[LT] Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios

[vytauc]

Gerardas Bagdonavičius, XX a. II p.

Atvaizdas

© Šiaulių „Aušros“ muziejus

Štai ir foto:

[oivej]

Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia




kpd.lt

[laimutis]

Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčios pagrindinis fasadas ir interjero fragmentas, apie 1930 m.





ebey.de

[laimutis]

Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia. XX a. I pusė



www.bildarchiv-ostpreussen.de

[Zorro]

Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia

[Romas]

lrytas.lt 2014-08-24

Greta Vyčaitė
Šventovė Jurbarke iškilo po 20 metų trukusių statybų

Po dvidešimties statybų metų Jurbarke oficialiai atidaryta evangelikų liuteronų bažnyčia. Kristijono Donelaičio vardu pavadinta bažnyčia į šventines pamaldas sukvietė didelį būrį tikinčiųjų. Pašventinti Dievo namus atvyko ir Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Prieš pradėdamas dirbti Vilniuje jis dvejus metus vadovavo Jurbarko evangelikų liuteronų parapijai. 1998 metais jį pakeitė kunigas Mindaugas Kairys. Jo bei stiprios religinės bendruomenės iniciatyva ir baigti bažnyčios statymo darbai. (...)



Artimiausia evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Skirsnemunės miestelyje, o senieji Jurbarko parapijiečiai daug metų svajojo apie savo maldos namus. (...)

Gerai žinomo Lietuvos skulptoriaus bei visuomenės veikėjo Vinco Grybo anūkei Rasai buvo patikėta suprojektuoti centrinį kryžių. Nors jos vitražai jau puošia kitas evangelikų liuteronų bažnyčias, ši – pirmoji Jurbarko rajone, kurioje teko dirbti. (...)

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...iu-statybu.htm

[laimutis]

Lauksargiai. Bažnyčia su apgadintu bokštu. 1915 m.


ebay.de

[laimutis]

Piktupėnų bažnyčia apgadinta kulkų. 1915 m.

ebay.de

[Eimantas]

2014 vasara.

Juodkrantė

[Eimantas]

Nida

[laimutis]

Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia. XX a. pr.

delcampe.net

[laimutis]

Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia, apie 1913-1917 m.

www.bildarchiv-ostpreussen.de

[Eimantas]

Saugos, Šilutės r.

2015 06

[Eimantas]

[Eimantas]

Paminklas išnykusiems kaimams

[Eimantas]

Greta (per vidurį dar ir dabartinė katalikų bažnyčia) stovi šis pastatas. Turbūt parapijos buvęs.

[Eimantas]

Kintai, Šilutės r.

Dab. katalikų bažnyčia









Restauracijai naudojamos taip pat didelio formato plytos, gamyklinės.

[Zorro]

Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčia

[Tylus]

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia bus saugoma valstybės

Kultūros ministerija Kultūros paveldo departamento teikimu įtraukė Palangos savivaldybės administracinėse teritorinėse ribose esančią Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Nustatyta, jog bažnyčios istorinis, architektūrinis, sakralinis bei kraštovaizdžio paveldas yra saugotinas bei naudotinas viešai pažinti.

Būtingės evangelikų liuteronų parapija, įsikūrusi ties pasieniu su Latvija, turi sena istorines ištakas. Pradžioje parapija vadinta Šventosios vardu. Dabartinis Būtingės pavadinimas kilęs iš buvusio dvaro pavadinimo “Butendiekshof" ar “Budendiekshof”. Parapija anksčiau buvo Rucavos (netoliese esantis Latvijos miestelis) parapijos filija ir siekia kryžiuočių laikus -- 1560 metus. Brandenburgo markgrafo Albrechto sudarytos komisijos 1560 m. liepos 19 d. vizito metu buvo konstatuota, kad abi vietovės turi savo bažnyčias ir paminėtas pirmasis kunigas Matias Sokobelijus (Matthias Saccobelius). Tuo būdu parapijos istorija siekia daugiau nei 450 metų. Remiantis istoriniai šaltiniais, Būtingės liuteronų parapija yra viena iš keturių seniausiai veikiančių Lietuvoje.

Pirmasis bažnyčios pastatas stovėjo prie Šventosios upės žiočių, bet buvo nuneštas į jūrą. Vėliau bažnyčia pastatyta 1640 m., bet laikui bėgant apleista. XVIII a. bažnyčia perkelta į Būtingę, bet ir ten stovėjo neilgai. 1824 m. Būtingės bažnyčia pastatyta penktąjį kartą ir išsilaikė iki šių dienų. 1866 m. pristatytas bokštas, 1926 m. įkeltas Liepojoje nulietas varpas.

Apie Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios ir parapijos svarbą Šventosios, Būtingės bei Palangos bendruomenės, kurią nemažą dalį sudaro senųjų kuršių palikuonys, gyvenime liudija ne tik čia nuolat rengiamos pamaldos, bet ir moksleivijos bei jaunimo vasaros stovyklos, edukaciniai renginiai, parapijiečių šventės. Čia lankosi ir Latvijos pasienio miestelių tikintieji.

Galutinis sprendimas įtraukti kultūros paveldo objektą į valstybės saugomų buvo priimtas praėjusių metų pabaigoje, kai, Palangos mero Šarūno Vaitkaus kvietimu, čia apsilankė kultūros viceministras Romas Jarockis ir Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. Konstatuota, jog būtina tvarkyti bažnyčios fasadus, keisti nusidėvėjusią sveikatai kenksmingą asbestinio šiferio stogo dangą. Patys parapijiečiai savo lėšomis to padaryti neįstengia.

„Valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statuso suteikimas atveria valstybės biudžeto finansavimo galimybes. Mums, Palangos, Šventosios bei Būtingės bendruomenei, itin svarbu puoselėti pajūrio kultūros paveldą“, – sakė Palangos meras Š. Vaitkus. Anot jo, tam, kad visi parengiamieji darbai vyktų sparčiau, jau šių metų kurorto biudžete bus numatyta 30 tūkstančių eurų bažnyčios tvarkybos projektui parengti. Ką pirmiausia būtina tvarkyti, nustatys ekspertai, atlikę išsamius tyrimus. Tikimasi jau rugsėjo pabaigoje Kultūros paveldo departamentui pateikti paraišką dėl tolimesnių darbų finansavimo.

[laimutis]

Pašyšių evangelikų liuteronų bažnyčia 1956 m.



Pašyšių evangelikų liuteronų bažnyčia kultūros namai 2012 m.



http://wiki-de.genealogy.net/Paszieszen

II pasaul. karo pab. maldos namus stengtasi išsaugoti - pamaldas čia laikė sakytojai, kun. F.Mėgnis iš Žemaičių Naumiesčio. Po 1958-1960 metų emigracijos parapija sumenko, nebeįstengė mokėti paskirtų sovietinių mokesčių, apie 1964 metus bažnyčią atėmė. Sov. valdžia pastate įrengė kultūros namus, bažnyčios bokštas nugriautas, pastatas neatpažįstamai rekonstruotas. Mažosios Lietuvos enciklopedija III tomas 2006.