[†] Vilniaus miesto bažnyčios

[Zorro]

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

ir buvęs vizičių (Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo seserų) vienuolynas.

Rasų g. 6. Bažnyčia neveikianti.

1717 m. pastatyta laikina mūrinė koplyčia, kurioje vyko pamaldos, kol buvo baigta statyti 1729 m. pradėta Jėzaus Širdies bažnyčia. Statybą, vykdytą pagal architekto Juozapo Polos projektą, finansavo pačios vienuolės ir vyskupas K. Bžostovskis. 1756 m. rugpjūčio 26 d. bažnyčia konsekruota. Vienuolyno namai kūrėsi į rytus ir pietus nuo bažnyčios. Pradėti statyti 1694 m., jie buvo baigti XVIII a. 3-iame ketvirtyje. Apie 1797 m. vienuolynas išplėstas į pietų pusę, ūkiniai pastatai statyti dar ir XIX a. pradžioje.

1863 m. vienuolynas uždarytas, 1865 m. jame įkurdintos stačiatikės vienuolės. Perdirbant bažnyčią į Šv. Marijos Magdalenos cerkvę nugriauta šalia stovėjusi keturkampė varpinė, pakeistos kai kurios vidaus ir išorės dekoro formos. 1915 m. stačiatikės iš Lietuvos pasitraukė. 1919 m. vienuolynas vėl grąžintas vizitėms, kurios čia gyveno iki 1948 m.

Po Antrojo pasaulinio karo pastatuose įrengtas kalėjimas. Pakeistas bažnyčios interjeras, pertvarkytas vienuolyno namų planas.

Daugiau: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Vilnviziciu.htm

[Zorro]

Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia

bei buvęs šaričių (misionierių) vienuolynas.

Subačiaus g. 24, 26, 28

Vienuolyno pastato paskirtis dažnai kaitaliota: buvo panaudotas karo ligoninei (1844), stačiatikių dvasinei konsistorijai (1848), kilmingųjų panelių institutui (1856), psichiatrijos ligoninei (1859), labdarybės draugijai „Dobrochotnaja kopeika” (1874), 1915 m. atiteko Vilniaus miesto valdybai. Šiuo metu vienuolyno pastatai priklauso Vilniaus miesto II ligoninei.

1695 m. už Latgalos kariuomenės vado Jono Teofilio Pliaterio ir jo žmonos Aleksandros suteiktas fundacijas misionieriai pradėjo statyti bažnyčią. Statybos užsitęsė net trisdešimt penkerius metus, nes darbus nuolat trukdė įvairios negandos: lėšų stygius, 1706 m. miesto gaisras, kurio metu sudegė bažnyčios stogas, 1708 m. švedų invazija, 1709-1710 m. maro epidemija. Pastatytą bažnyčią 1730 m. Viešpaties Dangun Žengimo vardu pašventino Vilniaus sufraganas Jurgis Ancuta.

Pirmą kartą Misionierių bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo 1812 m., kuomet čia įsikūrė kariuomenės dalinys. 1839 m. vienuolyne buvo įrengtas kalėjimas, kuriame kalinti S. Konarskio sukilimo dalyviai. 1844 m. caro įsaku bažnyčia ir vienuolynas uždaryti. 1859 m. vienuolių misionierių pastangomis bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

XX-ojo šimtmečio viduryje bažnyčia uždaryta, vėliau jos patalpose įrengtos Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų saugyklos, 1993 05 19 d. bažnyčia perduota Vilniaus vyskupijos kurijai, ja laikinai naudojasi Lietuvos nacionalinis muziejus.

Daugiau: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V55-63/Vilnmisi.htm

[Zorro]

Rasų kapinių koplyčios

[Aukselis]

2008.10.23

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

[Aukselis]

2008.10.23.

Šv. Kazimiero bažnyčia

[Zorro]

Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės
Prisikėlimo koplyčia



Šiltnamių g. 29

[Zorro]

Šv. Stepono bažnyčia

http://vienuolynai.mch.mii.lt/V55-63/Vilnrokitu.htm

[Depeche]

Išties net šiek šokiruojantys faktai apie kkatedros viršutines statulas

[Zorro]

Švento Arkangelo Mykolo bažnyčia

– viena iš dviejų renesansinių Vilniaus bažnyčių. Švento Arkangelo Mykolo bažnyčios viduje yra vienintelis išlikęs Lietuvos renesansinis altorius iš įvairiaspalvio marmuro ir alebastro.

Švento Arkangelo Mykolo bažnyčios statybai lėšų skyrė Leonas Sapiega. Jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris. Leonas Sapiega bažnyčioje įsirengė šeimos mauzoliejų, kuriame ir yra palaidotas kartu su abiem žmonomis.

Švento Arkangelo Mykolo bažnyčia statyta dešimt metų ir baigta 1604-aisiais, tačiau po poros dešimtmečių dalis bažnyčios savaime sugriuvo ir ją teko atstatyti. 17-ojo amžiaus viduryje per karą su Maskva bažnyčia smarkiai nukentėjo. Atstatant, įgijo baroko bruožų. Caro laikais buvo uždaryta, vėliau grąžinta Sapiegoms ir jų rūpesčiu restauruota. Po Antrojo pasaulinio karo Švento Mykolo bažnyčia buvo uždaryta, o nuo 1956-ųjų metų bažnyčioje veikė architektūros muziejus.

Planuojama, kad bažnyčioje bus įkurtas Sakralinio meno muziejus.

http://www.travel.lt/turizmas/catalo...&inlanguage=lt

[Zorro]

Šv. Baltramiejaus bažnyčia

Užupyje ant Vilnios šlaito pastatyta nedidelė Šv. Baltramiejaus bažnyčia. Einant arčiau ji tarsi slepiasi, glaudžiasi už namų prie gatvės, vedančios Bernardinų kapinių link.
Tik pastatytą bažnyčią karo su Maskva metais sunaikino gaisras. 1778 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą vienuoliai pastatė oratoriją, kuri tėvo Augustino Stodolniko rūpesčiu 1823-1824 m. buvo perstatyta į bažnyčią. Ši bažnyčia išliko iki mūsų dienų (1881 m. pristatytas bokštas).
1949 m. bažnyčia uždaryta. Tarybų valdžios metais čia buvo įrengtos skulptorių dirbtuvės. 1997 m. Šv. Baltramiejaus bažnyčia perduota Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei.
http://www.vilnius-tourism.lt/topic....&sid=30&tid=26

[Romas]

Trakų Vokės dvaro koplyčia

Koplyčia įrengta Tiškevičiaus (Tyszkiewicz) rūmų teritorijos pakraštyje.
Ten savaitgaliais vyksta pamaldos.








Trakų Vokės koplyčia iš lauko pusės






Ant išgaubtos sienos įdomiai atsispindi lipdiniai

[Romas]

BNS 2009 balandžio mėn. 15 d. 21:29

Augustijonų vienuolyno pastatai Vilniuje perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui perduoti Augustijonų vienuolynų pastatus Švietimo ir mokslo ministerijai. Pastatus, esančius Savičiaus ir Bokšto gatvėse, Švietimo ministerija ketina perduoti Europos humanitariniam universitetui ir Vytauto Didžiojo gimnazijai, o bažnyčią pritaikyti švietėjiškos veiklos renginiams organizuoti. Augustijonų gatvėje esančios patalpos turėtų būti skirtos pačios ministerijos funkcijoms vykdyti.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=21701490

[xxl]

Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia. Iš šio taško dar lyg ir nebuvo.

[anaiptol]

panoramiškesnius trinitorių bažnyčios, esančios Antakalnyje, vaizdus, rasite šiame Zorro reportaže http://www.miestai.net/forumas/showp...5&postcount=55, o čia visokios kitokios detalės.

nuo kitos gatvės pusės, iš buv. kareivinių teritorijos:



kiemas:









kadangi buvo Taize dienos, bažnyčia atvira:



































informacinėje lentoje nurodyta, kad projektuojant bažnyčią, kaip pavyzdys turėta ši:

http://en.wikipedia.org/wiki/Sant'Ivo_alla_Sapienza

[laimutis]

2008.10.23.

Šv. Kazimiero bažnyčia

Atvaizdas


Atvaizdas

nesuprantu kodel restauravo buvusios cerkves fasada,juk yra pakankamai medziagos barokiniui fasadui atkurti,bokstai buvo auksti,nieko grazaus dabar nera

[Zorro]

Vilniaus palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia,
įsteigta 1996 m. gruodžio 22 d.
Parapija įsteigta - 1988 11 14; parapijos namų koplyčia - 1991 07 12; bažnyčia - 1996 12 22
http://www.matulaitis.org/

[Aukselis]

Turiu naujieną, neužilgo aukščiausias senamiesčio pastatas bus apstatytas pastoliais. Praėjusį savaitgali buvau universitete ir jau dabar ten į tą varpinę nešami įvairūs statybininkų rakandai ir visa kita. Pagaliau pradės rekonstrukciją, tikslių datų nežinau./

Va čia yra straipsnis bet poros metų senumo nes dar viskas buvo tik planuojama ir rengiama, taigi va jau pagaliau jie ten viską susitvarkė ir lauksim pradžios.

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/59781

[Almis]

Buvo proga nuvykti, krikštynos...

Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, Vilnius
2009 10 10

[Almis]

Pora koplyčių ir kapinės







Vidaus nuotraukos temoje Lietuvos bažnyčių interjerai

[Evilangel]

Keista, kad niekas neįdėjote nuotraukų su Šv. Jonų bažnyčia, o beveik visos kitos Vilniaus bažnyčios jau paminėtos.
Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, sutrumpintai vadinama Šv. Jonų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, Vilniaus universiteto teritorijoje. Turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų.
Prie buvusių svarbiausių gatvių sankryžos 1387–1426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva. 1571 m. bažnyčia atiduota jėzuitams. Perstatant bažnyčią išlaikyta gotikinė architektūra.
1600–1610 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčia gerokai apgriauta 1655 m. per karą su Maskva; įgriuvo skliautai. Netrukus suremontuota. 1700 m. rekonstruotas choras, įsigyti nauji vargonai.
1737 m. bažnyčia sudegė, išsilydė varpai. Atstatant fasadas ir frontonas įgavo vėlyvojo baroko formas. Po 1737 m. gaisro paaukštinta varpinė. Dar degė 1741 ir 1748 m. Sudegusios bažnyčios rekonstrukcijos projektas architekto Jono Kristupo Glaubico. 1743–1754 m. freskas tapė J. Salmanas. 1756–1758 m. perstatymui vadovavo T. Žebraukas. Nuo 1773 m. bažnyčia priklausė universitetui.
1827–1828 m. Karolis Podčašinskis gotišką pietų fasado portalą pakeitė klasicistiniu. 1840–1842 m. vargonininkavo kompozitorius Stanislovas Moniuška.
1940–1942 m. bažnyčia tarp lietuvių garsėjo ugningais, patriotiniais kunigo Alfonso Lipniūno pamokslais. Jį 1943 m. naciai išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1948 m. vasarą bažnyčia uždaryta.

1949 m. daugiau kaip 5000 bažnyčioje rastų knygų perduota Knygų rūmams, o inventorius, meno vertybės – įvairioms organizacijoms, „Tiesos" redakcijai. Bažnyčioje įrengtas popieriaus sandėlis. 1963 m. bažnyčia perduota universitetui. 1964–1979 m. restauruota (archit. Romano Jalovecko projektas). 1979 m. įrengtas Mokslo muziejus.
1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, atkurta parapija, 1991 m. liepos 11 d. pašventinta.

Jei kam įdomu visa informacija apie šią bažnyčią yra V. Drėmos knygoje "Vilniaus šv. Jono bažnyčia" (1997 m.).

Smulkesnės informacijos su nuotraukomis mėginsiu pateikti.