Šaunios nuotraukos Romai.
Keista bet pirmą kartą matau šią bažnyčia..
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Vikipedia:
Pabaisko Svč. Trejybės bažnyčia stovi Pabaisko miestelyje, 3 km į pietvakarius nuo Vilniaus–Ukmergės greitkelio. Bažnyčia žymi Žolinės atlaidais.
Istorija
Žygimantas Kęstutaitis Pabaisko mūšio vietoje 1436 m. pastatydino bažnyčią ir jai dovanojo žemių. Žygimantas Augustas 1544 m. pastatydino naują medinę bažnyčią. Ji 1664 m. atstatyta. Susenus bažnyčiai, nauja pastatyta 1762 m. Ji 1765 m. sudegė. Klebono D. Venckevičiaus rūpesčiu bažnyčia 1768 m. atstatyta. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla.
Bažnyčios varpinėDabartinė akmenų mūro bažnyčia pastatyta 1821–1836 m. pagal architekto J. Levuazjė (Levoisier) projektą. Sulenkėjusių kunigų (ypač kunigo P. Dirgėlos) ir dvarininkų veikiami, Pabaisko ir jo apylinkių gyventojai XIX a. gerokai sulenkėjo. Bažnyčioje lietuviškai giedoti pradėta nuo 1919 m. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Architektūra
Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su puošniais vartais. Jame stovi mūrinė varpinė.
iš http://www.ukmerge.lt/index.php/lt/31172/
Bažnyčia stovi Ukmergėje, Pašilės g. 16, prie senojo Vilniaus - Ukmergės kelio. Bažnyčia pradėta statyti 1789 m., Vaitkuškio dvaro savininko Mykolo Kosakovskio (1733 - 1798 m.) rūpesčiu ir lėšomis, dvaro laukuose netoli nuo Vaitkuškio dvaro rūmų. 1791 m. ji buvo baigta ir pašventinta statytojo brolio sūnaus, Vilniaus pavyskupio Jono Nepomuko Kosakovskio (1755 - 1808 m.). Šventinimo metu pasakytas pamokslas buvo išleistas atskira knygele. Bažnyčia pradžioje buvo Vaitkuškio dvaro koplyčia, jos kunigai buvo dvaro kapelionais. Vėliau bažnyčia tapo Pabaisko parapijos filija, o 1926 m. įkurta Pašilės parapija. Prie bažnyčios besikurianti gyvenvietė dėl netoliese esančio šilo imta vadinti Pašile (1966 m. ji buvo prijungta prie Ukmergės). Naujai pastatyta bažnyčia buvo 35 uolekčių (uolektis - tuo metu apie 0,63 m) ilgio, 18 u. pločio ir 12 u. aukščio. Sumūryta iš lauko akmenų ir plytų, tinkuota. Stogas dengtas skiedromis. Pagal 1850 m. bažnyčios vizitacijos aktą matosi, kad bažnyčioje tuo metu buvo trys altoriai, visi įrengti presbiterijoje. Didžiajame altoriuje kabėjo didelis, paauksuotuose rėmuose, Nukryžiuotojo paveikslas. Dešinėje presbiterijos pusėje buvo Kristaus atsimainymo altorius, kairėje - Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo altorius. Juos taip pat puošė paveikslai. Be to, bažnyčioje buvo dar 21 įvairaus dydžio paveikslas. Kai kurie iš jų buvo tapyti tuometinio Vaitkuškio dvaro savininko S. F. Kosakovskio (1795 - 1872 m.). Ant bažnyčios prieangio lubų buvo įrengti nedideli vargonai. Tuo metu jau minima ir iš akmenų sumūryta varpinė, stovinti netoli bažnyčios, su joje esančiais 3 vidutinio dydžio varpais. Visas bažnyčios išlaikymui ir aprūpinimui reikalingas lėšas iki pat I pasaulinio karo skyrė Kosakovskiai. B. Kviklys "Lietuvos bažnyčiose" rašo, kad Kosakovskis "(…)pastatė mūrinę romaniško stiliaus bažnyčią(…)", o L. Potockis "Pono Kamertono užrašuose"(1869 m.) - "(…)slėnyje surandame Pašilės miestelį su dailia bizantinės architektūros mūrine bažnyčia,(…)". Kadangi dabartinis bažnyčios architektūrinis stilius - klasicistinis, tikriausiai tai tik bažnyčios architektūrinio stiliaus apibūdinimo klaidos, nors galima spėti, kad po vyskupo M. Valančiaus (jo vyskupijai tada priklausė Pašilė) 1857 12 07 laiško S. F. Kosakovskiui apie blogą Pašilės bažnyčios būklę, ji galėjo būti ne tik suremontuota, bet ir rekonstruota, pristatant (apie 1869 m.) smailios piramidės pavidalo bokštą virš pagrindinio fasado frontono, nes S. F. Kosakovskis buvo ne tik išsilavinęs ir turintis architekto bei dailininko gabumų didikas (prisidėjo projektuojant ir perstatant Vaitkuškio dvaro rūmus), bet ir egiptologas mėgėjas. Todėl bokšto forma, nors ir nederėjusi prie bažnyčios architektūrinio stiliaus, nėra atsitiktinė. Bažnyčios vaizdas, su piramidiniu bokštu ir šiaurvakarinėje šventoriaus dalyje stovinčia apvalia varpine, išliko XX a. pradžios fotografijose. Tiek bokštas, tiek varpinė nugriauti po bažnyčios nacionalizavimo. Bažnyčia yra stačiakampio plano, bebokštė. Bažnyčios fasadai klasicistiniai, pagrindinio fasado pirmame aukšte, centre yra dvi stačiakampės durys, šonuose po dvi nišas, o antrajame aukšte simetriškai sudėti penki stačiakampiai langai. Trikampio frontono centre matoma apskrita anga. Bažnyčios karnizai ir langų apvadai yra lygus, sienos tinkuotos, be ornamentų, langai stačiakampiai. Šventorius aptvertas metaline tvora su mūriniais stulpais. Šventoriuje stovėjusi koplytėlė, minima 1914 m. dokumentuose - neišliko. 1962 m. bažnyčia buvo sovietinės valdžios nacionalizuota, jos inventorius išgrobstytas ir sunaikintas, bažnyčioje 1964 m. įrengtas kino teatras "Raketa". Bažnyčioje buvo palaidoti Kosakovskių šeimos narių, tarp jų ir bažnyčios fundatoriaus M. Kosakovskio, palaikai. Uždarius bažnyčią, palaidojimai buvo sunaikinti, palaikai išniekinti. 1991 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. 1991 - 1994 m. rekonstruota, pritaikant pastatą Bažnyčios reikmėms. Daug pastangų tam tikslui įdėjo klebonas R. Rutkauskas, dovanomis ir labdara pagelbėjo parapijiečiai. Įdomių ir originalių darbų bažnyčios interjere sukūrė skulptorius R. Zinkevičius. Bažnyčia priklauso Ukmergės dekanatui.
Apie 1582 m. Žemaitkiemio dvaras dovanotas Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1586 m. pastatė bažnyčią. Jai tada dovanotas Semeniškio kaimas (vėliau sukeistas su Žemaitkiemiu). 1716 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla.
Per 1892 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. Pasklidus gandui, jog jos vietoje bus statoma cerkvė, paskubomis nupirkta Želvos, bažnyčia ir pastatyta sudegusios vietoje. Žmonės nepakluso policijos reikalavimui sustabdyti statybą. Klebonas M. Gulbinas ištremtas 3 m. į Kalugą. 2 m. ištremti ir trys bažnyčią statę darbininkai.
1892 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia. Parapijiečiai ilgai negavo valdžios leidimo statyti. Šios bažnyčios statybos bylos padariniai buvo reikšmingi visai Lietuvai. Vidaus reikalų ministras 1896 m. išleido potvarkį (galiojo iki 1899 m.), kuriuo teigė, jog bažnyčioms atstatyti ar perstatyti valdžios leidimo nereikia. Kunigo Antano Jucevičiaus rūpesčiu 1899–1902 m. pastatyta dabartinė bažnyčia.
Comment