Nenoriu teršti temos, tad trumpai:
Protestantizmui būdinga nacionalinė bažnytinė kalba, tuo tarpu Lietuvoje bujojusi katalikybė buvo lotyniška, o visi kunigai (su nedidelėm išimtim) lenkai. Atitinkamai ir pirmąją lietuvišką knygą parašė liuteronų pastorius Mažvydas, jei ne jis- būtume laukę dar kokį 100 metų. Jei Radvilos su protestantizmu būtų įsigalėję XVI-XVII amžiuje- tikėtina, kad būtume turėję lietuviškai kalbantį elitą, o ne beviltiškai sulenkėjusią šlėktą. Aišku istorijoje tariamosios nuosakos nėra, bet esu tikras, kad protestantizmas mums būtų pasitarnavęs labai gerai.
Tai tiek, jei nori plėtoti temą, tai kurk naują Prospekte arba rašyk PM
Juk Daukša dar 1596 išleido savo katekizmą - pirmąją knygą LDK Be to, liuteronybė prūsų nuo nutautėjimo neišgelbėjo
Juk Daukša dar 1596 išleido savo katekizmą - pirmąją knygą LDK Be to, liuteronybė prūsų nuo nutautėjimo neišgelbėjo
Norėjai pasakyti pirmąją lietuvišką knygą LDK ? Ehem... vistiek pusė amžiaus po Mažvydo Be to tai buvo lenkiško katekizmo vertimas- jėzuitų atsakas reformatams tskant, jei ne Mažvydas- niekam nė į galvą nebūtų atėję lietuviškai kažką leisti
Prūsų pavyzdys netinkamas, nes jų savimonė buvo pradėta naikinti dar po Herkaus Manto sukilimo numalšinimo, o tai XIII amžius
Del reformacijos naudos Lietuvai... As kazkaip instinktyviai prijauciu Vytauc nuomonei (ko gero dabartinej Lietuvoj pasiilgstu protestantiskos etikos...) Bet kai paziuri atidziau, tai viskas pasidaro sudetinga. Visu pirma, kuomet reformacija atejo i Lietuva, Radvilos ir kiti didikai jau ko gero nemokejo lietuviskai. Del to reformacija tik dar labiau itvirtintu lenku kalbos pozicijas elito tarpe isstumdama lotynu kalba is baznyciu. Gal ji kiek itvirtintu lietuviu kalba tarp valstieciu, bet galutiniam rezultate mes juk neesam maziau tautiski nei musu siauriniai kaimynai protestantai (ir kalba labiau archajiska issaugojom, ir etnine sudetis musu labiau homogeniska.)
O beje, kalbant apie etnine sudeti, tai kas galetu paneigti, kad lietuviu katalikiskas romantiskas mazochistiskas charakteris leme ilga ir herojiska pasipriesinima sovietams, kurio deka mes neturim tokiu "penktu kolonu" kaip protestantiskai pragmatiski latviai ir estai?
Zinoma, tai kad mes priesinomes o jie nesipriesino daugiau leme ne kultura ir temperamentas, o tas faktas, kad latviai ir estai prarado net tris SS divizijas savo vyru rytu fronte. O lietuviai, kaip zinot vokieciu mobilizacija boikotavo. (Del to mes veliau galejom beveik dvi divizijas pakloti kovai su sovietais.) Bet vel, kas galetu paneigti, kad latviu ir estu mobilizacija i SS ivyko is dalies del kuturines/ religines identifikacijos su vokieciais? Zodziu sudetinga su ta istorija.
Atsiprasau, kad cia ne i tema prirasiau. Bet kazko labai knietejo.
Del reformacijos naudos Lietuvai... As kazkaip instinktyviai prijauciu Vytauc nuomonei (ko gero dabartinej Lietuvoj pasiilgstu protestantiskos etikos...) Bet kai paziuri atidziau, tai viskas pasidaro sudetinga. Visu pirma, kuomet reformacija atejo i Lietuva, Radvilos ir kiti didikai jau ko gero nemokejo lietuviskai. Del to reformacija tik dar labiau itvirtintu lenku kalbos pozicijas elito tarpe isstumdama lotynu kalba is baznyciu. Gal ji kiek itvirtintu lietuviu kalba tarp valstieciu, bet galutiniam rezultate mes juk neesam maziau tautiski nei musu siauriniai kaimynai protestantai (ir kalba labiau archajiska issaugojom, ir etnine sudetis musu labiau homogeniska.)
Mes kalbame apie laikotarpį prieš Uniją ir iškarto po jos. Tuo metu lietuvių didikai dar buvo lietuviais, bent jau dauguma.
O beje, kalbant apie etnine sudeti, tai kas galetu paneigti, kad lietuviu katalikiskas romantiskas mazochistiskas charakteris leme ilga ir herojiska pasipriesinima sovietams, kurio deka mes neturim tokiu "penktu kolonu" kaip protestantiskai pragmatiski latviai ir estai?
Ilga ir herojišką pasipriešinimą lėmė daugiau genetinė valstybingumo atmintis- kaip ir sukilimus prie caro. Čia aišku tik mano nuomonė
As suprantu apie kuri laikotarpi kalba. Pasiknaisiojus internete tikrai susidaro ispudis, kad Unijos metu didikai dar mokejo lietuviskai (nors kunigaiksciai jau nustojo lietuviskai kalbeti sulig Kazimieru, gal Aleksandru). Bet panasu, kad net jei jie ir mokejo lietuviu kalba, tai ji jau nebuvo gimtoji. Del to nenuostabu, kad didiku tarpe jau XVIIa pradzioje lietuviu kalba pakeite lenku, o lietuvybe tapo politine bet ne kulturine savoka. Taip kad nezinia kokia kultura musu elito tarpe butu idiegusi reformacija... Be to svarbiau yra ne keleto didiku, bet daugybes LDK slektu kalbine sudetis... O del genetines valstybingumo atminties man truksta kompetencijos
Del to nenuostabu, kad didiku tarpe jau XVIIa pradzioje lietuviu kalba pakeite lenku, o lietuvybe tapo politine bet ne kulturine savoka.
Na lietuvis, vokietis ar bet koks kitas etnonimas kaip kultūrinė- nacionalinė sąvoka pasaulyje įsigalėjo tik XIX a.
Taip kad nezinia kokia kultura musu elito tarpe butu ideigusi reformacija... Be to svarbiau yra ne keleto didiku, bet daugybes LDK slektu kalbine sudetis...
Smulkioji šlėkta kaip tik sulenkėjo paskiausiai.
XVI amžiaus vidury mes turėjome pradedantį lenkėti elitą ir dar pakankamai lietuviškus bajoriukus ir valstietiją. Pastoriai gi kalbėjo parapiečių, o ne fundatorių kalba, be to protestantiškose šalyse miestelėnų, stambių ūkininkų ir amatininkų luomai turėjo nepalyginamai didesnę įtaką visuomenei, nei katalikiškose šalyse, kur feodalizmas kabinosi ilgiausiai.
O del genetines valstybingumo atminties man truksta kompetencijos
Foto 2006 09 Vyžiai, Šilutės r.
Ši bažnyčia yra prie pat Juknaičių, šalia Kauno-Šilutės plento
Kintai, Šilutės r.
Senąja liuteronų bažnyčia iki šiol naudojasi katalikai, kurių po karo absoliuti dauguma.
Sovietmečiu šiame pastate liuteronai ir katalikai pamaldas laikydavo pakaitomis.
Liuteronai savo bažnyčią kol kas įkūrę kukliame kaimyniniame pastate
Paskutinis taisė Romas; 2008.07.09, 06:32.
Priežastis: Didelis pranešimas padalintas į du
Vilkyškiai (Pagėgių sav., buv. Šilutės r. )
Šio bažnyčios bokštas atstatytas neseniai, padedant Vokietijos tikintiesiems
Rukai (Pagėgių sav., buv. Šilutės r. )
Po karo šiame pastate veikė katalikų bažnyčia. Visai neseniai ši bažnyčia grąžinta liuteronams. Dabar katalikai įrengė bažnyčią kaimyniniame name.
Paskutinis taisė Romas; 2008.07.09, 06:30.
Priežastis: Didelis pranešimas padalintas į du
Gražios tos bažnyčios. Gotiško, "vokiško" stiliaus bažnyčių dauguma buvo Karaliaučiaus srityje, dabartinėje šiaurės rytų Lenkijoje, žodžiu buvusioje Prūsijoje-Vokietijoje.
Dėkui, Romai, buvo išties įdomu pažiūrėti. Reiks pas Semašką paieškoti tų bažnyčių statybų metų, nes kaikurios atrodo "natūraliai" gotikinės, o ne XIX a. statybos.
VU Kauno humanitarinio fakulteto kiemelis? Ar čia menų fakultetas? Beje, ta koplytėlė kuriam fakultetui priklauso? Ir tas menų fakultetas kuriam universitetui? KTU? Ar klystu?
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Sitas pastatu kompleksas su baznycia priklause Lietuvos Liuteronu Baznyciai, dabar liuteronai grazino tik dali savo turto... baznycios pastata ir nedideli priestata prie jos. Visus kitus pastatus uzima VU... ir nenori grazint istoriniam savininkui...
Comment