Sekmadienį (gegužės mėn. 31 d.) Vilniaus Kalvarijose baigėsi tris dienas trukusios Sekminių iškilmės. Tūkstančiai maldininkų čia minėjo septintą sekmadienį po Velykų - Šventosios Dvasios atsiuntimo šventę.
Audrius Musteikis, „Lietuvos žinios“
2009 gegužės mėn. 30 d. 12:19
Vilniaus Kalvarijos - maldos sodas
Per Sekmines Vilniaus Kalvarijos, nuo seno garsi Lietuvos šventovė, sutraukia šimtus maldininkų. Sakoma, kad šiose apylinkėse telkiasi gera energija. Pasak Vilniaus Kalvarijų parapijos klebono kunigo Virginijaus Česnulevičiaus, šiemet minima Vilniaus Kalvarijų 340 metų nuo pašventinimo sukaktis.
(...)
Daugelyje XVII amžiaus Europos Naujųjų Jeruzalių atsižvelgta į tikrosios Jeruzalės topografiją. Dėmesys kreiptas tiek į bendrą kelio nuo Paskutinės vakarienės kambario stoties iki Golgotos kalno ilgį, tiek į atstumus tarp atskirų stočių. Vilniaus Kalvarijose autentišką topografiją siekta atspindėti maksimaliai tiksliai. Pavyzdžiui, nuo Piloto rotušės iki Nuėmimo nuo kryžiaus stoties yra 1321 žingsnis, nuo Alyvų kalno iki Nukryžiavimo vietos - 6000 žingsnių: tiek, kiek jų suskaičiuota Jeruzalėje.
Vilniaus Kalvarijos suskirstytos į dvi dalis. Suėmimo kelią nuo Paskutinės vakarienės kambario iki Ketvirtųjų senojo miesto vartų sudaro 20 stočių, kurias žymi 8 mūrinės koplyčios, tiltas per Kedrono upelį (ant jo - medinė koplytėlė), vieni mūriniai ir 7 mediniai vartai. Kryžiaus kelią nuo Piloto rotušės iki Golgotos kalno sudaro 15 stočių, kurias žymi 12 mūrinių koplyčių ir 3 pačioje bažnyčioje įrengtos stotys. Apeiti Kalvarijas, pasimeldžiant prie visų 35 stočių, vidutiniškai trunka 4 valandas.
(...)
"Atlaidų laikas, kai žmonės ypač gausiai lankosi Kalvarijose, prasideda gegužės 3-iąją, Šv. Kryžiaus Atradimo dieną, - pasakoja kun.V.Česnulevičius. - Baigiasi rugsėjo 14-ąją, Šv. Kryžiaus Išaukštinimo dieną. Tačiau pačios svarbiausios - trys Sekminių iškilmių dienos. Gegužės 29-oji šiemet - kunigų ir vienuolių diena, 30-oji - vaikų ir jaunimo diena, 31-oji - pagrindinė Sekminių diena: bus einamas Kryžiaus kelias, lauke šalia bažnyčios laikomos šv. Mišios, po jų - agapė pievoje."
Nors 1962 metais koplyčios buvo išsprogdintos, išskyrus keturias, esančias arčiausiai bažnyčios, Kalvarijų lankymo tradicijų nutraukti nepavyko. Nebuvo pamiršta, kur ėjo piligrimų kelias: buvusių koplyčių vietose žmonės iš akmenėlių sudėliodavo kryželius, pasodindavo gėlių.
Atkūrus Nepriklausomybę atstatinėti koplyčias ėmėsi tuometinis Vilniaus Kalvarijų parapijos klebonas Julius Baltušis, paskui darbus tęsė kunigas Raimundas Varaneckas. Ypač daug nuveikė atstatymą užbaigęs kunigas Kęstutis Latoža, šiuo metu studijuojantis Romoje. Labai noriai talkino daugybė žmonių, iš kurių širdžių Vilniaus Kalvarijų atminimas nebuvo ištrintas.
(...)
Į Verkių regioninio parko teritoriją įeinančios Kalvarijos - ramus nuostabios gamtos kampelis, labai tinkamas poilsiui. Vilniaus Kalvarijos iš panašių Europos ansamblių išsiskiria itin vaizdinga "meditacinio sodo" gamta.
Comment