[LT] Lietuvos stačiatikių cerkvės

[laimutis]

Cerkvė Merkinėje minima berods nuo XVI a., tačiau nėra net aiški tiksli jos buvimo vieta, reikės vėliau užsiimti šiuo klausimu.

Stačiatikių cerkvė minima nuo 1530 m. 1654 m. cerkvę sunaikino gaisras, matyt nebeliko ir stačiatikių. 1790 m. minima unitų bažnyčia.
Kultūros paminklų enciklopedija Rytų Lietuva II 1998
Jei butų žinoma cerkvės vieta, galima archeologiniais tyrimais patikrinti pastato architektūrinę raidą.

[Kavasiakas]

Keista, tai beveik visa stačiatikių populiacija (turiu omeny dabartinę Lietuvos teritoriją), buvo susitelkusi Vilniuje?

[index]

Keista, tai beveik visa stačiatikių populiacija (turiu omeny dabartinę Lietuvos teritoriją), buvo susitelkusi Vilniuje?

Būtų visiškai logiška, nes jie šiose vietose nebuvo vietiniai, todėl mažuose miesteliuose ar kaimuose nelabai galėjo gyventi (kas kraustysis iš pakankamai tolimų kraštų gyventi mažame miestelyje? ).

Tuo tarpu, sostinėje ir kituose stambesniuose, ekonomiškai stipresniuose centruose, o ypač sostinėje jų turėjo būti, nes tai buvo traukos centrai.

p.s. Labai panaši situacija ir dabar su rusais, kurie daugiausia gyvena tik Vilniuje ir Klaipėdoje (neskaitant Visagino), nes sovietmečiu į mažus miestelius kraustytis nebuvo tokios traukos.

[Kavasiakas]

Būtų visiškai logiška, nes jie šiose vietose nebuvo vietiniai, todėl mažuose miesteliuose ar kaimuose nelabai galėjo gyventi (kas kraustysis iš pakankamai tolimų kraštų gyventi mažame miestelyje? ).

Tuo tarpu, sostinėje ir kituose stambesniuose, ekonomiškai stipresniuose centruose, o ypač sostinėje jų turėjo būti, nes tai buvo traukos centrai.

p.s. Labai panaši situacija ir dabar su rusais, kurie daugiausia gyvena tik Vilniuje ir Klaipėdoje (neskaitant Visagino), nes sovietmečiu į mažus miestelius kraustytis nebuvo tokios traukos.

Na žydų buvo pilna visur, nemažai škotų gyveno Kėdainiuose, o vokiečiai taip pat kūrėsi didesniuose miestuose.

[index]

Na žydų buvo pilna visur, nemažai škotų gyveno Kėdainiuose, o vokiečiai taip pat kūrėsi didesniuose miestuose.

Kėdainiai irgi buvo vienas iš stambesnių to meto centrų. Beje, atsiminiau, kad ir ten buvo stačiatikių cerkvė, tik medinė, pastatyta Jonušo Radvilos žmonos moldavės iniciatyva. Dabar jos nebėra, bet skaičiau gandus, kad kažkur guli išardyta. Bet gali būti tik gandai.

O dėl žydų tai įdomus fenomenas, kad žydų Lietuvoje (o ir Lenkijoje, dabartinėje Baltarusijoje, Ukrainoje) buvo daug ir visur. Labai įdomi atmosfera apskritai šiame krašte turėjo būt.



Nuotrauka iš forumo, įkelta Laimučio.

[Kavasiakas]

Kėdainiai irgi buvo vienas iš stambesnių to meto centrų. Beje, atsiminiau, kad ir ten buvo stačiatikių cerkvė, tik medinė, pastatyta Jonušo Radvilos žmonos moldavės iniciatyva. Dabar jos nebėra, bet skaičiau gandus, kad kažkur guli išardyta. Bet gali būti tik gandai.

O dėl žydų tai įdomus fenomenas, kad žydų Lietuvoje (o ir Lenkijoje, dabartinėje Baltarusijoje, Ukrainoje) buvo daug ir visur. Labai įdomi atmosfera apskritai šiame krašte turėjo būt.

Atvaizdas


Nuotrauka iš forumo, įkelta Laimučio.

Na, Lietuva tolerantiška buvo, tai ir apsigyvendavo visos, kitur nepageidaujamos tautos, o stačiatikiams tokių problemų nebuvo, tai ir nejudėjo matyt.

Pagal vikipediją (tai neaišku kiek tiesos) Vilniuje stovėjo begalė cerkvių:

Vilniaus Ioano Bogoslovo cerkvė (mūrinė; minima 1511 m.; griuvėsiai išliko iki 1671 m.)
Vilniaus Kosmodamjanskaja cerkvė (minima nuo 1503 m.; 1609 m. perduota unitams; 1655 m. sudegė; 1677 m. cerkvės žemės atiduotos Augustijonų vienuolynui, pastatyta Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčia)
Vilniaus Kristaus gimimo cerkvė (mūrinė; pastatyta apie 1500 m.; 1609 m. perduota unitams; išnykusi)
Vilniaus Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė (mūrinė; pastatyta 1904 m.; neveikianti)
Vilniaus Pokrovskaja cerkvė (pastatyta XVI a.; sudegė 1610 m.)
Vilniaus Uspenskaja cerkvė (pastatyta Gedimino laikais, XIV a.; 1610 m. sudegė)
Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo cerkvė (pastatyta XV a.; šalia dab. Literatų g.; 1619 m. uždaryta)
Vilniaus Šv. Ekaterinos cerkvė (minima nuo XIV a.; stovėjo šalia Šv. Mykolo bažnyčios; 1557 m. sudegė}
Vilniaus Šv. Iljos cerkvė (iki 1672 m. išnyko)
Vilniaus Šv. Spaso cerkvė (mūrinė; pastatyta iki 1511 m.; 1610 m. sudegė)
Vilniaus Šv. Petro ir Povilo cerkvė (mūrinė; minima nuo 1558 m.; 1609 m. perduota unitams; išnykusi; jos vietoj stovi Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia)
Vilniaus Šv. Vladimiro cerkvė (pastatyta 1905 m.; neveikianti; Antakalnio kapinėse)
Vilniaus Voskresenskaja cerkvė (pastatyta XVI a.; neveikianti, 1799 m. paversta gvv. namu; išliko cerkvės fasado detalės)

O Merkinėj buvo 2

Merkinės senoji cerkvė (pastatyta 1530 m.)
Merkinės senoji unitų cerkvė (pastatyta 1590 m.)

[Depeche]

Na, Lietuva tolerantiška buvo, tai ir apsigyvendavo visos, kitur nepageidaujamos tautos, o stačiatikiams tokių problemų nebuvo, tai ir nejudėjo matyt.

Įkišiu dar kartą Merkinę kalbant apie tolerantiškumą LDK. Merkinėje iki 1655 m. karo buvo draudžiama keltis žydams, Vladislovas Vaza IV buvo net paskelbęs žydų "evakuaciją" iš miesto, kurie vis dėl to kažkokiais būdais jame buvo apsistoję. Taip pat valdovas įsakė miestiečiams nepardavinėti jiems jokio turto ir su jais neprekiauti, į Merkinę masiškai žydai pradėjo keltis, tik XVIII a. totaliai smunkant miesto ekonominiams pajėgumams, kuomet nusigyvenę miestiečiai išpardavinėjo savo turtą, realiausia, jog tik tuomet ir galėjo būti pastatyta sinagoga mieste.

[index]

Pagal vikipediją (tai neaišku kiek tiesos) Vilniuje stovėjo begalė cerkvių:

Vilniaus Ioano Bogoslovo cerkvė (mūrinė; minima 1511 m.; griuvėsiai išliko iki 1671 m.)
Vilniaus Kosmodamjanskaja cerkvė (minima nuo 1503 m.; 1609 m. perduota unitams; 1655 m. sudegė; 1677 m. cerkvės žemės atiduotos Augustijonų vienuolynui, pastatyta Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčia)
Vilniaus Kristaus gimimo cerkvė (mūrinė; pastatyta apie 1500 m.; 1609 m. perduota unitams; išnykusi)
Vilniaus Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė (mūrinė; pastatyta 1904 m.; neveikianti)
Vilniaus Pokrovskaja cerkvė (pastatyta XVI a.; sudegė 1610 m.)
Vilniaus Uspenskaja cerkvė (pastatyta Gedimino laikais, XIV a.; 1610 m. sudegė)
Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo cerkvė (pastatyta XV a.; šalia dab. Literatų g.; 1619 m. uždaryta)
Vilniaus Šv. Ekaterinos cerkvė (minima nuo XIV a.; stovėjo šalia Šv. Mykolo bažnyčios; 1557 m. sudegė}
Vilniaus Šv. Iljos cerkvė (iki 1672 m. išnyko)
Vilniaus Šv. Spaso cerkvė (mūrinė; pastatyta iki 1511 m.; 1610 m. sudegė)
Vilniaus Šv. Petro ir Povilo cerkvė (mūrinė; minima nuo 1558 m.; 1609 m. perduota unitams; išnykusi; jos vietoj stovi Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia)
Vilniaus Šv. Vladimiro cerkvė (pastatyta 1905 m.; neveikianti; Antakalnio kapinėse)
Vilniaus Voskresenskaja cerkvė (pastatyta XVI a.; neveikianti, 1799 m. paversta gvv. namu; išliko cerkvės fasado detalės)

O Merkinėj buvo 2

Merkinės senoji cerkvė (pastatyta 1530 m.)
Merkinės senoji unitų cerkvė (pastatyta 1590 m.)

Nieko labai nuostabaus. Vilnius kaip sostinė traukė žmones iš visos "imperijos", o didžioji dalis LDK gyventojų buvo stačiatikiai rusėnai. O ir beveik visame rytiniame Vilniaus senamiesčio pakraštyje buvo rusėnų gyvenamas "Rusų miestas" (Jis matosi ir dabar, nes beveik visos senosios cerkvės yra toje pusėje). Kadangi, kiek žinau, dauguma jų buvo labai nedidelės, tai jų skaičius visai normalus.

p.s. Pakasinėjus senamiestyje, manau, dar nemažai ko atrastume. Kiek žinau, vien prie stačiatikių katedros pietų pusėje (kur dabar pieva) buvo priblokuota dar viena nedidukė stačiatikių cerkvė.

[Zorro]

Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė.

[WastedYears]

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė

[WastedYears]

Vievio visų rusų Šventųjų koplyčia stačiatikių kapinėse, pastatyta 1936 m.

[Zorro]

Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė.

[Almis]

Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė

Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė – stačiatikių cerkvė Kėdainių miesto centre, J. Basanavičiaus ir Gedimino gatvių sankryžoje.

Cerkvė iš vakarų pusėsStačiatikių bendruomenės pradžia Kėdainiuose siekia XVII a. vidurį. Kunigaikščiui Jonušui Radvilai vedus stačiatikę Moldavijos kunigaikštytę Mariją Lupul, jos garbei 1648–1652 m. Kėdainiuose buvo pastatyta Šv. Andrejaus cerkvė ir Kristaus Atsimainymo vyrų vienuolynas. 1798 m. Kėdainių stačiatikių vienuolynas buvo uždarytas. 1820 m. uždaryta ir cerkvė. Jos atnaujinimas siejamas su carinės Rusijos kariuomene. 1846 m. caro Nikolajaus I įsakymu Kėdainiuose vėl buvo atkurta stačiatikių parapija. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį gyvenamąjį pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą 1861 m. buvo perstatytas į cerkvę. Po 1893 m. rekonstrukcijos cerkvė įgavo bizantinį vaizdą, kuris išlikęs iki šių dienų. 1913 m. Rusijos imperijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas skyrė pinigų cerkvės remontui. Buvo pakviestas meistras iš Sankt Peterburgo, kuris ištapė cerkvės sienas ir lubas. Šiuo metu cerkvė veikia, viduje išlikusi XX a. pradžios tapyba, yra kelios vertingos ikonos.

[laimutis]

Širvintos - Rusų cerkvė. 1917 m.

ebay.de

[Romas]

Raguva (Panevėžio r.)

Palyginimui - Almio 2008 m.nuotraukos

Raguva, Panevėžio raj.
1873 m. statyta stačiatikių cerkvė

Raguva, Švč. Dievo Motinos gimimo cerkvė (Храм в честь Рождества Богородицы)
Foto 2013.06

[Romas]

Raguva (Panevėžio r.)

Raguvos cerkvės stambesni planai

[Romas]

Geisiškės, Vilniaus r.

Šioje temoje, atrodo, dar nebuvo dabartinių Geisiškių cerkvės nuotraukų

Vilniaus raj. Geisiškių cerkvė. XIX-XX a. pradžios Adomo Daukšos nuotrauka (LCVA)

Šaltinis: Tarp Vilniaus ir Kernavės 2008 Leidinys

Geisiškių cerkvė aprašoma Vikipedijoje. Lietuviška versija apsiriboja pora eilučių Apie stačiatikių bendrijos pradžią versijos skirtingomis kalbomis išsiskiria.
- Rusiškoje versijoje rašoma apie gudų persikėlėlius, kurie galėjo įkurti stačiatikių parapiją:

В 1839 году колония белорусских переселенцев смогла основать православную общину.

- Lenkiškoje versijoje primenama, kad baltarusių kilmės unitai 1839 m. prievarta buvo "pertvarkyti " į stačiatikius:

W 1839, w czasie przymusowego nawracania unitów na prawosławie, w Gejsiszkach wyznanie zmieniło w ten sposób ok. 30 rodzin pochodzenia białoruskiego.

Abiejose versijose sutampa, kad dabartinė cerkvė pastatyta 1865 m.
XX a. pr. vietos stačiatikių bendruomenę papildė persikėleliai iš Volynės (Voluinės)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Geisi%C...jo_cerkv%C4%97

Foto 2013.10

[Romas]

Geisiškės, Vilniaus r.

Pora vertikalių Geisiškių cerkvės nuotraukų

[Beniux]

2012 m. sutvarkyta teritorija aplink Kudirkos Naumiesčio stačiatikių kapinių Penkių Maskvos kankinių koplyčią.

[laimutis]

Šančių garnizono cerkvė, apie 1915 m.

ebay.de