[†] Naujos Lietuvos bažnyčios (po 1990 m.)

[Romas]

Pajūrio naujienos 2018.04.24
Artėja Vydmantų bažnyčios statybos pradžia

Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius išvien su vilniečiu architektu Alvydu Šeiboku Telšių vyskupijoje pristatė būsimos Vydmantų bažnyčios projektą, kuriam pritarė Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas bei vyskupijos konsultorių kolegija ir kunigų taryba. Dabar bus pradėtas rengti techninis bažnyčios statybos projektas.

„Pajūrio naujienoms“ K. Petravičius, neslėpdamas džiaugsmo, sakė, kad po pusantrų metų trukusio ankstesniojo projekto redagavimo ir 22 metų vydmantiškių laukimo, kada bus pastatyta jų šventovė, procesas pagaliau pajudėjo.

„Šis projektas per du dešimtmečius yra jau trečiasis. Architektui A. Šeibokui teko stipriai koreguoti ankstesnįjį projektą, ypač – bažnyčios išorę, supaprastinant jos konstrukcijas taip, kad nenukentėtų šventovės grožis ir estetika. Nekelsime vargonų į antrą aukštą, o įrengsime juos priekyje, kad bažnyčią pastatytume kuo pigiau ir optimaliau“, – kalbėjo K. Petravičius.
Būsimos bažnyčios pastato ilgis – 45 m, plotis – 12 m, aukštis – 16 m, o su kryžiumi – 27 m.


http://pajurionaujienos.lt/?act=exp&sid=17004

[Romas]

Marijampolės m., Mokolų bažnyčia

Suvalkietis. 2018.08.09
Nauja bažnyčia Mokolų mikrorajone – ne tik vizijose

Pasikalbėti su Marijampolės Šventojo Jono Pauliaus II parapijos klebonu Mariumi Rudzinsku paskatino dvi priežastys. Pirmoji – noras sužinoti, kaip sekasi įgyvendinti sumanymą Mokolų mikrorajone, šalia Šv. Marijos Karalienės koplyčios, pastatyti naują bažnyčią. (...)

– Pastačius ir pašventinus Mokoluose Šv. Marijos Karalienės koplyčią, kurią marijampoliečiams dovanojo Lastrupo (Vokietija) parapija, parapijos tikintieji tarsi jau turi savo maldos namus, nebereikia glaustis „Šaltinio“ mokyklos aktų salėje, tad gal planai statyti naują bažnyčią primiršti? Juolab kad statyboms lėšų reikia didžiulių.
– Mūsų parapija didelė ir tikinčiųjų srautas nemažas. Ateina žmonės į Mišias, ateina švęsti sakramentų. Sekmadieniais šventų Mišių turime trejas, tad sutelpame. Pasispausti tenka, kuomet prasideda vaikų ruošimas Pirmajai komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui. Apskritai parapijiečiai lanko bažnyčią įvairiomis intencijomis. Pernai per metus turėjome 295 Krikšto sakramentus, šiemet jau pakrikštijome 185 gyventojus. Iki metų pabaigos turėsime per 300 krikštynų. Santuokų 2017-aisiais buvo 52, o iki šios dienos jau palaiminome 26 poras. Pastebiu, kad jau keletas metų, kai krikštynų daugiau negu laidotuvių. Per šiuos metus esu palaidojęs apie 130 tikinčiųjų, pakrikštijęs 185.
Naujos bažnyčios statybos idėjos neatsisakėme. Pertrauka buvo tol, kol vyko koplyčios pargabenimo, statymo, įrengimo darbai, kol įsivažiavome su įprastine tvarka.
Nuo praėjusių metų liepos aktyviai dirbame prie bažnyčios statybos projektų. Galima sakyti, kad šiandien naujos bažnyčios projektas parengtas 99 procentais. Dabar autoriai konsultuojasi su konstruktoriais, skaičiuoja, braižo, tyrinėja, kokios medžiagos geriausiai tiktų statybai. Padaryti grunto tyrimai. Viskas tvarkoje, nėra kažkokių didelių problemų. Jeigu viskas klostysis sėkmingai dėl finansinių aplinkybių, yra vilties jau šiais metais žengti pirmąjį statybų pradžios žingsnį.

– Kas projekto autoriai?
– Bažnyčios projekto autoriai keli. Architektas Gintautas Vieversys, su dukra Gina Vieversyte. Negaliu nepaminėti ir šioje komandoje dirbusio, dabar jau Amžiną atilsį architekto Tomo Eidukevičiaus, kuris prieš porą mėnesių žuvo avarijoje. Jis buvo šio projekto bendraautorius. Čia už jį buvo aukojamos šventos Mišios, aš pats jį laidojau. Tai tokia istorija įėjo į pradžią, ji labai liūdna.

– Ar jau numatyta tiksli bažnyčios statybos vieta, ar tai vis dar diskutuotinas klausimas? Ar išliks koplyčia?
– Bažnyčia, kaip ir sumanyta, bus statoma marijampoliečio verslininko, didžiausias parapijos aukotojo Gintaro Vilučio dovanotame sklype, kurio plotas – apie 1,19 hektaro.
Bažnyčia, žvelgiant nuo J. Ambrazevičiaus Brazaičio gatvės, turėtų iškilti dešinėje kryžiaus pusėje, rytinėje dalyje, link R. Juknevičiaus gatvės. Koplyčios ir jos paskirties niekas nenaikins. Kol pastatysime bažnyčią, joje ir toliau bus aukojamos Mišios, švenčiami sakramentai, ji tarnaus visiems dvasiniams dalykams. Vėliau, pastačius bažnyčią, galbūt ji bus kaip adoracijos koplyčia. Galbūt, kai labai nedaug žmonių, kokiomis nors progomis, joje galės būti aukojamos šventos Mišios.

https://www.etaplius.lt/nauja-baznyc...e-tik-vizijose
https://www.leidinys.lt/suvalkietis/...2018-08-09-091

[Romas]

Kol kas perkeltos naujų bažnyčių nuotraukos iš Vilniaus m., Marijampolės r. bei Kretingos r. ir Palangos m. temų
Gal kas nors gali aisiųsti nuorodas "Projektų" skiltyje, kuriose temose yra naujų bažnyčių nuotraukos .
Ačiū.

[Zorro]

Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia

Elektrėnų parapija buvo įkurta tik 1989 m. 1990 m. pradėtos Elektrėnų bažnyčios statybos.
1996 m. liepos 28 d. šventovė iškilmingai konsekruota.

[Zorro]

Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia yra antroji parapinė bažnyčia Utenoje, pašventinta 2005 m.
1992 m. buvo pašventintas naujai statomos bažnyčios kertinis akmuo, po dvejų metų pradėta bažnyčios statyba.

[Zorro]

Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia

1990 m. Pabradėje buvo įsteigta parapija. Naujoji Pabradės bažnyčia pradėta statyti 2006 m. vasarą. 2006 m. spalio 15 d. kardinolas Audrys Bačkis pašventino statomos bažnyčios pamatus. Kardinolas naujai pastatytą bažnyčią šventino 2007 m. lapkričio 4 d. jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos, Šeimų karalienės tiulas.

[Zorro]

N. Vilnios Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

1932 metais prasidėjo akcija, skirta naujos bažnyčios statyboms. Bažnyčia turėjo būti pašventinta Stanislavo Kostkos vardu. Deja, bet II pasaulinis karas nutraukė statybos darbus, o ši bažnyčia taip ir netapo maldos vieta.

2002 m., kuomet Lietuva jau 12 metų buvo nepriklausoma, ligoninės valdžia perdavė bažnyčią ir dar vieną ligoninės pastatą Vilniaus arkivyskupijai. Naujos parapijos kūrimui, kuriai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės titulas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis paskyrė kleboną kun. Vaclav Volodkovič. 2005 m. spalio 8 d. kardinolas A. J. Bačkis, dalyvaujant gausiam tikinčiųjų būriui drauge su dvasininkais, iškilmingai konsekravo Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią.

2014 m. parapija tapo naujai įsteigto Naujosios Vilnios dekanato centru.

[Zorro]

Juodšilių Palaimintojo Mykolo Sopočkos bažnyčia

Priklauso Rudaminos parapijai. 2016 m. vasario 15 d. bažnyčią pašventino Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Jai suteiktas Palaimintojo Mykolo Sopočkos titulas.

[Zorro]

Skaidiškių Dievo Gailestingumo apaštalės Šv. Faustinos koplyčia

Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia buvo uždaryta, tapo apleista. 2001 m. senoji koplyčia buvo atstatyta ir iškilmingai pašventinta.

[Zorro]

Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčia

Ją 2000 m. spalio 15 d. pašventino Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis.

[Zorro]

Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko bažnyčia

Pašventinta 2011 m. lapkričio 6 d. arkivyskupo Audrio Bačkio. Nemėžio bažnyčia yra Vilniaus Šv. Teresės (Aušros Vartų) parapijos filija.

[Romas]

/\
Temos pradžioje reikės įdėti naujų bažnyčių sąrašą. Vienam pavadinimui po pranešimą ne pats optmalus formatas; turbūt teks sujungti.

Dabar esančių nuotraukas iš bažnyčių temų nebus sunku nukopijuoti, todel tų pavadinimų be nuotraukų atskirai dubliuoti nereikia.
Dar yra bažnyčių, kurios yra Projektų skilties temose.

[Zorro]

Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

2000 m. gegužės 4 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino katalikų bažnyčios ir bendruomenės namų pamatus. Oficiali bažnyčios atidarymo ceremonija įvyko 2003 m. birželio 14 d.

[Romas]

Keli straipsniai apie statomą Slengių bažnyčią

Vakarų ekspresas 2018.08.31
Pajudėjo Slengių parapijos bažnyčios statybos

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...tybos-1660310/

Banga 2018.09.19
Slengių bažnyčios statytojas tiki stebuklu

Kunigui V. Daujočiui, kuris yra ir Vėžaičių parapijos klebonas, be dvasinių reikalų, tenka gilintis į bažnyčios statybos problemas. Jis kasdien važinėja į statybvietę džiaugdamasis, kad darbai įsibėgėjo, oras palankus. Rugsėjo pabaigoje jau išryškės bažnyčios kontūrai.

Tai bus medinė, čerpėmis dengtu stogu bažnyčia. Jos bendras plotas – 280 kv. m, aukštis – 9 m, o bažnyčios bokštas, kuriame bus varpas, – 14 m. „Štai čia bus parapijos reikmėms skirta patalpa, šioje vietoje – altorius, o ten – balkonas vargonams ir giesmininkams“, – supažindino su būsimų maldos namų patalpomis. Bažnyčia bus klasikinio stiliaus su moderniais architektūros elementais.

http://www.gargzdai.lt/slengiu-bazny...tiki-stebuklu/

Delfi.lt 2019.03.15 / Vakarų ekspresas
Bažnyčios statyboms Klaipėdos rajone žmonės negaili ir tūkstančių

Kada naujoji Slengių bažnyčia galės atverti duris parapijiečiams, nesiryžtama prognozuoti, nes pinigų dar stinga ir fasado darbams. Tačiau matydamas Telšių vyskupijos kurijos, parapijiečių, Klaipėdos rajono savivaldybės ir kai kurių verslininkų geranorišką požiūrį, V. Daujotis neabejoja, kad reikiama suma bus surinkta.

Žmonės jau gali matyti, kaip bažnyčia atrodys iš išorės. Jau užkeltas ir varpinės bokštelis, kurį statybininkai konstravo ant žemės ir tik tada tvirtino prie stogo. (...)
Bažnyčiai statyti jau išleista 175 tūkst. eurų. 62 proc. šios sumos skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė

Slengių parapija Telšių vyskupo dekretu buvo įkurta 2015 m. pradžioje. Jai priklauso Slengiai, Ginduliai, Klausmyliai, Mazūriškės, Leliai, Klemiškė I, Klemiškė II, Trušeliai, Klipščiai, Aukštkiemiai, Gvildžiai.

https://www.delfi.lt/miestai/klaiped....d?id=80627497

[Jopapa]

Būsimos Kauno šv. Jono Pauliaus II (popiežiaus) bažnyčios sklype, jau burzgia sunkvežimiai, gabenantys statybines medžiagas.
Tartum pirmosios kregždės pavasarį, jie skelbia I-ajį statybų etapą, kurio metu bus pastatytas kryžius – monumentas, skirtas kovotojams už Lietuvos laisvę atminti. Iškilsianti bažnyčia – dar vienas įrodymas, kad žvelgdami viena kryptimi galime nuveikti didžių darbų. Šventovė statoma tik iš aukotojų lėšų.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/05/...dziu-sienoje/#

[Knope]

2020-ųjų šv. Kalėdų naujienos. Būsima Šv. Jono Pauliaus II-ojo bažnyčia ir sielodavos centras Medeinos g. Projekto autoriai: jungtinė architektų grupė - studija "BALT-A" ir 2L Architects. Na, atrodo labai rimtai. Ar ne? Šviesu, modernu, erdvu.

Projekto užsakovai troško, kad ir bažnyčia, ir sielovados centras būtų atviri visiems ir tas atvirumas atsispindėtų architektūrinėje išraiškoje. Atvirumo įspūdis kuriamas ir pastato viduje - stiklo sienos ir langai tarsi susieja Sielovados centrą su aplinkinėmis erdvėmis, taip liudijant, kad jis tarnauja aplinkinių žmonių reikmėms, visiems praeiviams ir pakeleiviams.

Numatomos erdvės: šv. Jono Pauliaus II vardo bažnyčia; popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje įamžinimo muziejus; susitikimų ir mokymų erdvės, diskusijų klubas; „Caritas“ ir socialinės pagalbos centras; vargstančiųjų valgyklėlė; Engelizacijos ir katalikiškų medijų centras; vaikų dienos centras; jaunimo, šeimų ir senjorų klubai; kavinukė - skaitykla; žaidimų ir sporto, laisvalaikio ir poilsio erdvės; gedėjimo ir atsisveikinimo erdvės; asmeninių rekolekcijų ir dvasinio palydėjimo namai; klebonija ir kt.