[†] Lietuvos bažnyčios - buvusios stačiatikių cerkvės

[Romas]

Pora mišrios architektūros pavyzdžių

Caro laikais, ypač po 1831 ir 1863 sukilimų, buvo uždaryta daug bažnyčių ir vienuolynų.
Kai kurios buvo paverčiamos cerkvėmis.
Tokių mišrios (barokinės - bizantinės) architektūros pavyzdžių yra
Kaune (Dominkonų, Vilniaus g.), Antalieptėje (bokštų formos likučiai).
Vilniaus šv. Kazimiero bažn. bokštas vietoj svogūno karūnuotas tik 1942 m.

Be to, po I pas. karo, sumažėjus stačiatikių, katalikų perimtos kai kurios bažnyčios:
Kauno Įgulos (Soboro), Šiaulių šv.Jurgio, Marijampolės šv.Vincento, etc.

Aukštadvaris, šv. Domininko (dominikonų)
Statyta apie 1674, sudegė 1812, uždaryta 1832, cerkvė 1843,
1919 grąžinta - tapo mokinių bažnyčia, po karo uždaryta-sandėlis, nepriklausomybės laikais vėl atidaryta
2003 birželis



Vilkaviškis, švč. MM Apsilankymo bažn.
Pastatyta 1894. 1922 perduota katalikams (šv. Kryžiaus atradimo,
Po karo, sugriovus katedrą buvo vienintėlė Vilkaviškio bažnyčia
2002 kovas



Panevėžys, Švč. Trejybės (Marijonų)
Pastatyta 1803, uždaryta 1832, cerkvė 1847, 1918 grąžinta, nugriauti cerkvės bokšteliai. Po karo uždaryta - parodų salė, 1989 vėl veikia
2003 kovas

[Romas]

Uždarytų, rekonstruotų į bažnyčias ir nugriautų cerkvių sąrašas

Regina Laukaitytė
Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918-1940 m.: kova dėl cerkvių
Paskelbta leidinyje Lituanistica 2001 Nr. 2 (46)







http://images.katalogas.lt/maleidykla/lit2/Lit-15.pdf

[Almis]

Iš http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/krekenavos/trejybes/

Švč. Trejybės (buvusi marijonų) bažnyčia yra Panevėžyje, Sodų g. 2. Akmenų mūro. Vienabokštė. Pastatyta 1803 m.
1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti bei išlaikyti gimnaziją. 1727-1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių. 1790 m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, 1803 m. - nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus Upytės bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį Upytės parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė (koplyčia), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po 1831 m. sukilimo Rusijos administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti Ukmergės bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, 1847 m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčia, bet 1864 m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. 1872 m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvė. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą. 1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams,kurie ją suremontavo (įrengė 3 altorius, parvežtus iš Klovainių, vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas Juozapas Ruškys. 1919 m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. 1927 m. Panevėžio vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1936 m. išdažytas vidus. 1944 m. bažnyčia gerokai nuniokota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė. Nuo 1989 m. vėl veikia.

Iš senų atviručių:








2008 m.


1984 ir 2003 m. nuotraukos šioje temoje aukščiau (#9 ir #2)

[Beniux]

Buvusi Šv. Nikolajaus cerkvė Marijampolėje, pašventinta 1901 metais. Dabar - Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia.
1909 ir 1915 metų atvirukai.

[Maxas]

Dabar ši buvusi cerkvė atrodo taip:


šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Marijam...�io_bažnyčia

[laimutis]

Rukainių cerkvė iki 1914 m.



http://www.radzima.org/ru/foto-albom..._gallery=10630

[arecibo]

Panevėžio Nepriklausomybės aikštė 1930m.
Švč. Trejybės (marijonų) bažnyčia

limis.lt

[Ertagan]

Buvusios Lietuvos stačiatikių cerkvės

Kai kurios stačiatikių cerkvės dėl įvairių priežaščių buvo uždarytos karo, tarpukario arba netgi pokario metais. Vienos buvo paverstos kitų tikėjimų maldos namais, kiti - įvairiom viešom įstaigom (tokių Lietuvoje ypač mažai). Štai kelios iš tokių:

1. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia (buvusi Šv. Jurgio Kankinio Nugalėtojo cerkvė)





2. Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (buvusi Šv. Nikolajaus cerkvė)





3. Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia (buvusi Kristaus Prisikėlimo cerkvė)





4. Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (buvusi Šv. Nikolajaus cerkvė)





5. Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia (buvusi Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, cerkvė)





6. Vilniaus Lukiškių kalėjimo dalis (buvusi kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė)





7. Merkinės kraštotyros muziejus (buvusi Viešpaties Kryžiaus cerkvė)





8. Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia (buvusi Šv. Nikolajaus cerkvė)





9. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (buvęs Šv. Petro ir Povilo soboras)





10. Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia (buvusi Alytaus tvirtovės katedra)

[laimutis]

Viskas šaunu Ertagan, tik sumažinkite paskutinę nuotrauką.

[laimutis]

Kruonio buvusi Švč. Trejybės stačiatikių cerkvė. 1834 m. tikrosios būklės planas ir šoninis fasadas

[Ertagan]

Beje, aš šiandien išgirdau, kad ta Alytaus tvirtovės katedra, kur dabar yra Šv. Kazimiero bažnyčia iš tikrujų vadinosi Šv. Pokrovo (Užtarėjo) cerkve. Kodėl jinai ten buvo tvirtovės katedra, aš nežinau, gal buvo kokios tvirtovės maldykla.

[laimutis]

Beje, aš šiandien išgirdau, kad ta Alytaus tvirtovės katedra, kur dabar yra Šv. Kazimiero bažnyčia iš tikrujų vadinosi Šv. Pokrovo (Užtarėjo) cerkve. Kodėl jinai ten buvo tvirtovės katedra, aš nežinau, gal buvo kokios tvirtovės maldykla.

Alytaus Garnizono Šv. Pokrovo cerkvė. 1915 m.

[Ertagan]

Vilniaus buvęs Šv. Nikolajaus soboras (dabartinė katalikų Šv. Kazimiero bažnyčia)

Po 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją Šv. Kazimiero bažnyčia rekonstruota į Šv. Nikolajaus soborą. Pakeistas bažnyčios interjeras ir eksterjeras - nuimta kupolą puošianti karališkoji Šv. Kazimiero karūna, visi trys bokštai užbaigti stačiatikių cerkvėms būdingais svogūno pavidalo kupolais. 1922 metais buvo pradėta bažnyčios rekonstrukcija: užteptos rusiškos freskos, rekonstruoti kupolai, naujai pagaminta 6 m skersmens karališkoji kupolo karūna.

Sovietinės okupacijos metais bažnyčia vėl nuniokota ir išniekinta - paversta Ateizmo muziejumi. 1991 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę bažnyčia grąžinta katalikams.




Taip ji atrodė 1917 metais:





Informacija pateikta iš knygos "Vilnius. Vadovas po miestą"

[laimutis]

Vilniaus buvęs Šv. Nikolajaus soboras (dabartinė katalikų Šv. Kazimiero bažnyčia)

Po 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją Šv. Kazimiero bažnyčia rekonstruota į Šv. Nikolajaus soborą. Pakeistas bažnyčios interjeras ir eksterjeras - nuimta kupolą puošianti karališkoji Šv. Kazimiero karūna, visi trys bokštai užbaigti stačiatikių cerkvėms būdingais svogūno pavidalo kupolais. 1922 metais buvo pradėta bažnyčios rekonstrukcija: užteptos rusiškos freskos, rekonstruoti kupolai, naujai pagaminta 6 m skersmens karališkoji kupolo karūna.

Sovietinės okupacijos metais bažnyčia vėl nuniokota ir išniekinta - paversta Ateizmo muziejumi. 1991 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę bažnyčia grąžinta katalikams.


Atvaizdas


Taip ji atrodė 1917 metais:


Atvaizdas



Informacija pateikta iš knygos "Vilnius. Vadovas po miestą"

Bažnyčios fasadas taip ir neatgavo jėzuitų baroko, iš esmės tai išlikęs perdirbtas cerkvės fasadas, jokio didingumo.

[Ertagan]

Bažnyčios fasadas taip ir neatgavo jėzuitų baroko, iš esmės tai išlikęs perdirbtas cerkvės fasadas, jokio didingumo.

Iš tikrųjų esu pastebėjęs ir daugiau stačiatikių cerkvės požymių ant Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios. Pavyzdžiui, bizantiškos arkos virš langų. Taip pat nišos, kur stačiatikių soboro laikais buvo įtalpintos ikonos. Beje, katalikišką stilių įgavo tik rekonstruoti kupolai ir Šv. Kazimiero karūna ant centrinio kupolo.

[Romas]

Gal reikėtų panaikinti apklausą šioje temoje.
Nelabai vykęs reikalas, kai per mėnesį atsakė 6 žmonės.

Šioje skiltyje 2004-2006 m. buvo kelios temos su apklausomis, kurių dauguma (ypač apie konkretų objektą) yra su turiniu nesiderinantis eksperimentas.

[Ertagan]

Vilniaus Marijos Ramintojos bažnyčia (buvusi Šv. Andriejaus cerkvė)

1852 m. bažnyčia pavesta karmelitų globai, bet netrukus, 1854 m. visai uždaryta. Architektas T. Tyšeckis parengė projektą vienuolyno namams pritaikyti stačiatikių dvasinei mokyklai. 1859 m. bažnyčia pagal to paties architekto projektą rekonstruota į Šv. Andriejaus cerkvę - panaikintas vienuolių choras, pastatytas ikonostasas, nugriauta sakykla, pašalinti puošnūs rokokiniai altoriai su skulptūromis. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas ir kiti liturginiai reikmenys buvo perkelti į Šv. Jono bažnyčią, kur su savo pamaldomis perėjo ir abi brolijos (dabartinė paveikslo buvimo vieta nežinoma). Vargonai ir kurį laiką bažnyčioje kabėjęs pirmojo augustinų vienuolyno Lietuvoje fundatoriaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas, atvežtas iš Lietuvos Brastos augustinų bažnyčios, perkelti į Vilniaus katedrą.
1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams ir buvo restauruota. Šiuo metu jau nebeveikianti.



Informacija pateikta iš interneto svetainės http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?&p_id=1607&lg=2

[index]

Su šita buvo išvis įdomiai. Viduramžiais ten buvo medinė cerkvė, paskui ji sudegė ir buvo pastatyta bažnyčia, ji XIX a. vėl paversta į cerkvę, po to atversta į bažnyčią, o paskui sovietmečių padarytas sandėlis.

[Ertagan]

Su šita buvo išvis įdomiai. Viduramžiais ten buvo medinė cerkvė, paskui ji sudegė ir buvo pastatyta bažnyčia, ji XIX a. vėl paversta į cerkvę, po to atversta į bažnyčią, o paskui sovietmečių padarytas sandėlis.

Tikrai? Aš netgi nežinojau! Labai įdomu, ačiū už informaciją.

[Zorro]

Tikrai? Aš netgi nežinojau! Labai įdomu, ačiū už informaciją.

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos (Augustinų) bažnyčia, (1670)1768 m. Savičiaus g.15
1670 m. karmelitai čia pastatė pirmąją bažnyčią (1655 m. Maskvos armijos sudegintos Šv. Kozmos ir Damijono stačiatikių, vėliau unitų cerkvės vietoje). 1675 m. atiteko augustinams. 1679 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1742 m. sudegė. 1746-68 m. pastatyta kaip augustinų (augustijonų) vienuolyno dabartinės išvaizdos bažnyčia.