Pranciškus Smuglevičius. Vilniaus miesto pietinės dalies panorama, 1785 m.
Pažymėjau menamą Šv. Nikodemo ir Juozapo bažnyčia, Vladas Drėma knygoje Dingęs Vilnius. 1991 m. rašo, kad tai turėtų buti ši bažnyčia. Na šis Lietuvos dailės istorikas galėjo ir klysti, kas skaitė šią knygą, turėjo rasti netikslumų ir klaidų.
Pažymėjau menamą Šv. Nikodemo ir Juozapo bažnyčia, Vladas Drėma knygoje Dingęs Vilnius. 1991 m. rašo, kad tai turėtų buti ši bažnyčia. Na šis Lietuvos dailės istorikas galėjo ir klysti, kas skaitė šią knygą, turėjo rasti netikslumų ir klaidų.
Tą bažnyčią tolumoje, atsižvelgiant iš kokio taško panoramos atvaizdas darytas ir kaip išsidėsčiusios stačiatikių Šv. Dvasios cerkvė, bazilijonų ir karmelitų bažnyčios, galima identifikuoti tik kaip Šv. Nikodemo ir Juozapo bažnyčią. Na, nebent suabejotume Smuglevičiumi, nors, atrodo, jo sepijos yra tikslios.
Pažymėjau menamą Šv. Nikodemo ir Juozapo bažnyčia, Vladas Drėma knygoje Dingęs Vilnius. 1991 m. rašo, kad tai turėtų buti ši bažnyčia. Na šis Lietuvos dailės istorikas galėjo ir klysti, kas skaitė šią knygą, turėjo rasti netikslumų ir klaidų.
barokinis bokštelis, tokio nebėra, šitą jau tvirtai sakyt galiu, tikimybė nemaža, jog tai būtent tai ką ir manome
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
O man panašiau, kad rodykle parodyta Misionierių bažnyčia. Toji išnykusioji pačioje dešinėje turėtų būti jei gerai suprantu ką matau ir teisingai spėju iš kur piešta (vakarų/pietvakarių).
Nelabai ten gali būt misionierių bažnyčia, nes piešinyje tik vienas bokštas ir frontonas paprastas trikampis.
O man panašiau, kad rodykle parodyta Misionierių bažnyčia. Toji išnykusioji pačioje dešinėje turėtų būti jei gerai suprantu ką matau ir teisingai spėju iš kur piešta (vakarų/pietvakarių).
Jei tai būtų Misionierių bažnyčia tai dešinėje pusėje turėtų matytis aiškus Vizitiečių vienolyno ir bažnyčios kontūrai. Įdomu butų palyginti piešinį su dabarties vaizdu iš to pačio taško, kur piešė dailininkas.
Piešta nuo Vingrių aukštumos, ties dabartine Mindaugo gatve. Smuglevičiaus laikais vietų, iš kurių atsiveria gražūs panoraminiai vaizdai, buvo daugiau Dabar vaizdas iš ten link pietryčių komplikuotas dėl apstatymo, bet... Bet pasitelkęs nuotrauką galiu parodyti, jog žvelgiant iš to taško (orientyras - Šv. Dvasios cerkvė matoma kone vienodu kampu tiek nuotraukoje, tiek piešiny), misionierių ir vizitiečių bažnyčios liko už Smuglevičiaus piešinio ribų.
O, dabar viskas paaiškėjo! Po to pasakykit, kaip jums atrodo. Aš manau, Laimutis teisus, kad V. Drėma klydo, lokalizuodamas ten Šv. Nikodemo ir Juozapo bažnyčia. Štai palyginkite. Mano nuotraukoje akivaizdu, jog žvelgiant nuo Vingrių aukštumos, tolumoje bazilijonų bokštelis ir Šv. Teresės frontonas susigretina ir gali pasirodyti, jog tai vieno statinio dalys (lyg vienabokštė bažnyčia). Taigi ta menama Nikodemo Juozapo bažnyčia - tai optinės iliuzijos padarinys
O, dabar viskas paaiškėjo! Po to pasakykit, kaip jums atrodo. Aš manau, Laimutis teisus, kad V. Drėma klydo, lokalizuodamas ten Šv. Nikodemo ir Juozapo bažnyčia. Štai palyginkite. Mano nuotraukoje akivaizdu, jog žvelgiant nuo Vingrių aukštumos, tolumoje bazilijonų bokštelis ir Šv. Teresės frontonas susigretina ir gali pasirodyti, jog tai vieno statinio dalys (lyg vienabokštė bažnyčia). Taigi ta menama Nikodemo Juozapo bažnyčia - tai optinės iliuzijos padarinys Atvaizdas Atvaizdas
Labai panašu į tiesą Civi, viskas sutampa kaip parodei dabar. Tik kieista kur kitas bazilijonu bokštelis?
O, dabar viskas paaiškėjo! Po to pasakykit, kaip jums atrodo. Aš manau, Laimutis teisus, kad V. Drėma klydo, lokalizuodamas ten Šv. Nikodemo ir Juozapo bažnyčia. Štai palyginkite. Mano nuotraukoje akivaizdu, jog žvelgiant nuo Vingrių aukštumos, tolumoje bazilijonų bokštelis ir Šv. Teresės frontonas susigretina ir gali pasirodyti, jog tai vieno statinio dalys (lyg vienabokštė bažnyčia). Taigi ta menama Nikodemo Juozapo bažnyčia - tai optinės iliuzijos padarinys Atvaizdas Atvaizdas
Labai panašu į tiesą Civi, viskas sutampa kaip parodei dabar. Tik kieista kur kitas bazilijonu bokštelis?
'Po 1760 m. gaisro, vadovaujant architektui Jonui Kristupui Glaubicui, šventovė pailginta, pastatyti vakarų ir rytų fasadų kampuose bokšteliai (išlikusi tik viena autentiška jų pora rytų fasade).' Tad truksta ne vieno o visu triju boksteliu (nuotraukoje matomi du mazesni boksteliai - perstatyti ir sumazinti.)
Idomu kada darytas Smulgeviciaus piesinys, gal pries sv. Trejybes baznycios rekonstrukcija?
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
'Po 1760 m. gaisro, vadovaujant architektui Jonui Kristupui Glaubicui, šventovė pailginta, pastatyti vakarų ir rytų fasadų kampuose bokšteliai (išlikusi tik viena autentiška jų pora rytų fasade).' Tad truksta ne vieno o visu triju boksteliu (nuotraukoje matomi du mazesni boksteliai - perstatyti ir sumazinti.)
Idomu kada darytas Smulgeviciaus piesinys, gal pries sv. Trejybes baznycios rekonstrukcija?
Sepija daryta 1785 ar 1786 m. (skirtingoje literatūroje datavimas įvairuoja), taigi po Glaubico rekonstrukcijos.
1988 m. išleistas Vilniaus paminklų sąvadas pateikia kiek kitokį rekonstrukcijos po 1761 m. gaisro aprašymą. Anuomet Glaubicas esą tik paaukštinęs rytinius bokštelius (iš kurių vieną galbūt ir matome piešinyje), o vakariniai bokšteliai datuojami 1869 m. ir priskiriami N. Čiagino rekonstrukcijai. Nesiryžtu spręsti, kuri bokštelių atsiradimo istorija tikroji, tačiau bet kokiu atveju Smuglevičiaus sepijoje šalia aiškiai pavaizduoto bažnyčios stogo pasigendame bokštelių, o nupieštas, tik vienas bokštelis ant stogo kraigo, koks, atrodo, esą buvęs jau XVI a. Mįslingasis rokokinis vienas iš rytinių bokštelių (arba menamas Šv. Nikodemo ir Juozapo bažnyčios bokštas) geriau įsižiūrėjus į piešinį, rodosi, lyg paties dailininko nebuvo priskirtas bazilijonų bažnyčiai. Keista ir tai, jog nupieštos dvi bazilijonų varpinės, stovinčios, kaip galima suprasti, apibus vartų. Kol kas neteko aptikti informacijos apie kadaise buvusią dabartinės varpinės dvynę.
Pranciškonų (Švč. Mergelės Marijos) bažnyčios varpinė. Apie 1870 m. Józef Czechowicz
Griaunama Pranciškonų bažnyčios varpinė apie 1873 m.
XV a. statyta Pranciškonų bažnyčios varpinė buvo unikalaus gotikinių kulto pastatų ansamblio – Švč. Mergelės Marijos (pranciškonų) bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno – sudėtinė dalis.
Nuoroda: http://www.vsaa.lt/_prancishk_v.htm
Comment