Šv. Trejybės cerkvė Marijampolėje. Pastatyta 1907 m. (literatūroje klaidingai nurodomos įvairios XIX a. pab. datos). Cerkvė, po inscenizuoto susišaudymo 1961 m., buvo uždaryta. Ten pora dešimtmečių buvo kapinių tvarkytojų laikomų daiktų sandėlis.
Nuotraukos darytos 1991 m., ruošiantis cerkvę grąžinti stačiatikiams.
Į Kultūros vertybių registrą įrašytas Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės pastatų kompleksas
Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo komisijos sprendimu į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės pastatų kompleksas (J. Basanavičiaus g. 19, Kybartų m.). Kultūros vertybei suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.
1870 m. geležinkeliečiams statytas Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės pastatų kompleksas susideda iš dviejų dalių – cerkvės ir popo namo. Cerkvė yra centriška, graikiško kryžiaus plano, vyrauja rusų bizantinė architektūra. Popo namas – stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge, namą puošia profiliuoti tinko karnizai.
I pasaulio karo metu Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė buvo paversta sandėliu. 1919 m. Vidaus reikalų ministerija cerkvę, mokyklos pastatą ir 2 parapijos namus perdavė Seinų vyskupijai. Tuomet buvo įkurta bažnyčia. Kybartuose gyvenantys stačiatikiai daug kartų kreipėsi į valdžią prašydami grąžinti cerkvę, kol pagaliau 1929 m. ministrų kabineto nutarimu apgriuvusi cerkvė buvo grąžinta bendruomenei. 1935 m. Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė buvo atnaujinta. Šiuo metu cerkvė priklauso Kybartų stačiatikių Šv. Aleksandro Nevskio parapijai.
Trečiadienį Vilniuje Katalikų bažnyčios hierarchai iškilmingai perdavė stačiatikiams naudoti bažnyčios Pabradėje, Švenčionių rajone, pastatą.
Maldos namų perdavimo aktą Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis įteikė Rusų stačiatikių bažnyčios Lietuvoje Vilniaus ir Lietuvos metropolitui Chrizostomui.
...
Vilniaus arkivyskupijos kurijos teigimu, 1927 metais statyta Pabradės katalikų bažnyčia buvo per maža gausiai Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės katalikų parapijai, todėl Nepriklausomybės metais tikinčiųjų pageidavimu ir iniciatyva nuspręsta statyti naują bažnyčią. Prieš porą metų ji baigta ir pašventinta.
Tik įdomu, ar Rusijoje, kurioje katalikai laikomi antrarūšiais, ši žinia bus išgirsta ir priimta?..
Na, kiek man žinoma tai Rusijoje jeigu dabar nesuklysiu, berods Sankt Peterburge buvo grąžintos berods 8 bažnyčios katalikams, jos buvo pasisavintos po 1917 m. spalio įvykių. Taip, kad nelabai jau antrarūšiai tie katalikai, Rusijoje.
,, - Il parait que monsieur est decidement pour les suivantes.
- Que voulez-vous, madame? Elles sont plus fraiches."
Stačiatikių koplyčia metropolito Eleuterijaus sutikimu buvo pastatyta ne 1913 m., o 1933 m. Ji stovi stačiatikių kapinių teritorijoje. Tuomet talpino 30 - 40 žmonių. Jokių kankinių ten niekas nelaidojo - tik koplyčios titule jie atsispindi.
Vis tas išsiblaškymas kaltas. Šventieji į kankinius pavirto : ))
Štai tiksliau:
Regina Laukaitytė. Lietuvos Stačiatikių bažnyčia 1918-1940 m.: kova dėl cerkvių. In: Lituanistica. 2001. Nr. 2(46)
„Mūrinė Šv. Aleksejaus cerkvė buvo pastatyta 1913 metais dovanotame sklype. Vokiečių okupacijos metais joje buvo amunicijos ir pašarų sandėlis. Po karo stovėjo apgriauta, žmonių grobstoma ir teršiama. VRM Tikybų departamentas 1921 m. perdavė ją miesto valdybos žinion. Ji ketino pritaikyti pastatą mokyklai, tačiau stokojo lėšų. LSVT kelis kartus prašė vidaus reikalų, švietimo ministrus grąžinti cerkvę. 1929 m. VRM Vyriausioji statybos komisija nutarė cerkvę nugriauti. Tai padaryti paragintas jos savininkas, t.y. LSVT. Šiai atsisakius nugriauti cerkvę arba parduoti nukėlimui, 1930 m. vasarą nugriauta jos sąskaita, cerkvės vietoje pastatyta mokykla.
Metropolitas Eleuterijus prašė Švietimo ministeriją altoriaus vietoje pasatyti koplytėlę 30-40 žmonių. Nedidelė mūrinė koplytėlė buvo pastatyta kapinėse tikriausiai pačių stačiatikių lėšomis, nes, švietimo ministro nuomone, skirti tam biudžeto lėšų nebuvo tikslinga dėl mažo stačiatikių gyventojų skaičiaus.“
Kurioj čia vietoj? Daug kartų buvęs, bet šios koplyčios "neužfiksavau".
Bėda ta, kad nelabai žinau gatvių pavadinimų , bet pameginsiu nupasakoti. Įvažiavus į miestelį nuo Vilkaviškio pusės Vilkaviškio gatve, reikia žiūrėti kairėn pusėn. Nuo plento kupolas matosi. Kokia ten ten gatvė - nežinau. Gal Bagdono. Vienužo, atokiau nuo centro.
Taip, stačiatikių koplyčia yra Bagdono gatvėje. Na, pastato numerio tai nepasakysiu, nes miestelyje kasmet būnu 3-5 kartus. Norėčiau save patikslinti: ta koplyčia buvo ne tiek naujai pastatyta, kiek gerokai paremontuota (perstatyta) senoji stačiatikių kapinių koplyčia. Tvarkė ją 1930 - 1933 metais.
Šiaip po kraštotyrininkės N. Manikienės išėjimo anapalin, miestelio istorinio paveldo tyrinėjimas visai užduso. Vietiniai nesugeba net padoresnės internetinės svetainės susikurti. Keleta kartų papliurpti apie V. Kudirkos paminklą ar kapą didelių sugebėjimų nereikia. Daugiau niekas ir nefiksuojama. Atrodo, kad miestely tik du objektai ir yra.
Apie šią koplyčią irgi nerasi jokios padoresnės informacijos.
Ši forumo tema, matyt, išsamiausiai analizuoja materialinę miestelio pusę.
Paskutinis taisė Romas; 2010.01.10, 09:03.
Priežastis: Kopija iš temos "Kudirkos Naumiestis"
Kauno Šv. Nikolajaus cerkvė (Vienybės aikštės vietoje, pastatyta ? m.)
info iš R. Laukaitytės strapsnio: "Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918-1940 m.: kova dėl cerkvių"
1919 m. pradėtam kurti Karo muziejui nutarta panaudoti buvusias Dono kazokų pulko patalpas – maniežą ir cerkvutę. 1921 m. pastatai rekonstruoti (archit. V. Dubeneckis): prie medinio maniežo buvusios mūrinės dalies pristatytas bokštas su „gotikiniais“ kuorais, cerkvei vietoj kupolinio uždengtas šlaitinis stogas. Plotas priešais muziejų, aptvertas iš fortų atgabenta metaline tvora, virto muziejaus sodeliu.
Tekstas Jolitos Kančienės
Radau keletą nuotraukų kur vis dar matosi(?) cerkvės liekanos:
Comment