[†] Vilniaus miesto bažnyčios

[Maxas]

Aš labai atsargiai žiūriu į tokius atstatymo/rekonstravimo/restauracijos klausimus.
Aš asmeniškai norėčiau, kad Šv. Kazimiero bažnyčia būtų rekonstruojama pagal paskutinįjį projektą. Trūksta tik vidurinio bokštelio. Aš prieš radikaliąsias rekonstrukcijas, juolab Kazimiero bažnyčia į cerkvę buvo perstatoma nenaudojant neobizantiškų elementų, panaudoti vėlyvajam barokui, rokokui būdingas detales. Tais metais buvo rekonstruojama daug šventovių. Rekonstruojamos buvo netik šventovės, bet ir Vilniaus senamiesčio dauguma pastatų, todėl dabar net nesistebim, o kur gi tas gotikinis senamiestis? Atsakymas - mada architektūroje. Todėl pvz ir Vilniaus katedra buvo perstatoma kelis kartus, kad atrodytų šiuolaikiškesne. Juk klausimas grąžinti gotikinę katedrą net ir neiškyla. Būtų tiesiog nelogiška švaistyti lėšas, niokoti architektūros paminklus, juos perstatant.
Šventovė buvo tiesiog atnaujinta tokia kokia yra, ir Kazimiero bažnyčia irgi. Šventovė atnaujinta pagal tarpukario laikų projektą, o Kazimiero bažnyčios atnaujinta tai, kas išliko po karų.

Atkreipkite dėmesį, kad po 2 pasaulinio karo nebuvo atstatytas vidurinis bokštelis

prieš karą:


po karo:


dabar:


foto iš: http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/poses/r104.htm

[Justin]

Bet racionaliai mąstant, tai paveldo išsaugojimo būtinumas ir vykdymas figūruoja einamuoju laikotarpiu, galbūt nežvelgiant į ateitį. Bendroje Vilniaus senamiesčio estetikoje dominuoja klasicizmas bei barokas, o stačiatikių bažnyčios įsiterpia į urbanistinį miesto kontekstą kaip svetimkūniai. Ir nors dabartinis Kazimiero bažnyčios eksterjeras nėra visiškai artimas stačiatikių architektūrai (kaip ir šv. Dvasios cerkvės), bet tuo pačiu ir iškrenta iš miesto baroko dominančių visumos. Po 50 metų gyventojai tiesiog žinotų faktą, jog tais ir tais metais buvo atkurta pradinė pastato išvaizda, kuri buvo pakeista Carinės Rusijos metais. Viską keičia tik laikas, po kurio konstatuojamas paveldas, kartais neatsižvelgiant į bendrą estetinį urbanistinį kontekstą. TSRS laikais vykdytų rekonstrukcijų perstatymas/atkūrimas nelaikomas problema.

Kaip pavyzdį carinės cerkvės rekonstrukcijai bei barokinio eksterjero atkūrimui galima būtų pateigti Antalieptės bažnyčią:

prieš:


ir po:



Šios bažnyčios buvo perstatytas frontonas, bei nugriauti bokštų viršutiniai tarpsniai, kurie iki šiol neatstatyti.


Ir nors greičiausiai tai nėra realu, bet aš norėčiau matyti atkurtą pirminį Kazimiero bažnyčios variantą, kadangi buvusį eksterjerą laikau reikšmingesniu miesto kontekste bei estetiškesniu, negu esantis dabar.

[music]

Aš labai atsargiai žiūriu į tokius atstatymo/rekonstravimo/restauracijos klausimus.
Aš asmeniškai norėčiau, kad Šv. Kazimiero bažnyčia būtų rekonstruojama pagal paskutinįjį projektą. Trūksta tik vidurinio bokštelio. Aš prieš radikaliąsias rekonstrukcijas, juolab Kazimiero bažnyčia į cerkvę buvo perstatoma nenaudojant neobizantiškų elementų, panaudoti vėlyvajam barokui, rokokui būdingas detales. Tais metais buvo rekonstruojama daug šventovių. Rekonstruojamos buvo netik šventovės, bet ir Vilniaus senamiesčio dauguma pastatų, todėl dabar net nesistebim, o kur gi tas gotikinis senamiestis? Atsakymas - mada architektūroje. Todėl pvz ir Vilniaus katedra buvo perstatoma kelis kartus, kad atrodytų šiuolaikiškesne. Juk klausimas grąžinti gotikinę katedrą net ir neiškyla. Būtų tiesiog nelogiška švaistyti lėšas, niokoti architektūros paminklus, juos perstatant.
Šventovė buvo tiesiog atnaujinta tokia kokia yra, ir Kazimiero bažnyčia irgi. Šventovė atnaujinta pagal tarpukario laikų projektą, o Kazimiero bažnyčios atnaujinta tai, kas išliko po karų.

Atkreipkite dėmesį, kad po 2 pasaulinio karo nebuvo atstatytas vidurinis bokštelis

prieš karą:
Atvaizdas


po karo:
Atvaizdas


dabar:
Atvaizdas


foto iš: http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/poses/r104.htm

Mano manymu jos architektūra, nugriovus bokštus, buvo suniokota.
Lenkai jai bandė grąžinti ankstesnį vaizdą, bet labai lėtai, o atgavus Vilnių mažai kas spėta padaryti.. Kodėl neatkuriama dabar, nesuprantu
Estetiškai geriau atrodė XVIII a. ne kaip kad dabar, pritūpusi višta-perekšlė..

[Maxas]

Stačiatikių bažnyčios Vilniaus senamiestyje niekada nebuvo svetimkūnės. Prisiminkim, kad nemažai LDK kunigaikščių žmonų buvo stačiatikės. Taip buvo statomos jau nuo 14a. cerkvės, kurių tam tikru istorijos laikotarpiu buvo netgi daugiau, nei katalikų bažnyčių Vilniuje. Vilniuje net buvo viena senamiesčio dalis vadinama rusų miestų. Vilnius visada buvo margiatautis daugiakultūris miestas.
Todėl nepasakyčiau, kad Kazimiero bažnyčia iškrenta iš visumos - ji vistiek artima barokui. Aš bučiau tik už jos vidurinio bokštelio atstatymą. Tada niekas ir nesakytų, kad bažnyčia kaip

pritūpusi višta-perekšlė..

Kazimiero bažnyčia yra vertinama tokia, kokia yra dabar.

O paminėtas Antalieptės pvz žinoma, kad teigiamas, nes pakeist į bažnyčią buvo visai nesunku. Mažai elementų reikėjo pakeist.

[Maxas]

Štai dar pridedu Kamarausko Vilniaus akvarelę.
Pažiūrėkite į bendrą urbanistinį kontekstą, o tai juk vaizdas dar prieš Vilniaus įjungimą į Rusijos imperiją.

[DeSadas]

is kurios vietos cia piesta?

[Maxas]

Čia būtent ta ''rusų miesto'' dalis, iš Užupio pusės.

[DeSadas]

na cia kiek suprantu yra rekonstrukciniai piesiniai..., jis pats gime kai siena jau buvo nugriauta.

[Maxas]

na cia kiek suprantu yra rekonstrukciniai piesiniai..., jis pats gime kai siena jau buvo nugriauta.

Taip rekonstrukciniai, Kamarauskas dažniausiai piešė rekonstrukcijas. Pvz valdovų rūmai ir t.t.

[DeSadas]

Na kai kurie jo piesiniai tai pafantazuota siek tiek

[Maxas]

Yra ir fantazijos, bet kontekstą jis puikiai vaizdavo, nes rėmėsi įvairiais istoriniais šaltiniais.
Kogero darydamas šį piešinį rėmėsi aprašymais ir cerkvių/bažnyčių tų metų žemėlapiu. O cerkvės tuo metu buvo bizantikos ir lietuviškos gotikos mišinys.

[Justin]

Apie kažkada buvusį urbanistinį kontekstą irgi, mano nuomone, galima būtų diskutuoti. Juo labiau, kad cerkvės projektuotos ir iš pagrindų kurtos kaip tokios, visiškai tarnaujančios provoslavų tikėjimui. Konkrečiai kaip pavyzdį imant Kazimiero bažnyčią - tai buvo net ne rekontrukcija, o dalinis perstatymas, pritaikant katalikų bažnyčią stačiatikiams. Ką dabar matome labiau primena nesaikingą bei nenuoseklią eklektinę architektūrą. Mano asmenine nuomone, carinės Rusijos vykdytos katalikų bažnyčių rekonstrukcijos tiek Vilniuje, tiek visoje šalyje buvo ir išlieka neigiamas reiškinys.

[index]

Kokios cerkvės matomos šitam piešiny? Šiaip jau greičiausiai jų išvaizda yra sufantazuota, nes jų svogūnuota architektūra yra grynai rusiška ir nebuvo paplitusi Lietuvoje iki pat carinių laikų. Lietuvoje cerkvės dažniausiai atrodė kažkaip taip:

Panašiai atrodė ir stačiatikių katedra (dar dabar matosi tokių gotikinių bokštelių likučiai) ir dabartinė graikų katalikų bažnyčia.

[laimutis]

Štai dar pridedu Kamarausko Vilniaus akvarelę.
Pažiūrėkite į bendrą urbanistinį kontekstą, o tai juk vaizdas dar prieš Vilniaus įjungimą į Rusijos imperiją.

Atvaizdas

Vienintelis pastatas Šv.Jono bažnyčia pavaizduota tokia kokia išliko.Tokių cerkvių kokias pavaizdavo Kamarauskas iki pat XIX a. Vilniuje nebuvo.Cerkvės statytos po ilgo draudimo jas steigti,statytos panašios į bažnyčias,dalis LDK stačiatikių jau linko į uniją su katalikais.Visos Vilniaus cerkvės buvo gotikinio stiliaus.Cerkvę nebent priminė trisienė apsida ir interjeras.Net baroko stiliumi rekonstruotos cerkvės priminė bažnyčias.

Šv.Dvasios cerkvė iki 1836-1837 m. rekonstrukcijos



Visai nepanašu į cerkvę. XIX a. caro valdžia sunaikino barokinę išvaizdą,nes jiems tai visai nepriminė didžiosios Rusijos.

[Maxas]

Siulyciau pasiskaityt viena is VDA leidiniu apie Lietuvos gotika. Ten labai placiai yra aptariama 14-15 amziu architektura. Tyrinetojai iki siol negali nustatyt kokios visgi buvo tos senosios cerkves, ar su svogunais ar be ju. Yra dvi nuomones. Ir jos abi yra teisingos. Ir cia kalba eina ne apie unijos laikus, kai cerkves buvo perstatomos, o apie 14-15 amzius, kai cerkviu buvo dauguma. Todel negalima teigt kad cerkves buvo be svogunu. O mineta Dvasios cerkve pastatyta veliau.

[laimutis]

Siulyciau pasiskaityt viena is VDA leidiniu apie Lietuvos gotika. Ten labai placiai yra aptariama 14-15 amziu architektura. Tyrinetojai iki siol negali nustatyt kokios visgi buvo tos senosios cerkves, ar su svogunais ar be ju. Yra dvi nuomones. Ir jos abi yra teisingos. Ir cia kalba eina ne apie unijos laikus, kai cerkves buvo perstatomos, o apie 14-15 amzius, kai cerkviu buvo dauguma. Todel negalima teigt kad cerkves buvo be svogunu. O mineta Dvasios cerkve pastatyta veliau.

Esu skaitęs knygą LDK GOTIKA : SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA IR DAILĖ.Čia yra Algės Jankevičienės straipsnis DVIEJŲ STILIŲ SINTEZĖ XVI a. VILNIAUS CERKVIŲ ARCHITEKTŪROJE.

Dabar buvo proga atkurti barokinį Šv.Kazimiero bažnyčios fasadą,nei sukišti pinigai į neskoningą dabartinį fasadą.

Šv.Kazimiero bažnyčios fasadas prieš rekonstrukciją



Litografija Iš knygos LIETUVOS TSR DAILĖS IR ARCHITEKTŪROS ISTORIJA. TOMAS I 1987 M.

[Maxas]

Dabar buvo proga atkurti barokinį Šv.Kazimiero bažnyčios fasadą,nei sukišti pinigai į neskoningą dabartinį fasadą.

Gal yra koks nors meno teoretikų ar kritikų šaltinis, kur teigiama, kad neskoningas dabartinis fasadas?

Esu skaitęs knygą LDK GOTIKA : SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA IR DAILĖ.Čia yra Algės Jankevičienės straipsnis DVIEJŲ STILIŲ SINTEZĖ XVI a. VILNIAUS CERKVIŲ ARCHITEKTŪROJE.

Būtent šiame straipsnyje ir rašoma apie cerkves ir kokios jos galėjo būt. Svogūnai irgi neišimtis.

[music]

Gal yra koks nors meno teoretikų ar kritikų šaltinis, kur teigiama, kad neskoningas dabartinis fasadas?


Būtent šiame straipsnyje ir rašoma apie cerkves ir kokios jos galėjo būt. Svogūnai irgi neišimtis.

Proporcijos, aukso pjūvis ir pan. Dabartinė to neturi. Be to, Vilniaus baroko mokyklos vienas skiriamųjų ženklų- du aukšti, liauni bokštai.
Kazimiero man visada panešėjo į Šv. Dvasios, tačiau paskutinė atrodo graksčiau, gražiau. Gaila, kad pastaroji taip sukomponuota į urbanistinę situaciją, kad neturi pagr. fasado ir tik iš toli ar aukštai galima ją apžvelgti.
Kazimiero gi bažnyčios proporcijos tiesiog sugriūva. Gal jei fasadas baigtųsi viena linija, atrodytų geriau, dabar gi bent man, nei šis nei tas.



Ir dar, ta, atsiprašant, spalva.. Tipinė šizofreniška lenkijos renovuojamų tarybinių daugiabučių spalva Deja, vadovaujantis polichromijos tyrimais, galiu nudžiuginti tokių spalvų megėjus- taip ateityje "atkuriant istorinę teisybę" gali atrodyti dauguma Vilniaus šventovių..

[index]

Būtent šiame straipsnyje ir rašoma apie cerkves ir kokios jos galėjo būt. Svogūnai irgi neišimtis.

Gal būtų galima šį straipsnį kur nors rasti elektroniniame formate?

[Maxas]

Proporcijos, aukso pjūvis ir pan. Dabartinė to neturi. Be to, Vilniaus baroko mokyklos vienas skiriamųjų ženklų- du aukšti, liauni bokštai.
Kazimiero man visada panešėjo į Šv. Dvasios, tačiau paskutinė atrodo graksčiau, gražiau. Gaila, kad pastaroji taip sukomponuota į urbanistinę situaciją, kad neturi pagr. fasado ir tik iš toli ar aukštai galima ją apžvelgti.
Kazimiero gi bažnyčios proporcijos tiesiog sugriūva. Gal jei fasadas baigtųsi viena linija, atrodytų geriau, dabar gi bent man, nei šis nei tas.

Atvaizdas


Ir dar, ta, atsiprašant, spalva.. Tipinė šizofreniška lenkijos renovuojamų tarybinių daugiabučių spalva Deja, vadovaujantis polichromijos tyrimais, galiu nudžiuginti tokių spalvų megėjus- taip ateityje "atkuriant istorinę teisybę" gali atrodyti dauguma Vilniaus šventovių..

Na visos proporcijos ir aukso pjūviai čia tikrai yra. Gal susidaro toks tau įspūdis, nes nėra išlikusio vidurinio bokštelio. Grąžintų bokštelį, atsistatytų ir proporcijos. Ir išvis 19a. viskas buvo grindžiama aukso pjūviu. Projekto autorius N. Čiaginas, vienas žymiausių tų laikų architektas Lietuvoje. Dekoras bažnyčios neobarokinis. Tiek senąjame variante, tiek dabartiniame proporcijos yra.