N. Orda. Akvarelė, kurioje pavaizduota Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia. 1875 - 1876 m. Čia buvo įkeltas nespalvotas variantas, bet geriau žiūrėti į autorinį sprendimą.
Beje, Krokuvos muziejuje ji klaidingai įvardinta kaip Šv. Trejybės bažnyčia. Pastaroji buvo medinė ir atrodė daug kukliau. Taigi, klysta ir profesionalai.
Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia, XIX a. nuotrauka
Vienintelė žinoma bažnyčios nuotrauka, ją nuskenavau iš knygos Lietuvos architektūros istorija, Tomas 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987 m.
Kelmės ev. reformatų bažnyčia, šiuo metu naudojama liuteronų Atvaizdas
Nežinojau, kad tuo pastatu dalinasi liuteronai ir kalvinistai.
Panašių atvejų buvo nemažai po karo Klaipėdos krašte, kai vienais maldos namais dalindavosi katalikai ir liuteronai.
Kelmės reformatų parapija ir bažnyčia yra viena iš nedaugelio, kurios išliko Lietuvoje sunykus reformacijai. Bažnyčia tebestovi ir šiandien kaip architektūros paminklas kartu su ant Vilbėnos upės kranto dvaro arkiniais vartais - liudininkais kadaise Kelmėje viešpatavusio humanizmo, reformacijos ir sąžinės laisvės laikotarpio, nuo kurio mus jau šimtmečiai skiria, dažnai keitę religines, ideologines ir politines gyvenimo struktūras bei valstybių sienas.
To kaitaliojimosi neišvengė ir Kelmės ev. reformatų parapija: jos narių tarpe, be lietuvių, atsirado ir kitų tautybių parapijiečių, gi prie reformatų prisidėjo ir liuteronų, kuriuos ilgą laiką aptarnavo reformatų kunigai.
Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbose ir, retkarčiais, Gruževskių dinastijos palikuonims - lenkų kalba.
Kaip matome, Kelmės ev. reformatų parapija tapo mišri ne vien tautybių, bet ir tikybų atžvilgiu.
Ilgametis jos klebonas kun. prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas, kuris apie 40 metų prieš II pasaulinį karą Kelmės parapiją aptarnavo, laikė pamaldas ne tik trijose kalbose, bet, būdamas ekumeninio bendradarbiavimo šalininkas, bažnyčioje už Dievo stalo pastatė altorių liuteronams, o šventą Vakarienę dalino abejuose pavidaluose: reformatams duoną, liuteronams - ostiją. Tai unikali ekumenizmo idėja: vienas Dievas, viena Evangelija, vienas kunigas ir viena bažnyčia (pastatas), nepaaukojant savo tikėjimo principų
Nuostabus Kelmės evangelikų reformatų bažnyčios bokštas, viso pastato puošmena. Kaip žinoma šios konfesijos atstovai vidaus visai nepuošdavo, tad interjeras tikrai labai kuklus.
Gaila, kad tokį įdomų pastatą per karą sugriovė, išorė buvo kukli ir atitiko šios konfesijos nuostatas. Keista kad beveik nėra šio pastato senųjų nuotraukų, jų turi turėti Ukmergės muziejus. Gal kas kada jas suras ir patalpins į internetą. Dėkui Almi už šį ir kitus reportažus.
Kada ant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios bus atstatytos trys K.Jelskio skulptūros: centre Kristus laikantis indą, o kampuose klūpantys angelai su didžiuliais sparnais?
Kada ant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios bus atstatytos trys K.Jelskio skulptūros: centre Kristus laikantis indą, o kampuose klūpantys angelai su didžiuliais sparnais?
Manai evangelikų reformatų bendruomenė turi tam lėšų? Pirmiausia norint atkurti tas skulptūras reikia daryti tyrimus, planus ir pan.. Antra, reikia pirmiausia tvarkyti visą bažnyčią, kuri šiuo metu atrodo klaikiai, tiesa dėl vidaus nežinau, bet turbūt ten reikalai dar prastesni. Žinoma, norėtųsi pamatyti tas skulptūras ten kur joms ir priklauso būti, nes tai papuoštų šią Pylimo gatvės atkarpą. Bet padėtis tokia, kad reikia žiūrėti į tai kas būtiniausią ir tai kas dar mažiausiai pagadinta sovietų. Gal po kokių 5-10metų padėtis pasikeis, bet dabar tikrai toji bažnyčia atrodo baisiai.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Manai evangelikų reformatų bendruomenė turi tam lėšų? Pirmiausia norint atkurti tas skulptūras reikia daryti tyrimus, planus ir pan.. Antra, reikia pirmiausia tvarkyti visą bažnyčią, kuri šiuo metu atrodo klaikiai, tiesa dėl vidaus nežinau, bet turbūt ten reikalai dar prastesni. Žinoma, norėtųsi pamatyti tas skulptūras ten kur joms ir priklauso būti, nes tai papuoštų šią Pylimo gatvės atkarpą. Bet padėtis tokia, kad reikia žiūrėti į tai kas būtiniausią ir tai kas dar mažiausiai pagadinta sovietų. Gal po kokių 5-10metų padėtis pasikeis, bet dabar tikrai toji bažnyčia atrodo baisiai.
Aišku, viską lemia lėšos. Ne tie senieji laikai dabar, senovėje atsirasdavo fundatorius, kuris ne tik skulpturas bet ir visą bažnyčią pastatytu.
Aišku, viską lemia lėšos. Ne tie senieji laikai dabar, senovėje atsirasdavo fundatorius, kuris ne tik skulpturas bet ir visą bažnyčią pastatytu.
Ir dar yra tokių, tik tokiems reikia pažadinti sąžinę, arba blogiausiu atveju bandyti bendruomenei ieškoti sprendimų ir susitarimų. Aš manau, jog toji bažnyčia labai gerai tinka pasirodymams: cokolinės lubos, langų išdėstymas ir pan. Aš tiesa sakant net pykstu ant tos bendruomenės, nes jie net elementarių kosmetinių padažymų nedaro, jiems trūksta iniciatyvos. Sprendimo būdų yra daug-bažnyčia nėra standartinė, Vilniuje tokių mažai, žmonėms palanki vieta, o tą reikia išnaudoti pasirodymams ir kitokiai veiklai.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Bažnyčios interjeras atnaujintas, iš nuotraukų atrodo visai tvarkingai. Aš pats šioje bažnyčioje esu buvęs vienąkart prieš septynerius metus, dar prieš remontą. Kaip žinia, sovietmečiu čia veikė kinoteatras "Kronika", tad neatsitiktinai 2005 m. Kovo 11-ąją bažnyčioje vėl rodė filmus, tik apie Lietuvos išsivadavimą, disidentus. Prietemoje paties interjero nelabai ką įžlibinau, bet ypač gražios kesoninės lubos paliko įspūdį
Comment