Parašė spekas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[†] Vilniaus miesto bažnyčios
Collapse
X
-
Parašė cozzamarra Rodyti pranešimą
Pernelyg dažnai lieku su įspudžiu, kad Vilniuje žmonių istorinis atminimas nieko nereiškia – ateina nauji ir (dažniausiai gana barbariškai) rauna tavo istoriją su šaknimis, savame mieste pasijunti tarsi svetimu (taikau tik Senamiesčiui ir Naujamiesčiui).
Comment
-
Parašė cozzamarra Rodyti pranešimą
Ramiai. Tik savo įspūdį parašiau. Nieko neišmanau apie polichromiją ar restauravimą, bet per dažnai restauratorių darbai primena visiems
Galbūt, prieš restauruojat, reikėtų projekto viešinimo (jeigu nevyksta tokie)? Galbūt reikėtų privalomų užsienio ekspertų išvadų? Gal dar kažko, kas, na, nežinau, neišplėštų iš žmonių mylėto (t.y. susijusio su įvairiais asmeniniais prisiminimais) ir per daug metų įsigyvenusio vaizdo? Arba priešingai, viešinimas ir aiškinimas visuomenei leistų prisitaikyti/pasiruošti prie grįžimo į originalią (?) išvaizdą.
Pernelyg dažnai lieku su įspudžiu, kad Vilniuje žmonių istorinis atminimas nieko nereiškia – ateina nauji ir (dažniausiai gana barbariškai) rauna tavo istoriją su šaknimis, savame mieste pasijunti tarsi svetimu (taikau tik Senamiesčiui ir Naujamiesčiui).
Aš galiu su jumis sutikti dėl paskutinio teiginio tik tiek, kiek tai liečia, pvz., gatvių, stotelių pavadinimus, kurie keičiami tiesiog bet kaip Vilniaus m. savivaldos atitinkamos komisijos sprendimais, bet tikrai tai nėra pastatų restauracija, kur yra daug saugiklių (specialisto atestavimas, projekto paruošimas, leidimo išdavimas, darbų tikrinimas, jų priėmimas). Tokia nuomonė gali susidaryti tik dėl to, kad paprasčiausiai Vilnius labai apleistas ir mes pripratome prie bet kaip nudažytų, aptrupėjusių, neprižiūrėtų fasadų. Kaip visad sakau tokiais atvejais, kaip nuolat gyveni kiaulidėje, tampi kiaule.
Comment
-
Parašė Vilniaus gyventojas Rodyti pranešimąSakyčiau nereikia visko aklai kopijuoti iš vakarų. Pagalvokit kiek išlikusio paveldo turi jie, ir kiek mes. Mes tiesiog negalime sau leisti palikinėti bažnyčias ir dvarus apleistus (jau nekalbant apie Vilniaus senamiestį), nes palyginus su vakarų Europa mes jų turime tikrai mažai.
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąMan vienam ji gražiai atrodo ir taip? Turi kažką magiško, labai specifinę aurą. Gal geriau reiktų palikti, bent kol išmoks lietuviai rekonstruoti dalykus? Ar nebus taip, kad bukai užtinkuos viską ir atrodys kaip Disneyland'as?Parašė abruo Rodyti pranešimąPritariu, man ji tokia, kokia yra, galėtų ir likti, kaip paminklas prievartiniam sovietmečio ateizmui ir visam nesiskaitymui su paveldu. Bažnyčia sudarkyta, bet sudarkyta taip įspūdingai, kad tikrai galėtų tapti puikiu traukos objektu.Parašė Alfas Vingys Rodyti pranešimąDėl Marijos bažnyčios Savičiaus g. buvo svarstomi visi variantai. Taip pat ir nedaryti nieko, arba palikti kaip muziejų komunizmo destrukcijai. Tai yra apgalvotas, išdiskutuotas sprendimas, ir tie, kas priėmėm sprendimą, tikrai turi argumentų.
Iš architektūrinio konkurso sąlygų:
"Konkurso tikslas – rasti šiuolaikiškus, lanksčius interjero sprendinius, kuriuose derėtų nauja ir sena, o pastatas būtų transformuotas taip, kad jame vienu metu viena kitai netrukdydamos galėtų vykti skirtingos veiklos, per erdvių manipuliacijas atsirastų pilietinių ir sakralinių funkcijų sinergija"
Parašė VLR Rodyti pranešimąVilniuje pilna barokinių bažnyčių, po restauracijos ši taps vos viena iš jų. Aš, aišku, esu pasiruošęs ginčytis, ar reikia palikti šią bažnyčia kaip yra ar restauruoti. Bet tas faktas, kad tau ši idėja atrodo taip šokiruojančiai rodo, kad tu nelabai supranti apie ką tu šneki.
Po sovietmečio buvo uždaryta ir kai kurios suniokotaos suniokota pusė bažnyčių:
Beveik nebuvo suniokotos, nors ir buvo uždarytos: Arkikatedra, Visų Šventųjų, Šv, Kotrynos, Šv. Jono, bažnyčios
Nėra žymės ar mažai žymių po uždarymo ar suniokojimo: Šv, Jokūbo ir Pilypo (Lukiškių), Bernardinų, Dievo Gailestingumo, Šv. Baltramiejaus (Užupio), Šv, Kazimiero, Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės bažnyčios
Lėtai vyksta atnaujinimas, dar yra didelės suniokojimo žymės: unitų (graikų katalikų) Švč.Trejybės Pranciškonų bažnyčiose
Visiškai suniokota yra tik Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia
Rodyti Vilniaus svečiams ir pasakoti apie ateistų bei komunistų siautėjimą labai įtaigu Pranciškonų ar Marijos Ramintojos bažnyčioje.
Tačiau reikėtų paklausti pačių tikinčiųjų - ar jiems (ypač seno amžiaus žmonėms) patogu lipti melstis gaisrinais laiptais į trečią aukštą
Comment
-
Nežinojau. Pasirodo, Vizičių vienuolyno ansamblis (kur buvo Rasų kolonija) atsikratė kalėjimo. Straipsnis 2018.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/istori...status-8272341
Dabar belieka iškrapštyti vienintelę likusią votį:
- 1 patinka
Comment
-
Parašė spekas Rodyti pranešimąNežinojau. Pasirodo, Vizičių vienuolyno ansamblis (kur buvo Rasų kolonija) atsikratė kalėjimo. Straipsnis 2018.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/istori...status-8272341
Dabar belieka iškrapštyti vienintelę likusią votį:
Comment
-
Seniai ten teritorija isvalyta, plius es fondu pagalba dirvozemi nuo keknksmingu medziagu isvale. Matosi griaunami sandeliai ir esamame kalejme. Taip ten galimas antras paupys su neblogesniais vaizdais. Juokingiausia zinoma kaip ten ta lidla leido pastatyt."I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
- 1 patinka
Comment
-
Nelabai aiškiai iškomunikavau mintį.
Nežinojau, kad nr. 1 teritorija išsivadavo nuo kalėjiminio statuso ir ji perleista bažnyčiai, tad apsidžiaugiau sužinojęs.
Žinojau, kad nr. 2 teritorija buvo išvalyta tiek nuo griuvėsių, tiek nuo taršos, kas yra puiku.
Nežinau koks teritorijos nr. 3 statusas. Ar dar yra kokios institucijos ten? Kas valdo tą sklypą? Ar yra planai jį pagaliau perleisti tam kas jį vystytų?
Comment
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimą1870-1880 m. fotografijoje bažnyčios plokštumos tamsios, piliastrai, arkinės angos, portikas, baliustrada ir kitos detalės baltos, kur čia XVII a. autentika o kur vėlesnis perdažymas?
Juozapas Čechavičius | Skaitmeninės kolekcijos (vu.lt)
- 6 patinka
Comment
-
Buvęs Vilniaus jėzuitų noviciatas ir Šv. Ignoto bažnyčia (nuo XIX a. vidurio – karininkų klubas). Inventorizacijos ir kareivinių perstatymo projektas. Rusijos valstybės istorijos archyvas
Maria Kałamajska-Saeed. Rosyjskie plany klasztorów skasowanych w roku 1832. (II tom), 2021.
LR Krašto apsaugos ministerija (kam.lt)
- 1 patinka
Comment
-
Parašė julius Rodyti pranešimąBeje dar kalbant apie Trinitorius kaip apie integralią Sapiegų ansamblio dalį - teko matyti tokį prorojektą siūlantį atstatyti barokines bokštų smailes. Na ir aišku idealiu atveju galima būtų nugriauti dalį carinės ligoninės ir atstatyti puošnius vartus, kad vaizdas iš parko centrinės dalies atsivertų.
Pakartojau Trinitorių bažnyčios nuotraukas bažnyčių temoje.
- 2 patinka
Comment
-
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato (u.o.k. 1093), Savičiaus g. 15, Vilniuje, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projekto projektiniai pasiūlymai
Architektūriniai sprendiniai
Projektinių pasiūlymų pagrindinis siekis – minimaliomis priemonėmis suteikti bažnyčios pastatui tai, ko jam labiausiai trūksta, kad galėtų tinkamai funkcionuoti pagal užduotą programą: šviesios ir įkvepiančios atvykimo erdvės, patogaus judėjimo po pastatą ir aiškaus funkcijų išdėstymo skirtinguose aukštuose.
Pagrindiniame atvykimo hole siūlome nuardyti vargonų chorą uždengiančias gelžbetonines konstrukcijas, iki pat pagrindinės navos skliauto. Pertvara tarp holo ir patalpų už jos – dalinai stiklinė, kuris praleidžia ir išskaido šviesą, tačiau savo vientisumu pabrėžia atvykimo erdvės monumentalumą ir tuo pačiu suteikia privatumo arba šviesos (pagal poreikį) viršutiniams pastato aukštams.
Pagrindinė laiptinė perkeliama į atvykimo erdvę, kad lankytojams būtų patogiau ją pasiekti, neklaidžiojant po pastatą. Visose pagrindinėse vidaus erdvėse siūlomas ramus ir asketiškas charakteris. Šviesi apdailos medžiagų paletė, pagyvinta atidengtų sieninės tapybos fragmentų, jautriai išryškina santykius tarp skirtingu laikotarpiu įrengtų bažnyčios elementų. Siekiame atverti visas patalpas, taip pat tas, kurios šiuo metu yra iš dalies ar visai nenaudojamos.
Skliautuotame rūsyje įrengiamos jaukios ramovės patalpos Policijos bendruomenės susibūrimams, o palėpėje – poilsio erdvė ir meninių instaliacijų apžvalgos aikštelė.
Funkcinis išplanavimas
Nepaisant to, kad bažnyčioje numatoma įkurti skirtingas funkcijas, dėl aiškios orientacijos pastate siūlome patekimą organizuoti per vieną pagrindinį įėjimą ir holą, kuriame ir būtų paskirstomi srautai. Projektinių pasiūlymų idėja sukuria šviesią ir kviečiančią užeiti atvykimo erdvę, kuri jungia pagrindinį įėjimą, priimamąjį (buvusiame lobyne (pat. 1-05), Viešpaties Jėzaus koplyčią, pagrindinius laiptus ir patekimą į bokšte esančią apžvalgos aikštelę.
Pagrindinę laiptinę, kuri jungia visus pastato aukštus ir funkcijas, siūlome perkelti iš kairiau pagrindinės navos esančios Šv. Mikalojaus Tolentiniečio koplyčios link pagrindinio įėjimo, į pagrindinį atvykimo holą. Patekimui į rūsį numatoma restauruoti dalinai išardytus buvusius laiptus iš Šv. Antano koplyčios (žiūr. nuotrauką).
Rūsyje numatoma įrengti ramovės patalpą, pritaikytą Policijos bendruomenės susibūrimams ir įvairiai veiklai, taip pat ramybės patalpą; įvairias sandėliavimo bei pagalbines patalpos – tualetus, drabužinę ir pan. Ramovės virtuvėlė suplanuota pirmame aukšte, buvusių šv. Mikalojaus Tolentiniečio ir šv. Augustino koplyčių erdvėje. Numatoma, kad šios patalpos galėtų aptarnauti ir kituose aukštuose išdėstytas funkcijas, taip pat perspektyvoje čia galėtų būti įrengta kavinė.
Pirmame aukšte suplanuotas pagrindinis holas ir pastato priimamasis, restauruojama Viešpaties Jėzaus koplyčia, įvairiems renginiams skirta lanksti erdvė, susitikimų patalpos, darbuotojų kabinetai ir pagalbinės patalpos – tualetai ir drabužinė. Šv. Augustino koplyčios erdvėje, turinčioje tiesioginį ryšį su lauku, sukuriama galimybė, esant poreikiui, numatyti maisto gaminimą (pašildymą ir serviravimą).
Antras pastato aukštas skirtas pusiau viešoms funkcijoms – edukacijos ir susitikimų erdvėms, suplanuotos administracinės patalpos. Edukacijos erdvė numatoma lanksti, su galimybe padalinti į kelias mažesnes patalpas, kad galėtų vykti keli užsiėmimai vienu metu. Zakristija paliekama esamoje vietoje.
Trečiame aukšte lieka pagrindinė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčios erdvė su koplyčia tabernakuliui ir apie 310 sėdimų vietų (įskaitant balkoną), taip pat ramybės ir išpažinties patalpos. Pagrindinės erdvės galinėje dalyje suplanuotas balkonas, skirtas chorui, arba lankytojams.
Pastato pastogėje – tarpinėje stotelėje lipant į bokštą, galėtų būti eksponuojamos įvairios meninės instaliacijos. Pastogėje ir bokšte ribojamas lankytojų skaičius iki 5 vienų metu.
https://vilnius.lt/wp-content/upload...viesinimui.pdf
https://teams.microsoft.com/l/meetup...jLThjOWEtYTEzZ mI0Y2ExZGMx%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%224fe79df3-d52c-4faa-83e1-46be190fa557%22%2c%22Oid%22%3a%22efa5039b-a2ed-40b4-9ded-6980a8ee30c0%22%7d
Kur ir kada vyks viešasis susirinkimas: 2024.04.30 17:00
https://vilnius.lt/lt/numatomo-stati...ai-pasiulymai/
- 1 patinka
Comment
Comment