku pastatyti miesteliui naują sporto salę, o buvusiuose maldos namuose padaryti muziejų ar kokią kultūros salę?
Erdvūs kultūros namai yra visai greta. Muziejaus įkūrimas problematiškas. O naujos sporto salės nėra...
Seniausioje ir vertingiausioje iš išlikusių medinių sinagogų – Pakruojo sinagogoje – spalį pradėti konservavimo darbai.
Kultūros paveldo departamentas šiam valstybės saugomam paveldo objektui sutvarkyti skyrė per 140 tūkst. litų, dar 30 tūkst. litų skyrė Pakruojo rajono savivaldybė.
„Džiaugiamės, kad sinagoga sulaukė pagalbos, nes labai vertiname šį mūsų
sakralinės kultūros paminklą“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.
Žydų bendruomenė derina su Pakruojo rajono savivaldybe panaudos sutartį, pagal kurią savivaldybė apsiimtų valdyti sinagogą ir pritaikyti ją kultūrinei veiklai.
Pakruojo sinagoga statyta 1801 m., baroko ir klasicizmo epochų sandūroje, 1885-aisiais buvo remontuota ir perdažyta.
Net 16 metrų ilgio ir 12 metrų pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą, tačiau buvę segmentinių arkų langai langai apkalti lentomis, o itin puošnus interjeras – sunaikintas; jo fragmentų teliko istorinėse nuotraukose.
Sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Istorinės nuotraukos ir prisiminimai liudija, jog itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.
1938 m. vykdytų tyrinėjimų metu sinagoga jau atrodė apleista: grindys pusiau supuvusios, molai išklibę, viduje daug dulkių. Kadangi šis statinys neturėjo krosnies, jame melstasi tik vasarą. Miestelyje menkstant žydų skaičiui, mažėjo ir maldos namų lankytojų.
Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta kino teatru, o vėliau – sandėliu.
Ypač ją nuniokojo praėjusiais metais kilęs gaisras – išdegė net pusė pastato. „Dabar svarbiausia mūsų užduotis yra apsaugoti šį unikalų paveldo objektą nuo lietaus, sniego ir neleisti jam galutinai sunykti“, – teigia Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Vėliau tikimasi sutvarkyti pastato išorę, tūrį, fasadus, barokinį stogą, langus – tam esama pakankamai ikonografinės medžiagos.
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė sako, kad pakruojiečiai supranta, koks retas ir vertingas paveldo objektas stovi jų mieste. Vietos bendruomenės nuomone, ateityje istorinėje sinagogoje geriausia būtų įkurti Pakruojo bibliotekos vaikų skaityklą.
Kalbant apie Pakruojo sinagogą, savaitgalį pavyko užfiksuoti dabartinę jos būklę. Beje, befotografuojant šį pastatą, ant sinagogos pastebėtas ir antisemintinis užrašas
Michał Elwiro Andriolli (1836 - 1893)
Medžio raižinys 13 x 18,5 cm Jurbarko sinagoga. Mediniai maldos namai. 1872 m. http://www.pinakoteka.zascianek.pl/A...es/Jurborg.jpg
JURBORG (nad Imstrą, pow. rossieński, gub. kowieńska).
Drzeworyt. 13 x 18,5 cm.
"Tygodnik Ilustrowany" 1872, t. 9, nr 225, str. 208.
Dar viena chasidų sinagoga Kaune, Gimnazijos 6 (netoli sinagogos, paverstos autoservisu Birštono gatvėje, gal tik už 100 m). Apleista. Pastatyta 1880 m.
Pries pora menesiu ja grazino kazkuriai zydu bendruomenei. Neaisku ka jies su pastatu darys, bet bent jau seimininkas yra
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras maloniai Jus kviečia į Gilles Vuillard parodos „Paskutinės medinės sinagogos“ atidarymą, kuris įvyks 2011 m. kovo mėn. 3 d. 18.00 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
Lietuvoje gyvenantis Prancūzijos dailininkas Gilles Vuillard savo kūriniais siekia atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančio unikalaus kultūros paveldo objektus – medines sinagogas, į istorinę-kultūrinę šių baigiančių suirti statinių reikšmę. Kartu su medine žydų maldos namų architektūra nyksta ir paskutiniai litvakų kultūros ženklai Lietuvoje.
Dailininko darbuose pabrėžiamas medinių pastatų grožis, architektūrinė vertė. Šiuolaikinę figūratyvinę kryptį Gilles Vuillard apjungia su Barbizono grupės, rusų peredvižnikų, Amerikos regionalistų naudotomis plastinės išraiškos priemonėmis: pastatams įkvepiama gyvybė, medines sinagogas sušildo saulėti, mirgantys potėpiai, šiltų spalvų prisilietimas. Sukuriama paralelė tarp istorijos, architektūros, peizažo ir socialinio gyvenimo. Kai kurie tapybos darbai yra laisvesni, beveik abstraktūs, vaizduojantys degančią Pakruojo sinagogą (ji buvo padegta 2009 m.).
Paroda veiks iki 2011 04 14 d. (Ekspozicija bus uždaryta vieną savaitę: 2011 03 21 – 2011 03 27).
Comment