Taigi, mieli kolegos, Vilniaus cerkvės
Šis reportažas brendo senai, bet tik šiandien sutelkiau jėgas ir išvykau įgyvendinti savo planų.
Vilniuje yra 8 veikiančios ir viena uždaryta stačiatikių cerkvė, o taip pat 1 sentikių cerkvė.
Cerkvių skaičius su laiku kito- apie 1910 metus Vilniuje iš viso buvo 34 stačiatikių cerkvės ir koplyčios.
Cerkvių atsiradimo laikotarpius galima suskirstyti į 2 etapus- iki carinės okupacijos ir po jos, remdamasis šiuo kriterijumi aš ir sukūriau dvi šio reportažo dalis.
Cerkvės statytos iki 1795 m.
Pirmosios cerkvės vilniuje pradėjo kurtis XIV a. viduryje valdant Kunigaikščiui Algirdui. Jis buvo vedęs du kartus- abi jo žmonos Marija ir Julijona (Jogailos motina) buvo kilusios iš Rusios ir, savaime suprantama, buvo stačiatikės. yra Žinoma, kad Algirdas ir pats buvo priėmęs stačiatikių krikštą, bet vėliau, kaip tai buvo madoj LDK kunigaikščių tarpe- grįžo prie senos geros pagonybės ir po mirties buvo sudegintas pagal visus mūsų senolių papročius.
Tikėtina, kad stačiatikių šventyklų Vilniuje buvo ir prie Gedimino, bet jos neišliko, ir žinių apie jas man rasti nepavyko.
Cerkvių pavadinimus rašysiu lietuviška transkripcija- tuos pavadinimus kuriuos sugebėsiu- išversiu.
Interjero nuotraukų bus nedaug, nes lauke buvo šalta, ir įėjus į vidų staigiai aprasodavo objektyvas.
_______________________________________________
Prečistenskaja Katedra
Pradėta statyti 1346 m. Algirdo žmonos Marijos iniciatyva, pašventinta 1348. 1511-1522m. perstatyta kunigaikščio Konstantino Ostrogiečio (Ostrožskio) pastangomis.
1609, dėka 1596 Brastos unijos, atiteko uniatams. Po 1748 visame Vilniuje siautėjusio gaisro buvo apleista, kol 1808 buvo perduota Vilniaus Universitetui ir ten buvo įrengtas anatomijos teatras (liaudiškai tariant- morgas
) nuo tada toje cerkvėje buvo viskas kas nori išskyrus cerkvę: kareivinės, sandėliai, archyvas ir net kalvė, kol 1865-1868 cerkvė nebuvo atstayta ir grąžinta tikintiesėms. Nuo tada ji išliko nepakitus.
Matyti išlikusių gotikinių (?) elementų
Kelių perstatymų žymės gerai matyti nuo Vilnelės pusės
Varpai
Retas 5 aukštų ikonostasas (stačiatikių altorius)
Skliautai
Gražūs medžio raižiniai
_______________________________________________
Piatnickaja cerkvė
Stačiatikių teigimu- seniausia mūrinė krikščionių šventykla Vilniuje. Aš pataisyčiau- seniausia išlikusi mūrinė krikščionių šventykla Vilniuje, nes Gedimino kvietimu atvykę europiečiai pirkliai ir meistrai turėjo trurėti savo maldos namus ir ko gero jie buvo ne mediniai.
Ši Cerkvė statyta tos pačios Algirdo žmonos Marijos pavedimu (užsispyrus moteriška vienok buvo) 1345 metais.
1557 beveik visiškai sudegė, 1560 atstatyta, tam kad 1610 vėl supleškėtų. 1611 atiteko uniatams, 1655 (maskoliams užėmus Vilnių) gražinta stačiatikiams ir 1698 atstatyta vėl.
Būtina pažymėti, kad ši cerkvė pastatyta pagoniškos Ragučio šventyklos vietoje
Legenda sako, kad Petras I šioje cerkvėje krikštijo garsiojo poeto Puškino senelį Hanibalą.
1748 cerkvė eilinį kartą sudegė, apie 1840 atstatytas ir įgavo dabartinį vaizdą.
_______________________________________________
Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė
Viena iš fotogeniškiausių ir labiausiai fotografuojamų vilniaus cerkvių.
Statyta 1350 jau antrosios Algirdo žmonos Julijonos iniciatyva- jai matyt taip pat pasireikšti norėjosi.
Taip pat matyti gotikinių elementų
Tikiu, kad daugelis patingi pažvelgti į šią cerkvę iš kitos pusės... Ir nedaug praranda
Cerkvė tikrai labai puošni- tiesiog ant kičo ribos, mano manymu.
Cerkvė buvo perstatyta 1514 metais, 1609 atiteko uniatams, 1865 gubernatoriaus Muravjovo (to kuris Korikas) vėl perstatyta.
Iki perstatymo atrodė taip
www.orthodoxy.lt
_______________________________________________
Šv. Dvasios stačiatikų vienuolyno cerkvė
Vaizdas iš Basanavičiaus gatvės
Statyta 1597 metais. Šv. Dvasios vienuolynas yra laikomas Lietuvos stačiatikybės centru.
Vartai
Pati cerkvė labiau primena katalikišką baziliką, iš išorės atrodo labai paprasta- ankstyvojo baroko stiliaus.
Vidus taip pat atrodo labai katalikiškai
Varpinė stovi atskirai- tai vienas iš masyvesnių aukštų senamiesčio pastatų.
Gražus kaltinis žibintas
Vartai iš kiemo pusės
Cerkvėje yra laikomi Trijų Vilniaus Kankinių palaikai- Algirdo laikais juos broliai pagonys... nagalabijo už tai kad susidėjo su krikščionimis. Tai yra vieninteliai "lietuviškieji" stačiatikių šventieji.
Laukite antros dalies.
Šis reportažas brendo senai, bet tik šiandien sutelkiau jėgas ir išvykau įgyvendinti savo planų.
Vilniuje yra 8 veikiančios ir viena uždaryta stačiatikių cerkvė, o taip pat 1 sentikių cerkvė.
Cerkvių skaičius su laiku kito- apie 1910 metus Vilniuje iš viso buvo 34 stačiatikių cerkvės ir koplyčios.
Cerkvių atsiradimo laikotarpius galima suskirstyti į 2 etapus- iki carinės okupacijos ir po jos, remdamasis šiuo kriterijumi aš ir sukūriau dvi šio reportažo dalis.
Cerkvės statytos iki 1795 m.
Pirmosios cerkvės vilniuje pradėjo kurtis XIV a. viduryje valdant Kunigaikščiui Algirdui. Jis buvo vedęs du kartus- abi jo žmonos Marija ir Julijona (Jogailos motina) buvo kilusios iš Rusios ir, savaime suprantama, buvo stačiatikės. yra Žinoma, kad Algirdas ir pats buvo priėmęs stačiatikių krikštą, bet vėliau, kaip tai buvo madoj LDK kunigaikščių tarpe- grįžo prie senos geros pagonybės ir po mirties buvo sudegintas pagal visus mūsų senolių papročius.
Tikėtina, kad stačiatikių šventyklų Vilniuje buvo ir prie Gedimino, bet jos neišliko, ir žinių apie jas man rasti nepavyko.
Cerkvių pavadinimus rašysiu lietuviška transkripcija- tuos pavadinimus kuriuos sugebėsiu- išversiu.
Interjero nuotraukų bus nedaug, nes lauke buvo šalta, ir įėjus į vidų staigiai aprasodavo objektyvas.
_______________________________________________
Prečistenskaja Katedra
Pradėta statyti 1346 m. Algirdo žmonos Marijos iniciatyva, pašventinta 1348. 1511-1522m. perstatyta kunigaikščio Konstantino Ostrogiečio (Ostrožskio) pastangomis.
1609, dėka 1596 Brastos unijos, atiteko uniatams. Po 1748 visame Vilniuje siautėjusio gaisro buvo apleista, kol 1808 buvo perduota Vilniaus Universitetui ir ten buvo įrengtas anatomijos teatras (liaudiškai tariant- morgas
) nuo tada toje cerkvėje buvo viskas kas nori išskyrus cerkvę: kareivinės, sandėliai, archyvas ir net kalvė, kol 1865-1868 cerkvė nebuvo atstayta ir grąžinta tikintiesėms. Nuo tada ji išliko nepakitus.Matyti išlikusių gotikinių (?) elementų
Kelių perstatymų žymės gerai matyti nuo Vilnelės pusės
Varpai
Retas 5 aukštų ikonostasas (stačiatikių altorius)
Skliautai
Gražūs medžio raižiniai
_______________________________________________
Piatnickaja cerkvė
Stačiatikių teigimu- seniausia mūrinė krikščionių šventykla Vilniuje. Aš pataisyčiau- seniausia išlikusi mūrinė krikščionių šventykla Vilniuje, nes Gedimino kvietimu atvykę europiečiai pirkliai ir meistrai turėjo trurėti savo maldos namus ir ko gero jie buvo ne mediniai.
Ši Cerkvė statyta tos pačios Algirdo žmonos Marijos pavedimu (užsispyrus moteriška vienok buvo) 1345 metais.
1557 beveik visiškai sudegė, 1560 atstatyta, tam kad 1610 vėl supleškėtų. 1611 atiteko uniatams, 1655 (maskoliams užėmus Vilnių) gražinta stačiatikiams ir 1698 atstatyta vėl.
Būtina pažymėti, kad ši cerkvė pastatyta pagoniškos Ragučio šventyklos vietoje
Legenda sako, kad Petras I šioje cerkvėje krikštijo garsiojo poeto Puškino senelį Hanibalą.
1748 cerkvė eilinį kartą sudegė, apie 1840 atstatytas ir įgavo dabartinį vaizdą.
_______________________________________________
Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė
Viena iš fotogeniškiausių ir labiausiai fotografuojamų vilniaus cerkvių.
Statyta 1350 jau antrosios Algirdo žmonos Julijonos iniciatyva- jai matyt taip pat pasireikšti norėjosi.
Taip pat matyti gotikinių elementų
Tikiu, kad daugelis patingi pažvelgti į šią cerkvę iš kitos pusės... Ir nedaug praranda
Cerkvė tikrai labai puošni- tiesiog ant kičo ribos, mano manymu.
Cerkvė buvo perstatyta 1514 metais, 1609 atiteko uniatams, 1865 gubernatoriaus Muravjovo (to kuris Korikas) vėl perstatyta.
Iki perstatymo atrodė taip
www.orthodoxy.lt
_______________________________________________
Šv. Dvasios stačiatikų vienuolyno cerkvė
Vaizdas iš Basanavičiaus gatvės
Statyta 1597 metais. Šv. Dvasios vienuolynas yra laikomas Lietuvos stačiatikybės centru.
Vartai
Pati cerkvė labiau primena katalikišką baziliką, iš išorės atrodo labai paprasta- ankstyvojo baroko stiliaus.
Vidus taip pat atrodo labai katalikiškai
Varpinė stovi atskirai- tai vienas iš masyvesnių aukštų senamiesčio pastatų.
Gražus kaltinis žibintas
Vartai iš kiemo pusės
Cerkvėje yra laikomi Trijų Vilniaus Kankinių palaikai- Algirdo laikais juos broliai pagonys... nagalabijo už tai kad susidėjo su krikščionimis. Tai yra vieninteliai "lietuviškieji" stačiatikių šventieji.
Laukite antros dalies.
Kupolas yra is titano ploksciu (labai atsparus metalas) o padengta titano nitridu (graziai blizga ir atrodo kaip auksas, atsparus, netoksiskas) TiN-titano nitridas, keli pavyzdziai 
Comment