Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LT] Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Vyrai apie mano kiemą arba tik geri žodžiai arba geriau nutylėkite

    Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

    --------------------------------------------------

    Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

    Comment


      #22
      Parašė vytauc
      Nenoriu teršti temos, tad trumpai:
      Protestantizmui būdinga nacionalinė bažnytinė kalba, tuo tarpu Lietuvoje bujojusi katalikybė buvo lotyniška, o visi kunigai (su nedidelėm išimtim) lenkai. Atitinkamai ir pirmąją lietuvišką knygą parašė liuteronų pastorius Mažvydas, jei ne jis- būtume laukę dar kokį 100 metų. Jei Radvilos su protestantizmu būtų įsigalėję XVI-XVII amžiuje- tikėtina, kad būtume turėję lietuviškai kalbantį elitą, o ne beviltiškai sulenkėjusią šlėktą. Aišku istorijoje tariamosios nuosakos nėra, bet esu tikras, kad protestantizmas mums būtų pasitarnavęs labai gerai.

      Tai tiek, jei nori plėtoti temą, tai kurk naują Prospekte arba rašyk PM
      Juk Daukša dar 1596 išleido savo katekizmą - pirmąją knygą LDK Be to, liuteronybė prūsų nuo nutautėjimo neišgelbėjo
      Mano galerija Flickr'yje

      Comment


        #23
        Parašė Mantaz
        Juk Daukša dar 1596 išleido savo katekizmą - pirmąją knygą LDK Be to, liuteronybė prūsų nuo nutautėjimo neišgelbėjo
        Norėjai pasakyti pirmąją lietuvišką knygą LDK ? Ehem... vistiek pusė amžiaus po Mažvydo Be to tai buvo lenkiško katekizmo vertimas- jėzuitų atsakas reformatams tskant, jei ne Mažvydas- niekam nė į galvą nebūtų atėję lietuviškai kažką leisti

        Prūsų pavyzdys netinkamas, nes jų savimonė buvo pradėta naikinti dar po Herkaus Manto sukilimo numalšinimo, o tai XIII amžius
        Kaip po dykumą blaškiausi

        Comment


          #24
          Del reformacijos naudos Lietuvai... As kazkaip instinktyviai prijauciu Vytauc nuomonei (ko gero dabartinej Lietuvoj pasiilgstu protestantiskos etikos...) Bet kai paziuri atidziau, tai viskas pasidaro sudetinga. Visu pirma, kuomet reformacija atejo i Lietuva, Radvilos ir kiti didikai jau ko gero nemokejo lietuviskai. Del to reformacija tik dar labiau itvirtintu lenku kalbos pozicijas elito tarpe isstumdama lotynu kalba is baznyciu. Gal ji kiek itvirtintu lietuviu kalba tarp valstieciu, bet galutiniam rezultate mes juk neesam maziau tautiski nei musu siauriniai kaimynai protestantai (ir kalba labiau archajiska issaugojom, ir etnine sudetis musu labiau homogeniska.)

          O beje, kalbant apie etnine sudeti, tai kas galetu paneigti, kad lietuviu katalikiskas romantiskas mazochistiskas charakteris leme ilga ir herojiska pasipriesinima sovietams, kurio deka mes neturim tokiu "penktu kolonu" kaip protestantiskai pragmatiski latviai ir estai?

          Zinoma, tai kad mes priesinomes o jie nesipriesino daugiau leme ne kultura ir temperamentas, o tas faktas, kad latviai ir estai prarado net tris SS divizijas savo vyru rytu fronte. O lietuviai, kaip zinot vokieciu mobilizacija boikotavo. (Del to mes veliau galejom beveik dvi divizijas pakloti kovai su sovietais.) Bet vel, kas galetu paneigti, kad latviu ir estu mobilizacija i SS ivyko is dalies del kuturines/ religines identifikacijos su vokieciais? Zodziu sudetinga su ta istorija.

          Atsiprasau, kad cia ne i tema prirasiau. Bet kazko labai knietejo.

          Comment


            #25
            Parašė TKO
            Del reformacijos naudos Lietuvai... As kazkaip instinktyviai prijauciu Vytauc nuomonei (ko gero dabartinej Lietuvoj pasiilgstu protestantiskos etikos...) Bet kai paziuri atidziau, tai viskas pasidaro sudetinga. Visu pirma, kuomet reformacija atejo i Lietuva, Radvilos ir kiti didikai jau ko gero nemokejo lietuviskai. Del to reformacija tik dar labiau itvirtintu lenku kalbos pozicijas elito tarpe isstumdama lotynu kalba is baznyciu. Gal ji kiek itvirtintu lietuviu kalba tarp valstieciu, bet galutiniam rezultate mes juk neesam maziau tautiski nei musu siauriniai kaimynai protestantai (ir kalba labiau archajiska issaugojom, ir etnine sudetis musu labiau homogeniska.)
            Mes kalbame apie laikotarpį prieš Uniją ir iškarto po jos. Tuo metu lietuvių didikai dar buvo lietuviais, bent jau dauguma.

            O beje, kalbant apie etnine sudeti, tai kas galetu paneigti, kad lietuviu katalikiskas romantiskas mazochistiskas charakteris leme ilga ir herojiska pasipriesinima sovietams, kurio deka mes neturim tokiu "penktu kolonu" kaip protestantiskai pragmatiski latviai ir estai?
            Ilga ir herojišką pasipriešinimą lėmė daugiau genetinė valstybingumo atmintis- kaip ir sukilimus prie caro. Čia aišku tik mano nuomonė
            Kaip po dykumą blaškiausi

            Comment


              #26
              As suprantu apie kuri laikotarpi kalba. Pasiknaisiojus internete tikrai susidaro ispudis, kad Unijos metu didikai dar mokejo lietuviskai (nors kunigaiksciai jau nustojo lietuviskai kalbeti sulig Kazimieru, gal Aleksandru). Bet panasu, kad net jei jie ir mokejo lietuviu kalba, tai ji jau nebuvo gimtoji. Del to nenuostabu, kad didiku tarpe jau XVIIa pradzioje lietuviu kalba pakeite lenku, o lietuvybe tapo politine bet ne kulturine savoka. Taip kad nezinia kokia kultura musu elito tarpe butu idiegusi reformacija... Be to svarbiau yra ne keleto didiku, bet daugybes LDK slektu kalbine sudetis... O del genetines valstybingumo atminties man truksta kompetencijos
              Paskutinis taisė TKO; 2006.04.19, 21:35.

              Comment


                #27
                Parašė TKO
                Del to nenuostabu, kad didiku tarpe jau XVIIa pradzioje lietuviu kalba pakeite lenku, o lietuvybe tapo politine bet ne kulturine savoka.
                Na lietuvis, vokietis ar bet koks kitas etnonimas kaip kultūrinė- nacionalinė sąvoka pasaulyje įsigalėjo tik XIX a.

                Taip kad nezinia kokia kultura musu elito tarpe butu ideigusi reformacija... Be to svarbiau yra ne keleto didiku, bet daugybes LDK slektu kalbine sudetis...
                Smulkioji šlėkta kaip tik sulenkėjo paskiausiai.
                XVI amžiaus vidury mes turėjome pradedantį lenkėti elitą ir dar pakankamai lietuviškus bajoriukus ir valstietiją. Pastoriai gi kalbėjo parapiečių, o ne fundatorių kalba, be to protestantiškose šalyse miestelėnų, stambių ūkininkų ir amatininkų luomai turėjo nepalyginamai didesnę įtaką visuomenei, nei katalikiškose šalyse, kur feodalizmas kabinosi ilgiausiai.

                O del genetines valstybingumo atminties man truksta kompetencijos
                Man irgi
                Kaip po dykumą blaškiausi

                Comment


                  #28
                  Parašė vytauc
                  Na lietuvis, vokietis ar bet koks kitas etnonimas kaip kultūrinė- nacionalinė sąvoka pasaulyje įsigalėjo tik XIX a.
                  Man irgi

                  As cia retrospektyviai kalbejau. Ne apie tautybe XIXa prasme, bet apie jos isankstinius kulturinius "ingredientus", kaip pavyzdziui, kalba.

                  Bet kuriuo atveju, geri tamstos argumentai, kolega.

                  Comment


                    #29
                    Kelios Klaipėdos krašto liuteronų bažnyčios

                    Foto 2006 09
                    Vyžiai, Šilutės r.
                    Ši bažnyčia yra prie pat Juknaičių, šalia Kauno-Šilutės plento






                    Kintai, Šilutės r.
                    Senąja liuteronų bažnyčia iki šiol naudojasi katalikai, kurių po karo absoliuti dauguma.
                    Sovietmečiu šiame pastate liuteronai ir katalikai pamaldas laikydavo pakaitomis.




                    Liuteronai savo bažnyčią kol kas įkūrę kukliame kaimyniniame pastate


                    Paskutinis taisė Romas; 2008.07.09, 06:32. Priežastis: Didelis pranešimas padalintas į du

                    Comment


                      #30
                      Kelios Klaipėdos krašto liuteronų bažnyčios

                      Foto 2006 09

                      Smalininkai (Jurbarko r.)


                      Vilkyškiai (Pagėgių sav., buv. Šilutės r. )
                      Šio bažnyčios bokštas atstatytas neseniai, padedant Vokietijos tikintiesiems




                      Rukai (Pagėgių sav., buv. Šilutės r. )
                      Po karo šiame pastate veikė katalikų bažnyčia. Visai neseniai ši bažnyčia grąžinta liuteronams. Dabar katalikai įrengė bažnyčią kaimyniniame name.
                      Paskutinis taisė Romas; 2008.07.09, 06:30. Priežastis: Didelis pranešimas padalintas į du

                      Comment


                        #31
                        Žukai (Pagėgių sav., buv. Šilutės r.)
                        Pasistengus galima įžvelgti panašumų į Trakų pilį











                        Comment


                          #32
                          Gražios tos bažnyčios. Gotiško, "vokiško" stiliaus bažnyčių dauguma buvo Karaliaučiaus srityje, dabartinėje šiaurės rytų Lenkijoje, žodžiu buvusioje Prūsijoje-Vokietijoje.

                          Comment


                            #33
                            jo, neogotika pamary valdo.

                            Dėkui, Romai, buvo išties įdomu pažiūrėti. Reiks pas Semašką paieškoti tų bažnyčių statybų metų, nes kaikurios atrodo "natūraliai" gotikinės, o ne XIX a. statybos.
                            Kaip po dykumą blaškiausi

                            Comment


                              #34
                              Taip, kai kurios jų yra natūralios gotikos, bet dabar tiksliai neatsimenu kurios.

                              Comment


                                #35
                                Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčios nuotr. jau buvo, tik vis iš tolo, taigi, daugiau apie aplinkines detales.



                                koplytėlės?







                                ne itin sandarūs langai:


                                keistai tie statinėliai šventoriuj atrodo...



                                ant durų užrašas "dievo namai atviri"...



                                šis bei tas matosi pro rakto skylutę:

                                Comment


                                  #36
                                  Priekulė



                                  Paskutinis taisė Romas; 2014.06.30, 22:32. Priežastis: Kopija iš temos "Priekulė, Klaipėdos r."
                                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                  Comment


                                    #37

                                    Comment


                                      #38
                                      VU Kauno humanitarinio fakulteto kiemelis? Ar čia menų fakultetas? Beje, ta koplytėlė kuriam fakultetui priklauso? Ir tas menų fakultetas kuriam universitetui? KTU? Ar klystu?
                                      www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                                      Comment


                                        #39
                                        Sitas pastatu kompleksas su baznycia priklause Lietuvos Liuteronu Baznyciai, dabar liuteronai grazino tik dali savo turto... baznycios pastata ir nedideli priestata prie jos. Visus kitus pastatus uzima VU... ir nenori grazint istoriniam savininkui...

                                        Comment


                                          #40
                                          Virbalis, Vilkaviškio r.
                                          Foto 2008 05

                                          Virbalyje liuteronų buvo daug iki II pasaulinio karo. 1940-41 m. dauguma jų (ir lietuviai) repatrijavo į Vokietiją.

                                          Iki šiol miesto centre stovi liuteronų bažnyčios griuvėsiai




                                          Comment

                                          Working...
                                          X