XX a. pradžioje Vištytyje buvo treji maldos namai: katalikų bažnyčia, žydų sinagoga ir evangelikų liuteronų kirkė. Miestelyje ir jo apylinkėse gyveno apie 100 stačiatikių šeimų. Kai kurie rusai "prasigyveno", nes dirbo muitinėje arba "iš muitinės". Buvo nuspręsta statyti medinę cerkvę. Projektą paruošė M. A. Rabinovičius. Darbai prasidėjo 1912 m. kovo 15 d. Kainavo 5000 rublių. Cerkvė talpino 250 tikinčiųjų. Spalio 17 d. buvo pašventinta ir gavo Šv. Apaštalo ir Didžiojo kunigaikščio Vladimiro titulą. Pagal paskirtį tarnavo tik dvejus metus. Vokiečiai, užėmę miestelį, jame įrengė javų sandėlį, o kai kuriuos daiktus leido pasiimti Kaupiškių dvarininkui. Po karo stovėjo apleista. 1924 m. buvo apžiūrėta specialistų, kurie netgi planavo ją atgaivinti (vieni kalbėjo apie cerkvę, kiti - apie katalikų bažnyčią). Atrodo, kad 1927 m. buvo išardyta, o likučiai nugriauti. Yra ir kita nuomonė: cerkvė buvo atkurta, tačiau vietiniai gyventojai ir nuotraukos, tai paneigia.
Šiek tiek yra Reginos Laukaitytės knygoje "Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje" (Vilnius: LII leidykla, 2003, p. 229):
1912 m. periodikoje minima Kaišiadoryse veikianti stačiatikių koplyčia. Ji buvo įrengta už Liepojos-Romnų geležinkelio valdybos lėšas. Prieš karą pradėta statyti cerkvė nebaigta; 1925 m. nugriauta.
Atvirutėje užrašyta griechischen Kirche - graikų (stačiatikių, pravoslavų, ortodoksų) apeigų bažnyčia (gal iš įpratimo asociacija su unitų (graikų katalikų) pavadinimu.
Ten viena iš stačiatikių cerkvių. Ar Eišiškėse - neaišku.
Raseinių cerkvė kaip matyti turi barokinių elementų. Ar tikrai pirmoji paskirtis šio pastato buvo cerkvė?
Tai tipinis cerkvės projektas. Iki mūrinės cerkvės šioje vietoje buvo pijorų vienuolynas ir jų medinė bažnyčia. Po sukilimo 1832 m. rusų valdžiai ją uždarius, ji atiduodama stačiatikiams, kurie ją paverčia cerkve, veikusia iki buvo pastatyta nauja mūrinė cerkvė.
Comment