Žemaitkiemio bažnyčios istorija yra labai įdomi, kiek primenanti garsiąsias Kražių skerdynes (1893).
Senoji Žemaitkiemio bažnyčia sudegė 1892 m. Pasklido gandas, kad caro valdžia jos vietoje norės statyti cerkvę. Paskubomis buvo nupirkta laikinosios Želvos bažnyčios medžiaga ir atvežta į Žemaitkiemį. Atvyko rusų žandarai ir bandė stabdyti laikinos bažnyčios statybą. Caro valdžia ėmėsi represijų - ištrėmė kun. M.Gulbiną į Kalugą, nubaudė bažnyčią stačiusius valstiečius ir Želvos kleboną, kad pardavė medžiagą. Bažnyčią saugojo žmonės, o juos vaikė kazokai.
Kai buvo tremiamas kun. M.Gulbinas, buvo susirinkę net 10000 žmonių iš aplinkinių parapijų. Caro valdžai nedrįso uždaryti bažnyčios; laikinoji stovėjo kelerius metus. Parapijoje kelis kartus keitėsi klebonai. Leidimas gautas apie 1899 m., o mūrinė neobarokinė bažnyčia pastatyta iki 1902 metų. Informacija - iš Br. Kviklio "Mūsų Lietuva" (II t.) Bei Z.Misiaus ir R.Šinkūno žinyno "Lietuvos katalikų bažnyčios"
Užrašas ant kapo Žemaitkeimio bažnyčios šventoriuje
"Cze gule kawłaj S.P. Maryjona Kowalewskienes. Mire 1900 m. sau m. 30 d. Praszau sukalbeti uż jos dusze 3 Sweika Marya"
Iš Vikipedijos:
IstorijaJurgis Vidiškis 1562 m. Vidiškių filijai dovanojo 300 grašių. 1664 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Iki 1840 m. bažnyčia sudegė. Vietoj jos pastatyta laikina medinė (be grindų). Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos darbai 1849 m. nutrūko. Vyskupas Motiejus Valančius 1851 m. ragino tęsti statybą, bažnyčia pastatyta 1853 m. 1856 m. įkurta parapija.
Bažnyčia neoklasicistinė, su lėkštu stogu ir bokšteliu. Viduje 3 vienodo aukščio navos, su lygiomis medinėmis lubomis. Šventoriaus tvora mūrinė. Jame stovi žema mūrinė varpinė.
Nuos savęs - tik antra (dar Palėvenės) bažnyčia, prie kurios neįmanoma prieiti - užrakinti šventoriaus vartai. Bandžiau paieškot kito įėjimo, bet kairėje kelią aplink užtveria statmenai pastatyta vielinė tvora, o iš dešinės viskas baigiasi turbūt klebonija (matosi vienoj foto). Kažkaip pro ten veržtis nedrįsau. Per tvorą (kaip Palėvenėj) vėl kažkaip susilaikiau - miestelio vidurys, pilna žmonių, jau ir taip nužiūrėtas buvau...
Lietuvos rytas, 2012.11.10
Daiva ZIMBLIENĖ Naujiems varpams trūksta tiktai bokšto
Ukmergės rajono Veprių miestelio bažnyčia po 66 metų pertraukos vėl turi keturis varpus. Du iš jų buvo nulieti prieš porą metų, o dar du atvežti šį mėnesį ir šiandien bus pašventinti.
..
Veprių Švč.Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios senasis bokštas-varpinė iki Antrojo pasaulinio karo siekė 40 metrų aukštį. 1944 metų liepos 24-ąją traukdamasi vokiečių kariuomenė jį susprogdino, buvo apgadinta bažnyčia, sudaužyti vitražai, varpai.
Po karo vietos gyventojų pastangomis ir lėšomis bokštas atstatytas perpus žemesnis, o varpų duženų likučiai buvo suklijuoti ir perkelti į bažnyčią.
Varpus išliejo Lenkijoje
Rekonstruoti bažnyčios bokštą, sugrąžinti jam ankstesnę išvaizdą ir atstatyti buvusius varpus sumanė vepriškis visuomeninės organizacijos „SOS Vepriai” direktorius 70-metis Romas Petras Šaulys.
22 tūkst. litų kainavęs Lenkijoje esančioje liejykloje nulietas 220 kg sveriantis pirmasis varpas bažnyčios šventoriuje buvo pašventintas 2010 metais, minint bažnyčios 100 metų sukaktį.
Tais pačiais metais Veprius pasiekė ir antras 420 kilogramų sveriantis varpas. Jis pagamintas ten pat, Lenkijoje. 36 tūkst. litų kainuojantį varpą paaukojo kauniečio verslininko Ramūno Garbaravičiaus šeima.
Kol kas puoš tik šventorių
Dar du 130 ir 90 kilogramų sveriantys varpai, kuriuos paaukojo šalies bendrovės „Elektrobig” ir „Achema”, į bažnyčios šventorių atkeliavo šį mėnesį ir bus pašventinti šiandien 10 valandą. Ant specialių konstrukcijų pritvirtinti varpai kol kas neskambės, tik puoš bažnyčios šventorių.
R.P.Šaulys kartu su Veprių ir Deltuvos klebonu Gintautu Naudžiūnu užsakė varpų įkėlimo į Veprių bažnyčios bokštą projektą. Šie darbai įvertinti 100 tūkstančių litų.
Yra parengtas ir bažnyčios bokšto atstatymo projektas. Kūrybinės grupės „Atgimstantys varpai” apskaičiavimais, norint papildomai atstatyti dar 22 metrus bažnyčios bokšto, reikia milijono litų.
Pasak R.P.Šaulio, atkurti varpai tilptų ir į dabartinį bažnyčios bokštą, tačiau jų skambesys, sudarantis garsų gamą „Salve Regina”, nebūtų toks įspūdingas, jo nebūtų girdėti 15 kilometrų spinduliu, kaip buvo anksčiau senajame bokšte skambant seniesiems varpams. (...)
Comment