Turbūt daugelis yra matęs Nemuno pievose stovinčią senąja Zapyškio bažnyčią. Tačiau mažai kas žino, kad Šv.Jono Krikštytojo vardo šventovė jau nuo 1901 m. apleista ir uždaryta, o likę seni gotikiniai mūrai, greičiausiai patektų į dešimtuką išlikusių seniausių bažnyčių Lietuvoje. Jeigu bandytumėte atkurti jos išvaizdą XVI a. reikėtų stogą laikančias sienas įsivaizduoti laiptuotas gotikines (ne trikampio formos, kaip dabar), pietų ir vakarinę sieną kiek žemesnes, o pačią bažnyčią centre viduramžio laikų gyvenvietės. Norintiems žvilgtelti į praeitį, radau keletą šimtmečio senumo nuotraukų. T.y. 1912 m. nuotrauka su akmenine tvora, mediniu dviaukščiu priestatu ir bokšteliu.
Norintiems žvilgtelti į vidų tuometinės šventovės įkeliu pagrindinio altoriaus ir unikalių lietuviškų meistrų vargonų likučių nuotraukų kopijas. Nors bažnyčia, beje kaip ir visa mūsų šalis, ne kartą niokota stipresnių kaimyninių tautų, šis tas išliko iki mūsų dienų.
Atidžiau įsižiūrėję į altorių pamatysite kryžių, kurio nuotrauka čia ir išdidinta. Kryžius yra ne kartą taisytas- pėda, kojelė XVIII a. ,o pats kryžius datuojamas XVI a. galbūt menantis šventovės įkūrimo laikus. Kryžius proporcijos artimos graikiškajam stiliui, o kraštuose yra keturios papuošimo plokštelės vaizduojančios sėdintį Šv.Joną Evangelistą ir jį lydintį simbolį erelį.Įdomu, kad tos pačios formos lietinės plokštelės rastos vienoje iš Trakų bažnyčios paveikslų papuošimų ir datuojamos 1600 m. Kampe apačioje matosi Šv. Jono Evangelisto paveikslas, įkomponuotas knyga ir erelis simbolizavo ketvirtosios evangelijos parašiusio apaštalo požiūrio lygmenį.
Pagrindas: A.Jankevičienės ir G.Žalėno darbai "Lietuvos sakralinė dailė"
Norintiems žvilgtelti į vidų tuometinės šventovės įkeliu pagrindinio altoriaus ir unikalių lietuviškų meistrų vargonų likučių nuotraukų kopijas. Nors bažnyčia, beje kaip ir visa mūsų šalis, ne kartą niokota stipresnių kaimyninių tautų, šis tas išliko iki mūsų dienų.
Atidžiau įsižiūrėję į altorių pamatysite kryžių, kurio nuotrauka čia ir išdidinta. Kryžius yra ne kartą taisytas- pėda, kojelė XVIII a. ,o pats kryžius datuojamas XVI a. galbūt menantis šventovės įkūrimo laikus. Kryžius proporcijos artimos graikiškajam stiliui, o kraštuose yra keturios papuošimo plokštelės vaizduojančios sėdintį Šv.Joną Evangelistą ir jį lydintį simbolį erelį.Įdomu, kad tos pačios formos lietinės plokštelės rastos vienoje iš Trakų bažnyčios paveikslų papuošimų ir datuojamos 1600 m. Kampe apačioje matosi Šv. Jono Evangelisto paveikslas, įkomponuotas knyga ir erelis simbolizavo ketvirtosios evangelijos parašiusio apaštalo požiūrio lygmenį.
Pagrindas: A.Jankevičienės ir G.Žalėno darbai "Lietuvos sakralinė dailė"
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
Comment