Gražėja bažnyčia. Tik aplinka dar vis panaši į pramonės rajoną. Be to viduje dar daug darbų reiks atlikti. Bet tai vienas iš nedaugelio Vilniaus renesanso kulto pastatų, tad dar daugiau šventovei suteikia vertingumo.
Gražėja bažnyčia. Tik aplinka dar vis panaši į pramonės rajoną. Be to viduje dar daug darbų reiks atlikti. Bet tai vienas iš nedaugelio Vilniaus renesanso kulto pastatų, tad dar daugiau šventovei suteikia vertingumo.
Visas nuostabumas dar tik laukia restauratorių Kai jie pradės sgrafitus atnaujinti ir atkūrinėti, o dar vidaus apdailos atnaujinimas ir renesansinių freskų atkūrimas, kurių dauguma buvo uždažytos naujais ornamentais, nekalbėsiu apie sovietinę tapybą viduje. Žodžiu daug ten darbų dar nusimato.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Tai viena smarkiausiai išorėje ir viduje pakeistų Vilniaus bažnyčių. Pastatyta 1622–1647 m. 1748–1750 m. ją atstatant, viduje įrengti mūriniai altoriai, vadovaujant architektui Tomui Žebrauskui SJ padidintos šoninės koplyčios, langai, perstatytas vargonų choras, skliautai dekoruoti tapyba ir lipdiniais. 1798 m. vienuolynas ir bažnyčia perduoti rusų kariuomenės Preobražensko pulkui. Išgriauti dirbtinio marmuro altoriai, nukapoti lipdiniai, tapyba. Bažnyčios erdvė suskaidyta į 3 aukštus, vien bažnyčioje apgyvendinta apie 500 kareivių bei įrengtos arklidės. 1869 m. įrengtas karininkų klubas.
Daugelis Vilniečių net nepagalvoja praeidami pro šalį kad mato ne XVII-XVIII a. pastato fasadus, o 1925 m. rekonstruotus pagal Juliušo Kloso projektą, imituojant ankstyvojo baroko formas.
Visiškai nėra ikonografinės medžiagos apie bažnyčią iki ją paverčiant kareivinėmis. Šioje nuorodoje yra vienas brėžinys kurioje matomas galinis bažnyčios fasadas po perstatymo paverčiant kareivinėmis - www.kam.lt/download/8641/kam.pdf
Pirmieji bažnyčios vaizdai matomi J. Čechavičiaus fotografijose.
Vilniaus panorama apie 1860-1870 m. Józef Czechowicz.
Apie 1880 m. J. Čechavičiaus fotografijos fragmentas, matoma Šv. Ignoto bažnyčia nuo dabartinės skiriasi kaip diena ir naktis, ir sunku pasakyti ką šioje fotografijoje matome, XVIII a. bažnyčia ar XIX a. kareivinęs?
Apie 1880 m. J. Čechavičiaus fotografijos fragmentas, matoma Šv. Ignoto bažnyčia nuo dabartinės skiriasi kaip diena ir naktis, ir sunku pasakyti ką šioje fotografijoje matome, XVIII a. bažnyčia ar XIX a. kareivinęs?
Vienintelis dalykas kuris nepasikeitė, tai planas, o visa kita tapo tokiu margumynu, kad vemt verčia. Čia nuotraukos restauravimo metu. Tai galima sakyti apart kelių sienų fragmentų mažai ten ko liko. Rusai ne per daugiausiai ir padarė kas net keistoka, prie jų bažnyčia ko gero išlaikė tuos baroko elementus, kurių jau prie lenko neliko. Rusai nugraibstė skulptūras, nugriovė altorius, bet tūrio nepakeitė. Jau vėlesniais laikais, kai lenkai pradėjo savo rekonstrukciją jie norėjo išgauti įspūdį, tai pakeitė langų formas bei išsidėstymą, pristatė kažkokį renesansinį brūdą panašu į technikos bibliotekos fasadą, kuris toks pat kičas, pripeckeliojo "renesansinių" freskų, nuo kurių jei nevemt tai bent nežiūrėt. Kaip sakoma padarė priimtina lenkų vartotojui. O tai nevienintelė tokia šedevriška lenkų rekonstrukcija, tad ir stebėtis nėra ko.
O graži buvo savo laikais. Bet negalime skųstis, jog neturime vizualinės medžiagos. Lietuvos vaikai imkit ir atkurkit aš prisidėsiu
Ačių už informaciją. Pirmame piešinyje XIX a. pradžios Peškos darbas pagal Smuglevičiu, tad šiuo vaizdu galima patikėti. Na tikrai kodėl tada tarpukarių neatkurė senosios išvaizdos, juk Lenkijoje tada buvo daug patyrusių specialistų, buvo butina atlykti fasadų ir interjero tyrimus.
Ačių už informaciją. Pirmame piešinyje XIX a. pradžios Peškos darbas pagal Smuglevičiu, tad šiuo vaizdu galima patikėti. Na tikrai kodėl tada tarpukarių neatkurė senosios išvaizdos, juk Lenkijoje tada buvo daug patyrusių specialistų, buvo butina atlykti fasadų ir interjero tyrimus.
Jau minėjau, jog lenkams reikėjo kažko kas tenkintų lenkų vartotojus. Dar galima būtų iškelti teoriją arba, kad lenkai neturėjo prieigos prie Kamarausko darbų, arba jiems neįtiko ultralietuviškas Kamarausko asmenybė, bet čia tik labai mažą tikimybę turintis dalykai. Fasadas greičiausiai parinktas toks, kad atspindėtų rokoko stilių , o langai atspindėtų gotiką. Lenkai jau kažkur yra darę radikalia rekonstrukciją iš baroko į gotiką, tik nepamenu kur, kažkur Baltarusijoj berods. Taip kad lenkų neprognozuosi.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Jau minėjau, jog lenkams reikėjo kažko kas tenkintų lenkų vartotojus. Dar galima būtų iškelti teoriją arba, kad lenkai neturėjo prieigos prie Kamarausko darbų, arba jiems neįtiko ultralietuviškas Kamarausko asmenybė, bet čia tik labai mažą tikimybę turintis dalykai. Fasadas greičiausiai parinktas toks, kad atspindėtų rokoko stilių , o langai atspindėtų gotiką. Lenkai jau kažkur yra darę radikalia rekonstrukciją iš baroko į gotiką, tik nepamenu kur, kažkur Baltarusijoj berods. Taip kad lenkų neprognozuosi.
Gardine vadinamoji Vytauto-Batoro bažnyčia po Pirmojo karo atstatyta imituojant Lenkijos gotiką, žinoma prieš tai ji buvo rusiško cerkvių stiliaus. Aleksas666 ikelė Peškos akvarėlę kuri buvo žinoma ir lenkų architektams, čia matoma barokinė bažnyčia su varpinės bokšteliu šalia presbiterijos. XIX a. J.Čechavičiaus fotografijoje pastato kontraforsai identiški Šv.Kazimiero bažnyčios, be to matyt XIX a. pr. Šv.Ignoto bažnyčios frontonas buvo pažemintas. Kamarauskas ne prie ko čia, daugelis jo piešinių grynos fantazijos paremtos senesnių dailininkų darbais.
Galima paminėti dar viena nevykusią lenko Józef Pius Dziekoński rekonstrukciją Šv.Onos bažnyčia Vilniuje. V.Drėma tai yra atskleidęs monografojoje Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais. 1991 m.
Keletas nuotraukų iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios. Fotografuota 2011 m. gruodį. Kokybė - tamsoje be štatyvo ir stengiantis nenaudoti blykstės.
Kaip tik buvo nurinkinėjami restauratorių pastoliai
Erdvė už pagrindinio altoriaus. Anksčiau buvo skirta melstis vienuoliams
Rūsyje buvo laidojami žmonės. Kūnai buvo nuleidžiami į rūsį ir užpilami žeme. Ir viskas. Šitaip darant ilgą laiką, susidarė daugiau nei metro storio žemės ir kaulų sluoksnis. Dar beveik visas rūsys išvalytas ir tuščias, tačiau viena patalpa yra palikta tokia, kaip buvo:
Piešiniai galerijoje (jau restauruoti, t.y. atkasti iš po daugybės dažų sluoksnių)
Vaizdas iš palėpės (po bažnyčios stogą, pro langelį). Iš vieno šono matosi Gedimino pilis, ir kito - gabalas senamiesčio. Fotografuot pro stiklą nepavyko.
Comment