Vilniaus Dievo Apvaizdos bažnyčia mieste yra turbūt viena iš rečiausiai patenkančių į objektyvą. Įsispraudusi tarp namų netoli Gerosios Vilties gatvės Vilkpėdėje ji nėra lengvai pastebima atsitiktiniam praeiviui, o ir šiaip su tikslu pafotografuoti į šį rajoną mažai kas pasuka.
Bažnyčia pastatyta 1913 m., taigi, kitąmet švęs savo šimtmetį.
Foto 2012 10.
Šventoriuje.
Į vidų neužėjau, nes vyko mišios ir nesinorėjo trukdyti.
Paskutinis taisė digital; 2021.06.28, 14:48.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Šv. Nikodemo bažnyčia. Apžiūrint bažnyčią pastebėjau porą dalykų, iš kurių pasidariau išvadą.
Šis fligelis, ko gero nėra apsidė, kaip bent pats maniau ankščiau, o koplyčia arba net vapinė.
Keista, tai jog priestate esti arka užmūryta kur kas vėlesniu laikotarpiu, spėju jau paskutinės rekonstrukcijos metu. Greičiausiai būta portalo toje vietoje.
Karnizas toks pat kaip ir ant fligelio, atsižvelgiant į paskutinės rekonstrukcijos kokybę(tai yra, karnizų net nedarė) peršasi mintis, jog karnizai liko dar nuo tada, kai bažnyčia veikė pagal tikrąją paskirtį.
Matomas ir senas langas.
Bendrai susidariau nuomonę, jog bažnyčia rekonstruota du kart: pirmą kartą suteikiant jei greičiausiai barokinę išvaizdą, o antros rekonstrukcijos metu dalis bažnyčios nugriauta(nes vienoje sienoje iki šiol kyšo akmuo, ko gero dėl to, jog siekta sutautypi plytų neišraunant senojo mūro). Pati bažnyčia turėjo tęstis arčiau Aušros vartų gatvės, o apsidė liko užtatyta pastatais priešais Lapų gatvę. Pagal planą bažnyčia turėjo būti panaši į šv.Mikalojaus bažnyčią.
Paskutinis taisė digital; 2021.06.28, 15:09.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Anot A.Mulvinsko, pagal programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ Lietuvai bus skirta per 30 mln. Lt.
Lėšų iš šios programos galima tikėtis ne tik užbaigti restauruoti pradėtus objektus, bet ir sutvarkyti medinio tautos paveldo objektus, ypač bažnyčias. Paraiškų teikimas prasidės šį kovą, kiekvienam objektui tikėtina parama - nuo 700 tūkst. Lt iki 2 mln. 450 tūkst. Lt.
Turbūt nieko naujo neparodysiu, bet visgi įdėsiu. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjeras.
1. Altorius su Pranciškaus Smuglevičiaus tapytu paveikslu, vaizduojančiu Evangelistus.
2. Lubos.
3. Arčiausiai altoriaus esantys mažesni altorėliai.
4. Šv. Mergelė Marija Maloningoji apsaugo nuo maro Vilniečius.
5. Švč. M. Marija Maloningoji. 1650 m. kairės pusės pirmasis altorėlis nuo didžiojo altoriaus.
6.
7. Dešinės pusės mažasis altorius pirmasis nuo didžiojo altoriaus.
8. Vargonai.
9. Lubų freskos.
10. Kupolas...
11.
12. Puošyba...
13. Šv. Barbora ir Šv. Katerina šventosios kankinės, kurios vaizduojamos su kankinimo simboliais, bokštu (kuriame Šv. Barbora buvo uždaryta tėvo) bei ratu, kuriuo kankino Šv. Kotryną.
14. Šv. Juozapas su Kristumi. Paveikslas už jo man primena Vatikane esantį Šv. Petro bazilikoje kabanti šalia Potockos koplyčios paveikslą.
P.S. Ši bažnyčia man kažkodėl primena Šv. Čitos bažnyčią Palerme, Sicilijoje, kurios interjerą sukūrė Džakobas Serpota (apačioje). Ši bažnyčia išsiskiria tuo, jog kiekviena interjero dalelė yra išlipdyta atskirai iš stiuko ir marmuro ir prilipinta prie sienos. Interjere pasakojama visa Jėzaus gyvenimo istorija. Įdomu tai, jog angelai pagaminti perpus didesni nei mažosios skulptūrėlės. Pati bažnyčia XV - XVI a., o interjeras XVII a. Ir tai vienintelis šio autoriaus darbas, nes jis mirė kalėjime būdamas skurdžius.
Kadangi jau prakalbom apie Šv.Dvasios bažnyčios ir buvusio Dominikonų vienuolyno freskų būklę, tai supažindinu su senomis, gal pusmečio senumo nuotraukomis:
Pradedam nuo bendro vaizdo
Ir vidus
Vilniaus globėjas?
Na ir kiemas per kelis dešimtmečius nevalytus langus
Na bendra būklė tikrai nedžiūgina ir reikalauja nemažai darbo, bet sutvarkyti tikrai realu.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Sovietmečiu rūmai buvo restauruoti, pertverinėjami naujomis medinėmis pertvaromis, įvesta nauja šildymo sistema, nebeliko tapybos darbų, gobelenų, kilimų, baldų, taip pat ir pastatą puošusių skulptūrų. Kelerius metus rūmai buvo palikti likimo valiai, tačiau pokariu restauruoti (architektas A. Lagunavičius), 1970 m. atkurti kai kurie rūmų interjero elementai (architektas J. Zibolis).
Įdomu, kur tie gobelenai,kilimai, baldai ir tapybos darbai dingo...
Dažniausiai tokie kūriniai keliaudavo muziejus, priklausomai nuo jų vertės ir pobudžio. Greičiausiai jie nukeliavo į muziejų "sandėlius". Gal atpažinsi
bet ten juk ligoninė buvo, kada spėjo į antikvarinių vertybių sandėlį pavirst?
XX-ojo šimtmečio viduryje bažnyčia uždaryta, vėliau jos patalpose įrengtos Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų saugyklos, 1993 05 19 d. bažnyčia perduota Vilniaus vyskupijos kurijai, ja laikinai naudojasi Lietuvos nacionalinis muziejus.
Comment