Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Gražiausios Vilniaus cerkvės

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Gražiausios Vilniaus cerkvės

    Kokios Vilniaus ir jo rajono cerkvės jums gražiausios? (Beje, nors ir yra tema "Gražiausios Lietuvos cerkvės", čia klausiama tik apie Vilnių).
    18
    Šv. Dvasios stačiatikių vienuolyno katedra
    22,22%
    4
    Šv. Konstantino ir Michailo (Romanovų) cerkvė
    16,67%
    3
    Švč. Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvė
    11,11%
    2
    Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė
    5,56%
    1
    Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvė
    11,11%
    2
    Sentikių maldykla
    16,67%
    3
    Šv. Euferosinijos cerkvė
    0,00%
    0
    Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė
    11,11%
    2
    Šv. Nikolajaus cerkvė
    5,56%
    1
    Šv. Arkangelo Mykolo cerkvė
    0,00%
    0
    Šv. Paraskevijos cerkvė
    0,00%
    0
    Šv. kankinės Kotrynos cerkvė
    0,00%
    0
    Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė
    0,00%
    0

    #2
    Šv.Dvasios

    Comment


      #3
      Šv. Dvasios. Matyt stačiatikiai niekada neleistų atstatyti barokinės cerkvės fasadų, sužalojo perdažydami K. Glaubico ikonostasą.

      Vilniaus Šv. Dvasios cerkvė ir stačiatikių vienuolynas prieš 1836 -1837 m. rekonstrukciją

      Comment


        #4
        Man labai graži Šv. Konstantino ir Michailo cerkvė. Nesu lankęsis joje, bet iš išorės labai graži. Man ypač gražūs nauji žaliai perdažyti kupolai.

        Comment


          #5
          Dabar jau nebežali


          Šaltinis: http://www.tukstantismyliu.lt/lietuv...imas-vilniuje/
          Paskutinis taisė k0fis; 2015.03.22, 19:12.

          Comment


            #6
            Dar man labai gražios yra Šv. Dvasios ir Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvės. Man jos abi gražios, bet kažkaip man labiau patinka Ženklo iš Dangaus cerkvė, nes kažkaip bizantiška cerkvė man labiau patinka nei europietiško stiliaus cerkvė. Man atrodo, jog baroko stilius kažkaip "gadina" stačiatikių cerkvės įvaizdį, nes bizantiški kupolai nesiderina prie barokiško fasado. O ir vidus kaip katalikų bažnyčioje: ikonastasas panašus į katalikų altorių, jame freskos, nors ir su provoslavų ikonografija, bet nutapytos katalikų stiliumi. O dar ir skulptūros! Teko girdėti, jog stačiatikiai nepripažista skulptūrų. Taigi, čia jums pavyzdys: Šv. Dvasios cerkvėje jų pilna! Ko gero, susiliejusios įvairių architektūros stilių detalės irgi grožio nepriduoda.



            Comment


              #7
              Man atrodo, jog tavo sena nuotrauka.

              Comment


                #8
                Parašė Ertagan Rodyti pranešimą
                Man atrodo, jog tavo sena nuotrauka.
                Deja, tavo nuotrauka sena. Naujoji spalva bent man - daug kartų gražesnė.

                Comment


                  #9
                  Iš naujųjų XX a. pradžioje statytų cerkvių Šv. Konstantino ir Michailo yra gražiausia ir puošniausia. Cerkvės bokštai buvo padengti paauksuota skarda, kurios neliko per Pirmąjį pasaulinį karą.

                  Comment


                    #10
                    Parašė Ertagan Rodyti pranešimą
                    Man atrodo, jog tavo sena nuotrauka.
                    Sausio nuotraukos.

                    Comment


                      #11
                      Parašė k0fis Rodyti pranešimą
                      Deja, tavo nuotrauka sena. Naujoji spalva bent man - daug kartų gražesnė.
                      Supratau, reiškias, aš suklydau. Beje, ar ten tie nauji kupolai auksiniai, ar tiesiog geltonai nudažyti?

                      Comment


                        #12
                        Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvė. Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvė dar prieš šešis šimtmečius tapo soboru – svarbiausia Lietuvos stačiatikių šventove. Manoma, kad Dievo Motinos cerkvę įkūrė Julijona – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmona ir Jogailos motina.

                        Pasak legendos, pirmąją cerkvę šioje vietoje pastatęs Didysis kunigaikštis Algirdas apytikriai 1346-ais metais. Seniausi išlikę cerkvės mūrai siekia XV amžių. XVI šimtmetyje cerkvę iš pagrindų rekonstravo kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis.

                        1609-ais metais cerkvė atiteko unitams – Rytų apeigų krikščionims, priėmusiems uniją su Romos katalikų bažnyčia.

                        Ilgainiui cerkvė buvo labai apleista. Prieš du šimtus metų buvo perduota Vilniaus universitetui, joje įrengta biblioteka, auditorijos, muziejus ir anatomikumas, kuriame buvo atliekami skrodimai. Dabartinę išvaizdą cerkvė įgavo po rekonstrukcijos XIX amžiaus viduryje, kai vėl buvo grąžinta stačiatikiams.



                        Informacija pateikta iš interneto svetainės http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pam...otinos-cerkve/

                        Comment

                        Working...
                        X