[†] Trakų r. ir Elektrėnų sav. bažnyčios

[Romas]

Žemėlapio pagrindas iš www.akis.mii.lt

Vilniaus arkivyskupijos Trakų dekanatas.

1. Lentvaris. Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčia.
1905 (1) (laikina), 1910-1926 (2) (mūrinė).

2. Paluknys. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
1794 (1), 1829 (2), 1906 (3), 1926 (3), 1943 (4), 1981 (4) (medinė).
Koplyčia Gojuje

3. Rūdiškės. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia.
XVIII a. pr. (1) (koplyčia), 1910 (2), 1932 (3), 1980 (3) (mūrinė).

4. Rykantai. Švč. Trejybės bažnyčia.
(<1555 ev. reformatų), 1696 (1) (laikina), 1725 (2), 1779 (3) (iš ev. reformatų, statytos apie 1585), >1794 (3) (mūrinė).

5. Senieji Trakai. Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir šv. Benedikto bažnyčia.
1405 (1), <1577 (2), 1597 (2), 1780 (3) , 1898-99 (4), 1921 (4) (mūrinė).

6. Trakai. Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia.
1409 (1), >1655 (1), 1717 (1), 1926 (1) (mūrinė).

http://vilnius.lcn.lt/parapijos/dekanatai/traku/

Kaišiadorių vyskupijos Elektrėnų dekanatas.

7. Aukštadvaris. Kristaus Atsimainymo bažnyčia.

8. Aukštadvaris. Šv. Dominiko bažnyčia (rektoratas)
1908 (laikina), 1910–1913 (medinė).

9. Beižionys. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia.
1922 (laikina), 1926 (medinė).

10. Dusmenys. Šv. apašt. Simono ir Judo Tado bažnyčia.
1522 (1). 1744 (koplyčia), 1818 (2) (medinė).

11. Elektrėnai. Švč. M. Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia.
1996 (mūrinė).
Koplyčia Abromiškėse

12. Kazokiškės. Švč. M. Marijos Nugalėtojos bažnyčia.
1609, 1782–1790 m. bažnyčia (mūrinė) rekonstruota.

13. Kietaviškės. Švč. Trejybės bažnyčia.
<1504 (1), 1676 (2), 1915 (3) (mūrinė).

14. Onuškis. Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.
1526 (1), po 1674 (2), 1829 (3) (mūrinė).

15. Semeliškės. Šv. Lauryno bažnyčia.
<1501 (1), 1664 (2), 1699? (3), 1783 ar 1786 (4) (medinė).

16. Vievis. Šv. Onos bažnyčia.
<1504 (1), 1688 (2), 1796 (3), 1859 (4), 1931 (5) (mūrinė).

17. Vytautava. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
1939 (medinė).
Koplyčia Panosiškėse.

http://kaisiadorys.lcn.lt/dekanatai/elektrenu/

Perkėliau Zorro pranešimą, kad jis būtų visada pirmas.

[Romas]

Pora mišrios architektūros pavyzdžių

Caro laikais, ypač po 1831 ir 1863 sukilimų, buvo uždaryta daug bažnyčių ir vienuolynų.
Kai kurios buvo paverčiamos cerkvėmis.
Tokių mišrios (barokinės - bizantinės) architektūros pavyzdžių yra
Kaune (Dominkonų, Vilniaus g.), Antalieptėje (bokštų formos likučiai).
Vilniaus šv. Kazimiero bažn. bokštas vietoj svogūno karūnuotas tik 1942 m.

(...)
Aukštadvaris, šv. Domininko (dominikonų)
Statyta apie 1674, sudegė 1812, uždaryta 1832, cerkvė 1843,
1919 grąžinta - tapo mokinių bažnyčia, po karo uždaryta-sandėlis, nepriklausomybės laikais vėl atidaryta
2003 birželis

[Romas]

Keletas klasicistinių bažnyčių
Atsiprašau už skanavimo kokybę. Tų laiko dulkių niekaip nepavyko nupūsti...
(...)

Onuškis, Trakų r.
Pastatyta 1829
Foto 1989 11. Nuskanavus spalvos buvo beviltiškos, teko dėti juodai - baltą versiją


Foto 1996 04

[Romas]

Naujos bažnyčios (po 1989)

Keletas naujosios statybos pavyzdžių
Skanuota iš skaidrių. Anais laikais dar nebuvo skaitmeninių fotoaparatų

Elektrėnai
Bažnyčia pastatyta 1996 metais, nuotraukos darytos iš karto po statybos. Septyno bokštai simbolizuoja šešis krikščionybės Lietuvoje šimtmečius ir prasidėjusį septintą.
Deja jau tų pačių metų spalio mėn. keli bokštai nuo vėtros nukrito. Tuo metu vyko pamaldos; gerai, kad žmonės nenukentėjo. Taip apgriuvę ir stovėjo kelis metus. Kas važinėjate tarp Vilniaus ir Kauno, žvilgtelėkite, ar atstatė.

Foto 1996 08
Iš šio taško atrodo kaip dėžė su plunksnomis


Labai gerai, kai daug erdvės ir neprisodinta medelių , kurie po kelių metų visai užgožia architektūrą.


O šita ir man patinka

[Simex]

Perskaičiau viską, kas čia buvo rašyta apie bažnyčias ir radau pasisakymą apie Elektrėnų bažnyčią. Kadangi mano uošvija Elektrėnuose, tai galiu papasakoti savo įspūdžius. Pirma- du nugriuvusius bokštus atstatė dar pernai (mačiau patį procesą, atrodo, kad dabar saugumu tikrai pasirūpinta). Viduje bažnyčia tikrai netradicinė- erdvi ir labai šviesi. Šiek tiek primena Kauno Prisikėlimo bažnyčią, tik ne tokia monumentali ir iškilminga, labiau "žemiška". Bendras įspūdis tikrai neblogas.

[Romas]

Foto 2005 10

Onuškis, Trakų r. (1776)
Viena gražiausių klasicizmo laikotarpio bažnyčių









Keturi evangelistai

[vytauc]

Vievio Šv. Onos bažnyčia

Grįždamas iš Kauno- stabtelėjau Vievyje.

Vievio Šv. Onos bažnyčia statyta 1908-1931. Neobarokinis stilius.













Bažnyčia pakankamai paprasta- be jokių "kvarbatkų". Įspūdingai atrodo tašytų akmenų pamatai.

[anaiptol]

važiuojant traukiniu ties Rykantų stotimi Trakų rajone, ant kalno galima pamatyti bažnyčią. štai ji.

Švč. Trejybės bažnyčia


Wikipedija teigia: "Bažnyčia gotikinės konstrukcijos, renesanso formų, stačiakampio plano, bebokštė, halinė, su trisiene apside ir pristatyta zakristija. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro." Pastatyta XVI a. pabaigoje kaip evangelikų reformatų maldos namai, žinoma, nuo to laiko daug visko buvo, žr. linką. o čia Vilniaus arkivyskupijos duomenys .

ji nelabai įspūdinga, bet turi kažkokio senovinio šarmo:





šioje freskoje iš pradžių man atkakliai vaidenosi senis šaltis, bet paskui supratau kad tai, ką laikiau barzda, yra apykaklė, taigi, čia kažkoks archangelas ant balto žirgo. kuo tai susiję su švč. Trejybe - negaliu patikslinti:J


kunigas nepamiršo įsiamžinti:


beje, lentelėje ant bažnyčios parašyta, kad tai Lietuvos TSR saugomas paminklas

varpinė ir vartai:


kaip matote, varpinės apačioj yra atseit durelės. kaipgi neįlįsti vidun?


tiesą sakant, patampyti už virvės ir paskambinti gali bet kas. bet turbūt savanorių nedaug, kad jau taip atvirai palikta.

o čia mažutė panoraminė nuotraukėlė vaizdo, kuris atsiveria nuo bažnyčios šventoriaus į Rykantus:

[Svecias]

Trakuose rasta unikalių tapybos fragmentų



Margarita Alper, lrt.lt
2007 birželio mėn. 20 d.

Vykdant istorinius tyrimus Trakų parapinėje bažnyčioje, atidengti XV a. sieninės tapybos fragmentai, kuriems Lietuvoje analogų nėra, praneša LTV „Panorama“.

Iš Trakų bažnyčioje atidengtų bizantinio stiliaus sieninės tapybos elementų geriausiai išlikusi figūrinė kompozicija su šventuoju, laikančiu rankose dešimt figūrų. Jis nupaišytas vynmedžio fone, šakose užrašas kirilica.

Bizantiško stiliaus tapyba katalikiškoje bažnyčioje – retas kūrinys. Pasak dailės istorikės Giedrės Mickūnaitės, tai retas ir tik antras atvejis Lietuvoje, kai atidengiama XV a. sienų tapyba.

Iki šiol Lietuvoje vienintelis didesnis fragmentas atidengtas prieš 20 metų Vilniaus katedros kriptoje nukryžiuotasis su švenčiausia mergele Marija ir evangelistu Jonu.

„Tos tapybos čia buvo daug XV amžiuje, žinome iš kopijų, kad ir Trakų salos pilis buvo ištapyta, o kad Trakų parapinė bažnyčia buvo puošta bizantine ar, kaip to laiko šaltiniai sako, graikiška tapyba VXII a.“, – teigė dailės istorikė, docentė G. Mickūnaitė.

Pasak tyrinėtojų, bažnyčią perstatant XVII amžiuje, sienos buvo užtinkuotos. Iki dabar bažnyčioje atidengta draperijų ir ornamentų fragmentų, šventojo laiminanti ranka. Kaip teigia polichromijos tyrėjas Vytautas Raila, šoninių bažnyčios navų išlikimas galėtų būti tik iki 10 proc.

„Centrinėje navoje maža tikimybė, bet dar yra kur tęsti tyrinėjimą“, – tikino V. Raila.

Atidengti Vytauto laikų sienų tapybos fragmentai prilyginti pasaulinio paveldo objektui – Lenkijos Liublino pilies Švč. Trejybės koplyčios dekorui. Pasak dailės istorikės G. Mickūnaitės, XVI a. lenkų kronikininkas Kromeris mini ant Trakų bažnyčios sienos matęs Vytauto atvaizdą.

„Pagal Liublino pavyzdį, kad Jogailos atvaizdas puošia Liublino koplyčios sienas, tikėtina, kad Vytauto portretas gali būti ir jį atrasim“, – vylėsi dailės istorikė.

Pasak architekto Antano Gvildžio, numatytas kelių etapų bažnyčios restauravimo projektas ir, nors kol kas sąmatoje tolesnis finansavimas sieninės tapybos profesionaliam ištyrimui nenumatytas, tai reikia daryti. A. Gvildžio manymu, specialistai turėtų susirinkti ir nuspręsti, ką restauruoti, ką konservuoti.

Trakų bažnyčią numatyta restauruoti iki 2009 m., kai bus minimas jos 600 metų jubiliejus.

[Zorro]

Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia.

Istorija

Vladislovas Tiškevičius ir Lentvario apylinkių gyventojai 1897 m. prašė valdžios leidimo statyti bažnyčią. Šis ir kiti 1904 m. prašymai atmesti. 1905 m. leidimas gautas, įrengta laikina bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija. 1910 m. patvirtintas inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus mūrinės bažnyčios projektas.
1926 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Klebono Kazimiero Kulako rūpesčiu bažnyčią 1943 m. restauravo inžinierius Br. Galinis. Ją 1952 m. konsekravo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Lentvaryje iki mirties kunigavo Juozapas Karaliukas (1908–1963), Sibiro tremtinys.

Architektūra

Bažnyčia neoromaninė, beveik kvadratinio plano, bebokštė, bazilikinė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Prie bažnyčios pietryčių kampo prišlieta aukšta varpinė. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Vikipedija

[Neju]

Aukštadvario (Trakų r.) Kristaus Atsimainymo bažnyčia

[Zorro]

Restauruojama Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia.



Daugiau: Trakų bažnyčia: restauracija ar žala nacionaliniam kultūros paveldui? (foto)
2008 sausio 16
http://www.vtv.lt/naujienos/lietuvoj...-paveldui.html

[Skraiduolis]

Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Pirmas įspūdis - Vilniaus katedros kopija, kurią darė vietinis architektas. Bendras įspūdis yra, o detalės - ne taip svarbu. Akivaizdžiai trūksta trijų statulų ant stogo.



Šventoriaus vartai - tikrai verti dėmesio.



Už kolonų portiko - keturių evangelistų figūros.



Bažnyčia trim ketvirčiais:



Labai erdvus šventorius, tradicinio sukirpimo varpinė ir labai įdomu - jokių takų. Nuo pat tvoros iki bažnyčios sienų - veja. Net tako pėdsakų nėra.



Gal vis dėlto reiktų sakyti kad Onuškio bažnyčia - akmeninė.



Na ir siūlau pasakojimuose apie bažnyčias neapeiti ir jų vidaus. Altorinė Onuškio Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios dalis su puikiu Dievo motinos paveikslu.



Beje, šioje bažnyčioje vargonavo ir lietuvių tenoras Kipras Petrauskas. O jo brolis Antanas buvo Onuškio valsčiaus viršaitis. Na, o dabar pagrindinė miestelio aikštė (tokio dydžio kaip ir Katedros aikštė Vilniuje) vadinama Kipro Petrausko vardu.

[Skraiduolis]

Jei norite pamatyti Itališką bažnyčią - atvažiuokit į Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią.





Spėjama, kad jos prototipu galėjo būti Šv.Marijos Maloningosios vienuolyno bažnyčia netoli Milano.Tame vienuolyne yra garsioji Leonardo Da Vinčio freska „Paskutinė vakarienė“. Bažnyčios architektas - A. Antonovičius. Jis suprojektavo grafo Tiškevičiaus namą Vilniaus Pylimo ir Žygimantų gatvėse. 1911 metų gegužės 2 dieną buvo padėtas Lentvario bažnyčios rentinis akmuo. Beje, Lentvario bažnyčioje 1919 metais lankėsi... popiežius. Tiesa, dar tuo metu jis juo nebuvo. Tuo metu jis buvo nuncijus Achiles Ratti. Vos po trijų metų - 1922 metų vasario 6 dieną jis tapo Pijumi XI. Lentvario bažnyčia pašventinta 1926 metų rugpjūčio 8 dieną.

Charakteringa, kad bažnyčia neturi bokštų. Tik šalia jos yra kvadratinė kampanilė - varpinė. Tikra Italija.



Dar vienas nustebimas laukai viduje - Lietuvoje gana retai pamatysi ištapytą visą bažnyčios vidų. O Italijoje - nerasi neištapytos.





Bažnyčia dekoruota sgrafito technika. Sgrafitas - kai dedami keli skirtingų spalvų tinko sluoksniai ir ant viršutinio piešiamas piešinys, o tada praskutama iki kito apatinio sluoksnio - skirtingos spalvos. Lentvaryje naudoti trys tinko sluoksniai.

2003 metais Lentvario bažnyčioje sumontuoti "Anders" firmos vargonai:



Pagrindinis altorius. Ten pakabintas krucifiksas (XVI amžius), kurį padovanojo popiežius Pijus XI.

[Zorro]

Elektrėnų Švč. M. Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia.


2007-04-26

[Zorro]

Vievio Šv. Onos bažnyčia.




2008-01-18

[Zorro]

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia.
2007 metų nuotraukos, prieš restauracija.


2007-06-05


2007-07-27










2007-07-27


2007-10-27


2007-10-27


2007-11-15

[Zorro]

Ir 2008 metų.


2008-01-18


2008-02-14


2008-03-28


2008-04-10


2008-04-10


2008-05-18

[Zorro]

Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia

Bažnyčia vėlyvojo klasicizmo, turi romantizmo bruožų, halinė, stačiakampio plano, su 6 dorėninių kolonų portiku. Vidus 3 navų. Cilindrinius skliautus laiko 4 poros kolonų. Šventorių juosia akmenų mūro ir plytinių stulpelių tvora.

Pirmoji bažnyčia minima 1526 m. Manoma, kad ji XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1673 m. buvo klebonija ir nauja prieglauda. Bažnyčia atstatyta po 1674 m.

1797 m. ji buvo labai sena ir sutrešusi, 1820 m. šiek tiek remontuota, 1823 m. sugriuvo. Toje pačioje vietoje 1823-1829 m. dvarininko K. Šetkevičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė plytų ir akmenų mūro bažnyčia. Gyventojai prašė lietuviškų pamaldų, tačiau 1832 m. vyskupo paskirta komisija nustatė, kad parapijiečiai namuose kalba lietuviškai, bet meldžiasi lenkiškai, todėl lietuviškos pamaldos nereikalingos. Jos tik iš dalies pradėtos nuo 1893 m. XX a. pradžioje kurį laiką čia vargonininkavo Kipras Petrauskas.

1927-1939 m. klebonavo Kazimieras Cibas. Jis rūpinosi parapijiečių blaivumu, religine ir kultūrine pažanga, rūpestingai tvarkė parapijos ūkį. 1939-1953 m. čia klebonavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas.
Vikipedija


2008-03-03















Šventoriuje 1993 m. birželio 14 d. palaidoti Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, 1941 m. tremtinio Donato Malinausko, jo žmonos ir sesers (mirusių Altajuje) palaikai.

[Zorro]

Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninių ir neogotikinių bruožų, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su bokšteliu. Vidus 3 navų. Šventorius apmūrytas.

Valdžia 1908 m. leido Rūdiškėse statyti bažnyčią, Trakų parapijos filiją. 1909 m. į Rūdiškes paskirtas kunigas A. Žemaitis gyvenamajame name įrengė altorių ir pradėjo laikyti pamaldas. 1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius. 1921 m. įkurta parapija. Kunigas J. Jurkevičius su parapijiečiais 1925–1932 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1980 m. remontuota.
Vikipedija


2008-06-03