Maldos ir giesmės konkrečioje vietoje Įžanga (Bazilikoje)
I. „Paskutinė vakarienė“
II. „Jėzus atsisveikina su Marija“
III. „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“
IV. „Viešpats Jėzus suimamas“
V. „Prie Cedrono upelio“
VI. „Pas Aną“
VII. „Pas Kajafą“
VIII. „Kalėjime“
XI. „Pas Pilotą“
X. „Pas Erodą“
XI. „Rotušėje“
XII. „Jėzus sutinka savo Motiną“
XIII. „Jėzus sutinka šventąją Veroniką“
XIV. „Prie Miesto vartų“
XV. „Simonas Kirėnietis padeda nešti kryžių“
XVI. „III parpuolimas“
XVII. „Jėzų išvelka iš drabužių“
XVIII. „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“
XIX. „Jėzų laidoja“
XX. „Šventojo Kryžiaus atradimas“
Baigiamosios giesmės (Bazilikoje)
Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią 1639-42 m. įsteigė ir pirmąsias koplyčias pastatė Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius.
Kryžiaus kelias prasideda ant Žvizdro kalno, simbolizuojančio Siono kalną Jeruzalėje.
I stotis (žemaitiškai vieta) - koplyčia "Paskutinė vakarienė"
II stotis - koplyčia "Jėzus atsisveikina su Motina"
III stotis - koplyčia "Jėzus meldžiasi Alyvų sode" ant Šv. Jono kalno (Gardų piliakalnio).
Tai tiksli kopija čia stovėjusios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, nuo 1642 m. tapusios III stotimi.
XI stotis - koplyčia "Rotušėje" Žemaičių Kalvarijos kapinėse ant Beržų (dar vadinamo Morijos) kalno.
Šioje koplyčioje 1896-1902 m. buvo laikomos pamaldos, kol buvo atstatoma nuo gaisro nukentėjusi bažnyčia
Tęsiame Kryžiaus kelią Garduose. Taip vadinosi ši vietovė iki 1644 m., kai buvo pervadinta į Žemaičių Kalvariją. Sovietų valdžia dėl vietos gyventojų pasipriešinimo nesugebėjo nugriauti Kryžiaus kelio kaip Vilniuje, Beržore ar Vepriuose, tai nors miestelį pervadino Varduva - iki 1989 m.
XII stotis - koplyčia "Jėzus sutinka savo Motiną"
XIII stotis - koplyčia "Jėzus sutinka Šv. Veroniką".
Sakoma, kad prie šios koplyčios 1944 m. žuvo poetas Vytautas Mačernis
Dar keli pasižvalgymai aplink bažnyčią:
Atminties koplyčia, pastatyta po 1990 m. atminti šioje vietoje buvusią senąją bažnyčią, 1824 m. nugriautą pastačius naująją Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčią. Koplyčios viduje yra atminimo lenta su pavardėmis Žemaičių Kalvarijos žmonių, apgynusių Kryžiaus kelią nuo sugriovimo Sovietų laikais
Šventoriaus vartai
Atminimo lentos prie bažnyčios ir koplytėlės šventoriuje
Beržoro Kryžiaus kelias
Mažiau žinomas ir ne toks įspūdingas kaip Vilniaus, Žemaičių Kalvarijos ar Veprių Kryžiaus keliai, bet vertas dėmesio dėl nuoširdaus paprastumo ir skaudžios istorijos. Kryžiaus kelią 1759-60 m. įsteigė Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius, gavęs popiežiaus Benedikto XIV leidimą. kiekvienos koplyčios statybą ir priežiūrą globojo priskirti aplinkiniai kaimai. 1865-1906 m. caro valdžia buvo uždraudusi procesijas, o sovietų valdžia nuėjo dar toliau - 1964 m. nugriovė. Vietiniai žmonės nugriautų koplyčių vietose pastatė paprastus metalinius kryžius (tebestovi ir dabar).
1991-2001 m. Kryžiaus kelias buvo atstatytas (iš "Žemaičio" laikraščio). Tikrųjų koplyčių titulų nepavyko nustatyti; foto-2012
Pirmosios septynios koplyčios išmėtytos miestelyje:
Pirmoji (įvadinė) koplyčia
Comment