[†] Ukmergės r. bažnyčios

[Romas]

Ukmergės rajone yra 15 katalikų bažnyčių

Žemėlapio pagrindas iš www.akis.mii.lt

1. UKMERGĖ. Šv. apaštalų Petro ir Povilo (KAU, Ukm.)
Pastatyta 1863 m. Neoklasicistinė
Akmenų mūro. Naujas fasadas pastatytas 1935 m.
***

2. UKMERGĖ. Švč. Trejybės (Pijorų) (KAU, Ukm.)
Pastatyta 1820 m. (1864?-1919? m. cerkvė). Neobizantinė
Mūrinė
Sovietmečiu (iki 1991 m.) buvo uždaryta
**

3. UKMERGĖ (Pašilė) Šv. Barboros (KAU, Ukm.)
Pastatyta 1789 m. Klasicistinė
Tinkuoto mūro
Sovietmečiu (iki 1992 m.) buvo uždaryta
***

4. Deltuva. Švč. Trejybės (KAU, Ukm.)
Pastatyta 1752 m.
Medinė. Vienbokštė
***

5. Krikštėnai (Vileikiai). Nukryžiuotojo Jėzaus (KŠD, Širv.)
Pastatyta 1790 m.
Medinė. Liaudiško klasicizmo
***

6. Lėnas. Šv. Antano Paduviečio.
(PAN, Panev.; buv. Rag.)
Pastatyta 1928 m.
***

7. Lyduokiai. Šv. arkangelo Mykolo (KAU, Ukm.)
Pastatyta 1884 m. istoristinė (neobarokinė)
Tinkuoto mūro. Dvibokštė
***

8. Pabaiskas. Švč. Trejybės (KAU, Ukm.)
Pastatyta 1836 m. Klasicistinė
Akmenų mūro. Su bokšteliu.
***

9. Siesikai. Šv. apaštalo Baltramiejaus (KAU, Ukm.; buv. Žeim.)
Pastatyta 1537 m. Renesansinė
Mūrinė. Vienbokštė
****

10. Šešuoliai. Šv. Juozapo (KŠD, Širv.; buv. Giedr.)
Pastatyta 1751 m.
Medinė. Klasicistinė, turi baroko bruožų
****

11. Taujėnai. Šv. kryžiaus išaukštinimo (KAU, Ukm.)
Pastatyta 1858 m.
Mūrinė. Klasicistinė. Su skulptūromis ant fasado
****

12. Vepriai.Švč. MM Rožančinės (KAU, Ukm.; buv. Žeim.)
Pastatyta 1910 m. Neogotikinė (neoromaninė)
Geltonų plytų mūro. Vienbokštė. Bokšto smailė po II PK neatstatyta
Šalia - Veprių Kalvarijos (5,5 km, su orientacinio sporto elementais)
****

13. Vidiškiai. Švč. Trejybės (KAU, Ukm.)
Pastatyta 1856 m.
Tinkuoto mūro. Klasicistinė
****

14. Želva Šv. Ignaco Lojolos (KŠD, Širv., buv. Giedr.)
Pastatyta 1892 m.
Medinė. Bebokštė
**

15. Žemaitkiemis Šv. Kazimiero (KAU, Ukm.)
Pastatyta 1902 m. Neobarokinė
Plytų mūro. Vienbokštė
***

P.S. Pabrauktos bažnyčios, kurių nuotraukos yra šioje temoje

-----
Administracinis ir bažnytinis suskirstymas nesutampa:
14 bažnyčių priklauso Kauno arkivyskupijos Ukmergės dekanatui (KAU, Ukm), dvi iš jų anksčiau (žr. 1993 m. žinyną Lietuvos katalikų bažnyčios) priklausė Kauno arkivyskupijos Žeimių dekanatui (Žeim.)
3 bažnyčios priklauso Kaišiadorių vyskupijos Širvintų dekanatui (KŠD, Širv), dvi iš jų anksčiau priklausė Kaišiadorių vyskupijos Giedraičių dekanatui (Giedr.)
1 bažnyčia priklauso Panevėžio vyskupijos Panevėžio dekanatui (PAN, Pan), anksčiau - Raguvos dekanatui (Rag.)

Sovietmečiu buvo uždarytos Pašilės ir Ukmergės švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčios.

Gražiausios yra renesansinė Siesikų bei klasicistinės Taujėnų ir Vidiškių bažnyčios.
Originali medinė Šešuolių (Šašuolių) bažnyčia.
Ukmergės regione (Pabaiske, Vidiškuose ir netoli esančiuose Giedraičiuose) yra tik tam regionui būdingos varpinės.
Žemaitkiemio bažnyčioje 1892 m. vyko šiek tiek mažesni neramumai nei per Kražių skerdynes. Po neramumų 1896-1899 m. nebereikėjo valdžios leidimo bažnyčios atstatymui ar perstatymui
Įdomios Veprių Kalvarijos (reikės joms atskiros temos).

[Romas]

Klasicistinės bažnyčios

Taujėnai, Ukmergės r. , 1858
Fotografuota 2003 03

[Romas]

Dar viena klasicistinė bažnyčia

Vidiškiai, Ukmergės r.
Pastatyta 1856
Foto 1990 04

[anaiptol]

jei teisingai neradau, tai kol kas Pabaisko (Ukmergės raj.) Švč. Trejybės bažnyčia čia nebuvo eksponuota. man ji visai patiko

Dabartinė, iš lauko akmenų sumūryta, bažnyčia pastatyta 1821-1836 m. pagal architekto J. Levuazje (Levoisier) projektą. Bažnyčia klacisistinė, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro su puošniais vartais. Šventoriuje stovi originali mūrinė XIX a. varpinė.



varpinė:


koplytstulpis. viršuj - dievo motina - apačioj lietuvis barzdočius, pasirėmęs į kalaviją. pabaiskas apskritai atrodo kaip koks paminklas tam mūšiui.


puošnieji vartai - nuo bažnyčios pusės:






siena iš arčiau:

[anaiptol]

Ukmergės raj., Deltuvos miestelis. bažnyčios čia dvi, viena stovi, kitos likę nedaug, tačiau tai, kas likę - įspūdinga. šiandien - apie tą, kuri veikia.

Deltuvos miestelis įsikūręs prie Ukmergės-Kėdainių kelio, 6 km į vakarus nuo Ukmergės.Vakariniu miestelio pakraščiu teka Armonos upelis - dešinysis Šventosios intakas. <...> Dabartinė bažnyčia pastatyta 1752 m. Kunigo Šimkevičiaus rūpesčiu 1872 bažnyčia atnaujinta.
Bažnyčia - liaudiškos architektūros, su penkiasiene apside, vienabokštė, medinė. Vidus 3 navų, yra 3 mediniai altoriai. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora su mūrinėmis kryžiaus kelio koplyčiomis.

(kažkodėl tai jau trečia švč. trejybės bažnyčia, matyta šiandien;/ ar fantazijos jie ten neturėjo, ar taip tiesiog pakliuvo...)



varpinė:


bažnyčios fasadinė pusė:


jūs ką nors čia matot? na, aš irgi labiau jau atspindį stacijos, stotis 'pasmerkimas':


'truputį' istorijos. gana informatyvus ir truputį juokingas tekstas bažnyčios lentoje:


medinis 'paveikslas':




svyruoja, banguoja:

[vytauc]

Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčią. Įkurta 1572, dabartinę išvaizdą įgavo 1761. bažnyčia tvarkinga, prižiūrėta, vienok interjeras nebais įspūdingas.

[vytauc]

Želvos Šv. Ignoto Lojolos bažnytėlė, statyta 1892. Visos bažnyčios nuotraukos nedėjau, nes visai nieko ypatingo - vartai su varpine kiek pagyvina vaizdą:



Užtat su interjeru bažnytėlei kiek labaiu pasisekė. Man ypač patiko sprendimas kolonų nedekoruoti o palikti tiesiog rąstus:

[Almis]

Vepriai, Ukmergės raj.
Aprašymas Vikipedijoje
2007.08.05








Šias "ištraukiau" iš šeimos šventės. Ten yra daugiau ką fotografuoti - jei pavyks nuvažiuoti - papildysiu.

[Romas]

Sukurta atskira tema ir Ukmergės rajono bažnyčioms

[Neju]

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia stovi Veprių miestelyje, 3,5 km į pietryčius nuo Kauno-Ukmergės kelio, Veprių ežero šiauriniame krante.
Bažnyčia neogotikinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, kryžminio plano, su masyviu kvadratiniu fasado bokštu, prie kurio prigludę pusbokščiai. Pargindinį fasadą puošia rozetė ir arkose tapytos Kristaus nukryžiavimo scenos. Fasadus remia dviejų pakopų, o bokštą – trijų pakopų kontraforsai. Vidus trijų navų, yra keturi altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

1944 m. liepos 24 d. besitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino bažnyčios varpinės bokštą. Buvo apgadinta bažnyčia, dužo dauguma vitražų. Po Antrojo pasaulinio karo, daugiausia vietos gyventojų pastangomis ir lėšomis, bokštas atstatytas žemesnis ir toks stovi iki šiandien. Planuojama jo rekonstrukcija, siekiant sugrąžinti pirmykštę bažnyčios išvaizdą.

Veprių Kalvarijos (35 Kryžiaus kelio koplytėlės, 8 mediniai ir 1 geležiniai vartai, Kryžiaus kelio ilgis apie 5 km) išdėstytos tarp Veprių ežero ir Šventosios upės, pietrytinėje Veprių miestelio dalyje. Kalvarijos buvo pastatytos 1846 m., pradžioje Kalvarijos buvusios medinės, sukaltos iš lentų. Dauguma pirmųjų medinių koplytėlių, išskyrus Paskutinės vakarienės (Večernyko) ir Veronikos patarnavimo, pakeistos mūrinėmis (1882 - 1900 m. klebono St. Janulevičiaus rūpesčiu ir vepriškių ūkininkų lėšomis). 1923 m. kunigo Mirskio iniciatyva senieji, sunykę Kalvarijų paveikslai buvo pakeisti naujais, tapytais ant cinkuotos skardos (keli jų išlikę Veprių muziejuje), tačiau žemesnio meninio lygio. Sekminių metu Kalvarijose būdavo apeinami Kristaus kančios keliai. Maldininkų atvykstančių į Sekminių atlaidus skaičius nuolatos augo ir tarpukario laikotarpiu į Veprius jų atvykdavo tūkstančiai. Po Antrojo pasaulinio karo, 1963 m. žiemą valdžios įsakymu Kalvarijos buvo nugriautos (išskyrus esančias šventoriuje), Kryžiaus keliai suarti, Sekminių atlaidai varžomi, tačiau tikintieji ir toliau rinkdavosi į Veprius ir apeidavo Kryžiaus kelius.

Prasidėjus Atgimimui, 1989 m. Veprių Kalvarijos tikinčiųjų bendruomenės aukomis ir iniciatyva buvo atstatytos ir toliau tarnauja pirmykščiai savo paskirčiai.


Foto 2006 m.

Įdomus mažosios architektūros objektas, kurio paskirtis, matyt, keturkojei transporto priemonei 'parkuoti'. Kol šeimininkas dvasinio peno semiasi, ši transporto priemonė gali ramiai žolytės parupšnoti.

Viena iš atstatytų Veprių Kalvarijos Kryžiaus kelio koplytėlių

[Romas]

Ačiū už Veprių nuotraukas.
Niekur neradau, kaip atrodė Veprių bažnyčia su bokštu.

Gal yra pakankamai nuotraukų Veprių Kalvarijų temai?

[Neju]

Ačiū už Veprių nuotraukas.
Niekur neradau, kaip atrodė Veprių bažnyčia su bokštu.

Vieną galima rasti šiame tinklapyje --->
http://www.geocities.com/veprieciai/istorija.html

Gal yra pakankamai nuotraukų Veprių Kalvarijų temai?

Kol kas dar ne, bet kadangi mano bočiai pakavoti Veprių kapinėse tai 3-4 kartus per metus ten apsilankau. Reikės pasiskaitinėti apie Kalvarijas ir kitą apsilankymą praeiti visą Kalvarijų kelią. Žinoma viską užfiksuojant

[Zorro]

Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia


2007-12-21

Bažnyčia neobizantinė, kvadratinio plano, vienabokštė, su kūginiu kupolu.
Ukmergėje apie 1742 m. įkurdinti pijorai. Apie 1745 m. pastatyta medinė bažnyčia ir vienuolynas.

1845 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Jos sklype po 1863 m. pastatyta cerkvė. Buvusi cerkvė 1919 m. grąžinta katalikams. Nuo 1925 m. ji priklausė vienuoliams marijonams. Po Antrojo pasaulinio karo uždaryta. 1991 m. grąžinta tikintiesiems.
Vikipedija

[Neju]

Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia

Dabartinę mūrinę Siesikų bažnyčią 1537 m. pastatė dvarininkai Siesickiai. Jiems perėjus į reformaciją, nuo XVI a. vidurio iki 1607 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams. Vėliau vėl perėjo katalikams.
Bažnyčia renesansinė, halinė, stačiakampio plano, su trisiene apside, 2 šoninėmis zakristijomis. Bokštas prišlietas prie pagrindinio fasado. Vidus 3 navų. Jas dengia kryžminiai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Foto 2008 11

Bažnyčia dominuoja Siesikų miestelio kraštovaizdyje. Vaizdas iš kitos ežero pusės.

[Neju]

2006 m. yra išleistas pui albumas "Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas", sud. S.Poligienė. Albumas skirtas Kaišiadorių vyskupijos 80-mečiui. Jame pristatomos visos vyskupijos bažnyčios ir jose esantys vertingiausi arba kitais aspektais įdomūs sakralinio paveldo objektai. Kaišiadorių vyskupijai, Širvintų dekanatui priklauso trys Ukmergės rajono bažnyčios, tai: Krikštėnų, Šešuolių ir Želvos.

Šaltinis: http://www.savastis.kpc.lt/index.php...4&ItemId=29833

Baltų lankų knygyne kainuoja 73,30 Lt
https://www.blk.lt/lt/knygos/kaisiad...inis-paveldas/

[Romas]

Šešuolių (Šašuolių) bažnyčia
Foto 1990.03

[Romas]

BNS ir lrytas.lt inf.
2009-05-06 15:13

Šešuolių Šv.Juozapo bažnyčioje išversti šventoriaus vartai
Ukmergės rajone Šešuolių Šv.Juozapo bažnyčioje savavališkai išversti šventoriaus vartai.

Kultūros paveldo departamentas pranešė, kad nekilnojamoji kultūros vertybė suniokota balandžio 24 d. Suniokoto objekto valdytojo, Šešuolių Šv.Juozapo bažnyčios klebono Juozapo Dabravolsko teigimu, vartai buvo avarinės būklės, o apie tai, kad būtina informuoti Kultūros paveldo departamentą, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą avarinės būklės likvidavimo darbams vykdyti, valdytojas teigia pamiršęs.

Tokie veiksmai pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. Už įvykdytą pažeidimą objekto valdytojui surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Paveldosaugininkai taip pat įpareigojo J.Dabravolską iki birželio 23 d. įstatymų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti leidimą ir atkurti sunaikintą kultūros vertybę.

Tribokštė medinė bažnyčia pastatyta 1572 m. Tačiau per karą su Rusija 1656 m. bažnyčia sudegė. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1751 m. Bažnyčia turi baroko bruožų, su trisiene apside ir 2 nedidelėmis zakristijomis prie jos, 2 bokštais. Fasadas su pusapskričiu frontonu. Šventoriaus akmenų mūro tvoros kampe stovi medinė varpinė (cokolis akmeninis). Šventoriuje yra stogastulpis su 2 koplytėlėmis. Kabo 1762 m. tapytas bažnyčios fundatoriaus paveikslas, XIX a. Šv.Kazimiero paveikslas
http://www.lrytas.lt/-12416120371241...aus-vartai.htm

Lietuvos Rytas 2009-05-07
Daiva ZIMBLIENĖ
Kunigui – bėdos dėl šventoriaus vartų

"Aš nesijaudinu, kad nesutvarkiau biurokratinių popierių. Mano sąžinė rami, nes darau gerą darbą – pagal istorinę medžiagą ir nuotraukas atstatinėju tai, kas buvo originalu“, – teigė dvasininkas.
Klebonas tvirtino, kad bažnyčios vartai jau ne vienerius metus kėlė pavojų žmonėms – nebeužsivėrė, o juos laikantys keturi stulpai buvo pasvirę į šonus po beveik 20 centimetrų ir jau buvo pradėję siūbuoti. J.Dabravolskas nenorėjo nuolat baimintis ir laukti, kol tie stulpai vieną dieną nugrius ir ką nors sužalos. Būrys talkininkų nugriovė senuosius šventoriaus vartus.
http://www.lrytas.lt/?data=20090507&...n090507&view=2

[Romas]

Šešuolių bažnyčia
2007 m. kovas



Galima atkreipti dėmesį į buvusius šventoriaus vartus

[Rimava]

Kelios vasariškos Deltuvos bažnyčios nuotraukos.
Foto 2009-06









Varpinė



Klebonija

[Almis]

2009 07 05
Skuolių Šv. Antano Paduviečio koplytėlė