[VLN] Vilniaus Arkikateda

[Edd]

Eksterjero detales (idedu tik nuoroda, nes labai ilga nuotrauka ir iskraipo visa sia tema):
http://img14.exs.cx/img14/4045/katedralfristerskupturer3td.jpg

[Mantas]

10 be kalbų.

Kitavertus reikėtų kiek išorę patvarkyt

[Vaidas]

Žinoma, 10

Mane neramina tik vienas dalykas - koks "genijus" sugalvojo "papuošti" katedrą tom lempučių girliandom? Tas papuošimas buvo lygiai toks pat kaip ant "Akropolio" ir atrodė IMO labai pigiai ir "ne į temą"

[ANDRIUS]

Be kalbu 10.

Pagarba S. Guceviciui.
Man graziausias jos vaizdas is Gedimino prospekto, kazkur nuo Vaiku Pasaulio. Nuo ten atsiskleidzia meistriskai sutvarkyta kompozicija "ipaishant" katedros fasada bei varpine.

Tik negaliu suprasti, kaip galima leisti pagrindine salies baznycia bei reprezentuojanti ja pastata tiek laiko laikyti apgailetinoje busenoje? Juk baisu ziureti i tuos plysius isores sienose, bei nukritusi tinka.... apie boksta isvis tyliu....

[zygazas]

10. Bet mano nuomone per mažai architektūrinių bruožų tokio dydžio statiniui.

[Edd]

Beje kur yra Vilniaus rotuse? Tas bokstas salia baznycios ar kas?

Tas bokstas yra Katedros varpine. Beje, atidziau paziurejus matosi, kad tos varpines apacia skiriasi nuo visos likusios dalies. Ta apacia - tai kas liko nuo ginybinio boksto.

[Vaidas]

Beje, kokia jūsų nuomonė apie kalėdinius katedros papuošimus?

Manto nuotrauka:

[blitz]

Nepatinka man tie papuosimai irgi
Geriau jau apsviestu normaliau.

O kas del balu tai be abejo 10.

[liutass]

9/10

[Evilangel]

Žiūriu, kad gan senoka tema, o keista ir visai nemačiau kažkokių įdomesnių nuotraukų iš katedros vidaus. Na gal jų yra kituose temose, bet kadangi čia konkreti tema apie Vilniaus katedrą, tai čia ir talpinsiu savo nuotraukas.

Didysis katedros altorius - padarytas iš dirbtinio marmuro, dekoras - iš stiuko, paauksuotas. Klasicizmo stiliaus. Vieno tarpsnio altorius (10,4 x 14,4 m) yra ant aukšto cokolio stovintis portikas su 4 dorėninio orderio kolonomis, piliastrais ir trikampiu frontonu. Iš abiejų šonų yra laiptai su metaliniais varteliais. Altorius primena pagrindinio fasado kompoziciją. Altoriuje yra paveikslas „Šv. Stanislovo mirtis“. Altorių XVIII a. pab. įrengė ir suprojektavo archit. L.Stuoka-Gucevičius vietoj XVIII a. I pusėje prie rytinės sienos buvusių 3 altorių (didžiojo vikarų, , šv. Stanislovo, kapitulos).

[Evilangel]

Karališkoji šv. Kazimiero koplyčia pastatyta 1623-1636 m. remiant Žygimantui IV ir jo sūnui Vladislovui Vazoms. Yra ankstyvojo itališkojo baroko stiliaus. Manoma, kad koplyčios statybai vadovavo Konstantinas Tenkala (Tencalio), kuris taip pat statė šv. Petro bazilikos fasadą Romoje. Kazimiero koplyčios statybai panaudota brangi užsienietiška medžiaga iš Švedijos, Italijos ir Karpatų kalnų. Koplyčios statyba kainavo daugiau kaip 3 mln. auksinių. Koplyčios aukštis 33,5 m. Jos sienos išmūrytos iš švediško smiltainio. Koplyčios vidaus dekorui panaudotas baltas, juodas ir rausvas marmuras atvežtas iš Italijos ir Galicijos.



Į koplyčią šv. Kazimiero palaikai Žygimanto IV Vazos dovanotame sidabriniame karste buvo perkelti 1636 m. rugpjūčio 14d. ir pastatyti ant altoriaus. Iki tol šv. Kazimiero, mirusio 1484 m. kovo 4 d. karstas buvo padėtas Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčioje, kurią dabar vadiname Karališkąja, arba Valavičių, koplyčia. Kadangi Lietuvos didikų Valavičių koplyčia stovėjo dabartinės šv. Kazimiero koplyčios vietoje, tai Valavičiai sutiko tą vietą užleisti naujai statomai šv. Kazimiero koplyčiai, jeigu jiems bus užleista Karalių arba Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčia. Dar 1397 m. dabartinės šv. Kazimiero koplyčios vietoje buvo Vilniaus pirmojo vyskupo Andriaus koplyčia.









Sienų nišose stovi aštuonios XVIII a. pr. sukurtos medinės, sidabruota skarda padengtos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių skulptūros. Skulptūrų apačioje yra įmūrytos paminklinės lentos, skelbiančios, jog po koplyčia yra 1648 m. Merkinėje mirusio Vladislovo širdis, taip pat Aleksandro ir Žygimanto Augusto pirmųjų žmonų Elžbietos ir Barboros Radvilaitės sarkofagai.









Ant sienų vietoj buvusių altorių dvi italų dailininko Mykolo Angelo Palonio 1692 m.sukurtos barokinės kompozicijos: freskos „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ ir „Šv. Kazimiero karsto atidengimas“, kurias 1900-1901 m. restauravo dailininkas Jareckis. Pastarojoje freskoje vaizduojamas šios koplyčios atnaujinimo fundatorius Polocko vaivada, Žemaitijos seniūnas, LDK etmonas, Vilniaus vaivada, šv. Romos imperijos kunigaikštis Kazimieras Povilas Jonas Sapiega (1637-1720). Kai kurie menotyrininkai teigia, kad šalia kunigaikščio Sapiegos dailininkas nutapė ir savo autoportretą (galite atkreipti dėmesį, kad šis asmuo nežiūri, kaip visi į karstą, o žiūri į mus, tarsi pozuodamas - apvestas mėlynu apskritimu).

[Evilangel]

Po kupolu, pietinėje pusėje, yra šv. Kazimiero apoteozę (garbinimą) vaizduojančios dvi freskos: šv. Kazimieras iš angelų paima kryžių ir lelijas su užrašu „Hic amari et mori“ ir šv. Kazimieras debesyse, apsuptas angelų, su iš jo burnos einančiais himno žodžiais „Omni die dic Mariae...“ (liet. „Kiekvieną dieną skirk Marijai“). Ant marmurinių gembių įrengtas balkonas (ložė), kurioje didžiojo kunigaikščio šeima, atėjusi per sienoje iškaltą praėjimą, dalyvaudavo pamaldose. Dabar ten įrengti vargonėliai.





Šiaurinėje sienos pusėje du Pranciškaus Smuglevičiaus aliejiniais dažais tapyti paveikslai: „Kova su pagundomis“ ir „Pagundų nugalėjimas“, dengiantieji sugadintas freskas.

[Evilangel]

Po kupolu, pietinėje pusėje, yra šv. Kazimiero apoteozę (garbinimą) vaizduojančios dvi freskos: šv. Kazimieras iš angelų paima kryžių ir lelijas su užrašu „Hic amari et mori“ ir šv. Kazimieras debesyse, apsuptas angelų, su iš jo burnos einančiais himno žodžiais „Omni die dic Mariae...“ (liet. „Kiekvieną dieną skirk Marijai“). Ant marmurinių gembių įrengtas balkonas (ložė), kurioje didžiojo kunigaikščio šeima, atėjusi per sienoje iškaltą praėjimą, dalyvaudavo pamaldose. Dabar ten įrengti vargonėliai.





Šiaurinėje sienos pusėje du Pranciškaus Smuglevičiaus aliejiniais dažais tapyti paveikslai: „Kova su pagundomis“ ir „Pagundų nugalėjimas“, dengiantieji sugadintas freskas.

[Evilangel]

[laimutis]

Vilniaus katedra pastoliuose,XX a. 4 deš. Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių negatyvų rinkinys (www.epaveldas.lt)







Patvinus Neriai 1931 m. pavasarį,pakilęs vanduo užliejo rusius,šoninėje kairiojoje navoje ir Šv.Kazimiero koplyčioje įdubo grindys,sienose ir skliautuose atsirado daug plyšių,vakarinio portiko kolonos pradėjo svirti į vakarų pusę.Pamatų ir sienų tvirtinimui pakviestas inžinierius architektas Henrikas Vonsovičius.Suprojektuoti 279 plūktiniai gelžbetoniniai poliai iki 15 m ilgio.Poliai baigti betonuoti 1935 m.Be to pastogėje ties pilioriais įtaisyta sudėtinga metalinių templių sistema.Dirbant darbus rusiai išvalyti ir sutvarkyti,juos tyrinėjo profesorius J.Klosas.Po Šv.Kazimiero koplyčia įrengtas mauzoliejus,atrastiems Aleksandro,ir Zigmanto Augusto abiejų žmonų Elzbietos ir Barboros palaikams.

[laimutis]

fot. J. Bałzukiewicz, apie 1938 m.

allegro.pl

[laimutis]

Vilniaus katedra pastoliuose. XX a. 4 deš. Boleslava Zdanovska

www.epaveldas.lt

[laimutis]

Vilniaus katedra pastoliuose. XX a. 4 deš. Boleslava Zdanovska

www.epaveldas.lt

[Zorro]

Katedros fasado remontas.

[Xedos]

Ten vyksta ne vien remontas, o polichrominiai tyrimai. Iš fasado buvo ištrauktos kulkos, kurios turėjo daug rožinio pigmento. Keliamos hipotezės, kad anksčiau Katedra buvo rožinė . Čia girdėjau tokius gandus iš VBS tarnybos .