[†] Šiaulių šv. Petro ir Povilo katedra

[x21]

Varis blizges neilgai, po 3 metu bus visiskai juodas, po 25 metu pazaliuos. Normali chemine reakcija... sita savybe seniai naudojama špilių padengimui... šiaip ne vien špilių, bet ir stogu ir kitu architekturos elementu. Pazaliaves varis ir atrodo gerai ir laiko ilgai...

[x21]

Gerai būtų palyginti kaip Šiaulių bažnyčia atrodė prieš karą ir po karo

Prieš:



Po:

[Vytautas11]

lux atrodys, nieks neisbluks, daugumos cerkviu kupolai dengiami variu ir laiko amzinai

[mantas15]

Kas tau nubluks?? Varis? I vari perdazyt reikes?

As ne apie vari kalbejau,o apie buvusia danga...

[zaraza-Šiauliai]

Kaip jums bokšto naujoji spalva?

-------------------------------------------------------------


Mano nuomone bokštas dabar atrodo žiauriai.. Pats bažnyčios stogas visas oranžinis atrodo gerai, o tas bokštas tokios šlykščios rudos spalvos gadina visa vaizda.. Brr..

[Eddie]

Kaip jums bokšto naujoji spalva?
Atvaizdas

-------------------------------------------------------------
Atvaizdas


Mano nuomone bokštas dabar atrodo žiauriai.. Pats bažnyčios stogas visas oranžinis atrodo gerai, o tas bokštas tokios šlykščios rudos spalvos gadina visa vaizda.. Brr..

Teisybe sakai tikrai ziauriai atrodo dabar ta musu katedra. Man atrodo, kad jau gali pradedti savivaldybe ieskoti pinigu kad sena stoga vel uzdetu.

[toshas]

Gal ir keistai iš pradžių atrodo toks pasikeitimas, šiauliečiai buvo pripratę prie raudono bokšto. Bet varis visgi solidesnė danga už seną dažytą skardą. Ateity smailė tikriausiai dar patamsės ir bus tamsiai ruda.
Va jei atstatyti varpo formos viršūnę, kokia buvo iki kažkurio gaisro, čia tai rimtas pasikeitimas būtų
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas..._in_19th_c.jpg

[Eddie]

Keistai tai neatrodo. Atrodo negraziai ir neisvaizdziai. Pirma budavo kai tik arciau Siauliu privaziuoji iskarto sviesdavo raudonas stogas ir jau zinodavai, kad arti namu esi. O dabar taip niuriai atrodo.
Nors zinot kaip paziuriu dabar gal ir netaip blogai atrodytu jei visas bokstas butu pakeistas. O dabar ta virsune taip nelabai derinasi. Kaip pakeis visa virsunes stoga tada gal ir galesime sakyti issamiau kaip atrodo.

[agnette]

Gal ir keistai iš pradžių atrodo toks pasikeitimas, šiauliečiai buvo pripratę prie raudono bokšto. Bet varis visgi solidesnė danga už seną dažytą skardą. Ateity smailė tikriausiai dar patamsės ir bus tamsiai ruda.

Taip, bus beveik juoda, o po 25 metu žalia.

[Vytautas11]

Taip, bus beveik juoda, o po 25 metu žalia.

Po 25 metu bus pakeista dar ne kartą, gali būt rami. Ir kaiptik žalia nebus niekada, čia jum ne molinės čerpės kurios apkepėja. Asmeniškai, didelio skirtumo nematau, dabar kažkaip solidžiau atrodo, nors nebėra taip ryšku.

[Andas]

Teisybe sakai tikrai ziauriai atrodo dabar ta musu katedra. Man atrodo, kad jau gali pradedti savivaldybe ieskoti pinigu kad sena stoga vel uzdetu.

Na iš arti ir debesuotą dieną tikrai šlykščiai atrodo, bet tarkim hm.. Žiūrint nuo Saulės Miesto, ir jei šviečia saulė, bei bokšto nesimato kartu su nekeistu stogu, tikrai atrodo ganėtinai gerai ir įdomiai

[BlackDewil]

Po 25 metu bus pakeista dar ne kartą, gali būt rami. Ir kaiptik žalia nebus niekada, čia jum ne molinės čerpės kurios apkepėja. Asmeniškai, didelio skirtumo nematau, dabar kažkaip solidžiau atrodo, nors nebėra taip ryšku.

manau, omenyje turėjo ne kerpėjimą, o tai, kad varis nuo dregmės apsitraukia žalia plėvele, jei neklystu, dar vadinama patina aišku, tai vyksta ne iš karto, o dideliame laiko intervale..

[Romas]

Foto 2008.11

[laimutis]

Taip Šiaulių katedra atrodė po dalinio atstatymo ir restauravimo

[orangen]

Vyskupas vienos bažnyčios statyba neapsiribojo
2010 m. Gegužės 11 d.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt

Nuo pirmadienio už Šiaulių katedros tvoros turėtų prasidėti archeologiniai kasinėjimai. Šioje vietoje Šiaulių vyskupija numato pastoracinio centro statybą. Jau pasirinktas ir architektas, nors kiti kolegos siūlo tokiai subtiliai vietai skelbti architektūrinį konkursą. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tęsia statybų tradiciją: pernai baigta bažnyčia miesto pietiniame rajone, pildosi jo svajonė pastatyti bažnyčią ir prie Kryžių kalno.

Tyrinės už tvoros ir šventoriuje

Prieš mėnesį Šiaulių „Aušros“ muziejus pasirašė sutartį su Šiaulių vyskupijos kurija dėl priešprojektinių archeologinių tyrimų Tilžės ir Žvejų gatvės kampe — už bažnyčios šventoriaus vartų. Toje vietoje bažnyčia numato būsimą projektavimą ir galimą pastoracinio centro statybą. Archeologinių tyrinėjimų tikslas — sužinoti laidojimo ribas (mat kapai eina ir už tvoros), pasižiūrėti, kokie archeologiniai sluoksniai ir radiniai, išvadas pateikti Vyskupijai.

Anot „Aušros“ muziejaus direktoriaus R. Balzos, muziejininkai suinteresuoti, kad šie tyrimai neapsiribotų minėtu žemės trikampiu, todėl ketinama “užgriebti“ ir šventorių. Šventoriuje tyrimai bus atliekami naudojant georadarą, kurį jau antradienį atsiveš specialistai iš Vilniaus.

Muziejininkus, pasak R. Balzos, labiausiai domina buvusi senoji medinė bažnyčia, stovėjusi šventoriaus teritorijoje, prieš dabartinę Katedrą. Tikimasi moderniuoju metodu atrasti bent pamatus ar mūro detales.

Šioje vietoje, prie pat bažnyčios tvoros, sako R. Balza, yra buvusi ir J. Valavičiaus gatvelė, pavadinta Katedros statytojo garbei, kuri dar matoma senosiose nuotraukose. Po antrojo pasaulinio karo ta gatvelė nebebuvo atkurta.

Kaip šie tyrimai gali pakreipti pastoracinio centro projektavimą ar statybą R. Balza nesiryžta komentuoti: „Mes sprendimų nepriiminėjame. Mūsų reikalas ištirti ir pateikti išvadas, o mūsų išvadų pagrindu dirbs architektai“.

Architektas jau žinomas

Šiaulietis architektas Darius Jakubauskas, naujosios bažnyčios pietiniame miesto rajone autorius, neslepia laukiantis kasinėjimų, nes pastoracinį centrą projektuos jo vadovaujama „Vakarinio fasado grupė“. Tik kai bus patikrinta zona ir gautos galutinės išvados, bus pradedama braižyti tikroji vizija, o birželį — liepą išsikristalizuos aiškesni pasiūlymai.

Anot D. Jakubausko, greičiausiai tai bus iki 2000 kvadratinių metro ploto vieno aukšto su mansarda (ar dviejų aukštų) dviejų flangų statinys, išdėstytas palei Tilžės gatvę, bet nelipant prie Katedros vartų. Pastatas turėtų užsibaigti ties Šiaulių kolegijos galu, neįeidamas į Prisikėlimo aikštės erdvę ir esą neužstodamas Šiaulių katedros vaizdo iš visų pusių.

D. Jakubauskas nieko blogo tame, kad nėra skelbiamas architektūrinis konkursas, nemato: „Mes tokiuose projektuose turime patirties. Nebijokite, kad čia sėdi tik Jakubauskas. Mūsų sistemoje dirba apie 10 architektų, patikėkit manim, mes padarysime savo sistemos viduje konkursą ir vyskupas galės rinktis iš kelių variantų“.

Katalikų organizacijos neturi kur prisiglausti

„Vyskupijai daugiau kaip dešimt metų, o mes neturime kur darbuotis. Yra mūsų jaunimo, katechetinis, šeimos, evangelizaciniai centrai ir dar įvairų organizacijų: ateitininkai, katalikės moterys, skautai, kurie neturi kur prisiglausti. Dabar eina pas mane ir visi į vieną salę“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Jo ekscelencija vyskupas Eugenijus Bartulis, kartu vaikščiodamas po žaliąjį plotą už Katedros tvoros.

Anot E. Bartulio, šiame kampe architektai jam siūlę statyti naują kuriją dar 1997-aisiais, tačiau tada nebuvę pinigų.

Juridinių kliūčių statyti šioje vietoje pastatus nėra, čia — įteisinta vyskupijos žemė, be to, statiniai čia numatyti Prisikėlimo aikštės detaliajame plane. Pagal įstatymą reikėję užsakyti archeologinius tyrimus, kurie tuoj prasidės.

Vyskupas neslepia, kad jam patarinėja ir pastoracinį centrą projektuos architekto D. Jakubausko komanda. Nors Savivaldybės išduotame sąlygų sąvade rekomenduojama skelbti architektūrinį konkursą, E. Bartulis sako šiuo architektu ir jo komanda pasitikįs, juolab kad yra pasitikrinta statant bažnyčią pietiniame rajone.

Pastoracinis centras bus statomas iš privačių Vokietijos, Amerikos fondų lėšų.

Statys bažnyčią ir Kryžių kalne

Pildosi ir kita sena vyskupo E. Bartulio svajonė pastatyti bažnyčią Kryžių kalne, jau parinkta vieta bažnyčiai statyti — atokiau nuo Kryžių kalno. Vyskupas teigia labai džiaugiasi, kad nedalyvavo parenkant vietą, mat buvo išvykęs.

„Džiaugiuosi, kad nebuvo spaudimo. Tai tokia vieta, kur turi būti meilė ir sutarimas“, — sakė Vyskupas.

Jo vizijoje prie Kryžių kalno turėtų stovėti maždaug 100 vietų bažnyčia. „Kai žmonių nedaug, meldžiamės viduje, kada dalyvaujame atlaiduose (mano tokia mintis) — viena bažnytėlės siena atsidaro ir tada bažnyčia pavirsta altoriumi, o minia žiūri iš lauko“, — sako E. Bartulis. Anot vyskupo, kiek būta kartų, kai teko aukoti mišias ir lietuje, ir vėjyje. “Tokia nepagarba, saugoji Švenčiausiąjį, tiesiog nešioja viską — kokia čia malda“, — sako E. Bartulis.

Vyskupas juokiasi vadinamas statytoju. „Mes turime užtikrinti žmonėms normalų, dvasingą ir kartu sakralų visų apeigų atlikimą. Pietiniame rajone, jei iki šiol būtume meldęs poliklinikoje, kaip tai atrodytų?“, — sako. Paklaustas apie Kryžių kalno bažnyčios finansavimą jau ne pirmą kartą pajuokauja: “Tai jei visa Lietuva po vieną litą aukoja, ir pastatome. Juk tiek nedaug reikia — tik susivienyti“.



CENTRAS: Vyskupas Eugenijus Bartulis teigia, kad pastoraciniame centre glausis gausybė katalikiškų organizacijų, kurios dabar neturi savo stogo.



VIETA: „Mes patys esame labiausiai suinteresuoti, kad pastatas neužstotų Šiaulių Katedros“, — sakė Šiaulių Vyskupas Eugenijus Bartulis, šioje vietoje ketinantis statyti Pastoracinį centrą.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

Nuomonės

Turės patikti visuomenei



Rasa Budrytė, vyriausioji miesto architektė:

— Kai darėme šį detalų planą prieš 10 metų, aš buvau kategoriškai nusiteikusi „prieš“. Bet įvyko mūsų kūrybinės dirbtuvės ir ten pasiūlymų prisižiūrėjau visokių. Prisižiūrėjau kitų pavyzdžių po pasaulį pasivažinėjusi. Ir jeigu toje vietoje atsirastų kažkas labai kuklaus, pritaikyto savo architektūrine išraiška prie Katedros, ne kontrastuojančio, o niuansuojančio, jeigu bus parinktas tinkamai tūris — kodėl gi ne? Aš nebesu tokia kategoriška.

Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas prieš metus, sąlygose įrašyta, kad rekomenduojama rengti pastato idėjos konkursą ir atsižvelgti į geriausią pasiūlymą, eskizinėje stadijoje derinti su miesto vyriausiuoju architektu, teikti projektą Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriui. Bet ar jie reaguos į mano rekomendacijas, aš nežinau.

Įstatymo numatyta tvarka reikės projektą teikti Kultūros paveldo vertinimo tarybai ir privalu pristatyti visuomenei.

Projektas turės patikti visuomenei, nes tai labai ypatinga ir visam miestui svarbi vieta, kam ji bepriklausytų.

Eilinį kartą daroma tyliai



Vytenis Rudokas, architektas, 1998-ųjų metų Prisikėlimo aikštės detaliojo plano bendraautorius:

— Pagal galiojantį aikštės detalųjį planą yra įteisinta galimybė ten statyti, todėl jokio nusižengimo nėra. Blogai, kad visa tai eilinį kartą daroma tyliai ir galiausiai ir mes, architektai, ir visuomenė pamatys viską, kai jau bus post factum. Klausimas toks: ar vis dėlto ta kokybė, kokia atsiras, bus patenkinama?

Manau, logiška, kad Prisikėlimo aikštėje ar jos prieigose nė vienas objektas neturėtų atsirasti tokiu paprastu keliu. Manau, čia reikėtų siekti maksimaliai gero rezultato: skelbti idėjos ar eskizo konkursą, išrinkti geriausią, kad nebūtų eilinį kartą įkaltas koks „kaladukas“.

Nors Savivaldybė į projektavimo sąlygų sąvadą įrašė rekomendaciją skelbti konkursą, gaila, kad viskas vyksta kaip juodžiausiu komerciniu metodu.

Redakcijos archyvo nuotr.
skrastas.lt

[orangen]

Pristatytas Vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro projektas
2010 m. Spalio 26 d.
Irena BUDRIENĖ

Į Šiaulių vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro projekto pristatymą Savivaldybėje susirinko daugiausiai miesto politikai ir architektai. Bandyta priekaištauti, jog projekto autoriai pasirinkti be konkurso. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis sakė, kad projekto rengėjus pasirinko pagal jų darbus — Palendrių vienuolyną ir bažnyčią pietiniame miesto rajone. Projektą parengė architektai D. Jakubauskas, Š. Sabaliauskas, A. Vernys, R. Regesas, J. Regesienė.

Lygiavertis kitiems pastatams

Kadangi naujas pastatas iškils šalia katedros, daug kam rūpėjo, ar neužgoš Šiaulių šventovės. Projektą pristatęs architektas Šarūnas Sabaliauskas aiškino, kad važiuojant Tilžės gatve iš Joniškio pusės atsivers pilnas vaizdas į Šiaulių katedrą. Ji bus aiškiai matoma ir iš kitų pusių.

Projektuotojai teigia, kad pagal funkciją naujasis statinys bus lygiavertis kitiems svarbiems aikštės pastatams: Savivaldybės, banko, kolegijos. Pastatą sudarantys korpusai komponuojami taip, kad iš Tilžės gatvės būtų matyti Katedros tūris.

Patalpos išdėstytos dviejuose aukštuose ir cokolyje. Vyskupijos kurija su vyskupo rezidencija jungiamas vienaaukšte, pastoracinio centro dalimi palei Tilžės gatvę. Cokoliniame aukšte įsikurs šeimos, katechetinis, evangelizacinis, jaunimo centrai bei salės ir koplyčia. Pirmame aukšte — kanceliarija, tribunolo patalpos, antrame — vyskupo, kanclerio, generalvikaro kabinetai.

Korpusai suliejami į vieną visumą per vidinį amfiteatrinį kiemą. Po visu statiniu ir ties Žvejų skersgatviu numatyta automobilių stovėjimo vieta. Tilžės gatvėje įrengiamas išplatėjimas autobusų ir lengvųjų automobilių aikštelei. Pastato apdailai bus naudojamas pilkas ir baltas akmuo, baltas tinkas, stiklas.

Pastato bendras plotas apie 2600 kvadratinių metrų ( kartu su požemine automobilių aikštele).

Įvažiavimas į projektuojamą objektą numatomas iš Žvejų skersgatvio. Į klebonijos pastatus siūloma įrengti naują privažiavimą iš Savivaldybės administracijos aikštelės, ją rekonstruojant.

Palaimino Paveldo vertinimo taryba

Projektui pritarė prie Kultūros ministerijos veikianti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Apie projektą buvo diskutuota Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus viešame susirinkime.

Projektas parengtas remiantis Šiaulių miesto 1999 metais patvirtintu Prisikėlimo aikštės detaliuoju planu.

Sklypas ribojasi su Prisikėlimo aikšte, Tilžės gatve, Žvejų skersgatviu ir katedros tvora. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad šventoriuje ir už jo tvoros yra kapinės. Palaidojimai siekia XV amžių. Kapinių teritorija neužstatoma.


MAKETAS: Naujasis Šiaulių vyskupijos statinys turėtų būti lygiavertis kitiems miesto centrinės aikštės pastatams


KATEDRA: Tvirtinama, kad naujasis Šiaulių centro pastatas neturėtų užgožti katedros.

skarstas.lt

[enigma]

Tvirtinama, kad neturėtų užgošti Katedros. Neturėtų ar neužgoš?

Įdomus projektas. Neseniai Šiauliai atvėrė naują bažnyčią, dabar vėl vyskupijos kurijos ir pastoracijos centras.

Žinoma, viskas tik teigiama, jei tik nepakenks Katedros matomumui iš visų pusių. Ko ir linkiu architektamas. Ypač Dariui Jakubauskui.

[Zosys]

Neturėtų ar neužgoš?

kad atsakytum į tokį nepaprastą klausimą pakanka visai paprasto pamodeliavimo (manyčiau užtektų piršto ir vaizduotės). Kas būtų, jei pastatą galvoje pastumtume į dar netinkamesnę vietą? Teisingai - jis atsidurtų priešais pat Katedros šventoriaus vartus. Na bent jau tuo atveju, tikiuosi, atsakymas būtų akivaizdus? Dabar išjungiam vaizduotę, pažvelgiam į projektinį maketą ir visi kartu "pasidžiaugiam": katedra nebus užgožta... visiškai... visiškai užgožta nebus, su kuo ir sveikinam tuos, kam dėl to ramiau.

Įdomus projektas.

aha, labai labai.. fasadai primena tą Kauno pastotės rekonstrukciją, kurią čia kažkur aptarinėjom... įdomus toks projektas. Stačiai sakyčiau "naujas žodis"

[Zosys]

O kas man belieka, kaip man Jį atjausti; tą didelį žmogų pavarde Bartulis? Jis kokių, atsiprašau, velnių tą pastatą stato priešais renesansinę katedrą ???? Jis ligonis, šlubas, vežimėlyje ?... O gal planuoja vaikščioti iš Rezidencijos (oho kaip skamba) į tarnybos vietą Katedroje su šlepetėmis?

KAME TAS JOMAJO PRINCIPAS, KAD STATYTI TĄ ATSIPRAŠANT REZIDENCIJĄ TOKIOJE VIETOJE ?

P.S. nors šiaip tai aš vyskupą suprantu - dideliam berniukui iš Šančių reikia didelio namo, geroj vietoj, kad visi matytų: "Čia mano namas"

[enigma]

O kas man belieka, kaip man Jį atjausti; tą didelį žmogų pavarde Bartulis? Jis kokių, atsiprašau, velnių tą pastatą stato priešais renesansinę katedrą ???? Jis ligonis, šlubas, vežimėlyje ?... O gal planuoja vaikščioti iš Rezidencijos (oho kaip skamba) į tarnybos vietą Katedroje su šlepetėmis?

KAME TAS JOMAJO PRINCIPAS, KAD STATYTI TĄ ATSIPRAŠANT REZIDENCIJĄ TOKIOJE VIETOJE ?

P.S. nors šiaip tai aš vyskupą suprantu - dideliam berniukui iš Šančių reikia didelio namo, geroj vietoj, kad visi matytų: "Čia mano namas"

Čia Tave suprantu.. Šiauliai ir taip skurdus savo architektūra. O čia ponai vyskupai ir pinigų apščiai turi, nors tikinčiūjų gretos mažėja, kol dar pensininkų gretos, tol tol...