Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Va taip atrodė Kamajų bažnyčia, kol nebuvo nugriautos jos smailės.
Šiek tiek techninės informacijos apie bažnyčią. Sienų storis navų dalyje 1,2 m, bokštų dalyje ~ 2,0 m. Bažnyčios pagrindiniai matmenys tokie: ilgis – 48 m, plotis – 24 m, aukštis iki skliautų viršaus – 21 m (čia visur vidaus matmenys); bokštų mūro aukštis iki smailių – ~31 m, buvusių medinių apskardintų smailių aukštis – ~24-26 m, bendras buvusių bokštų aukštis iki kryžių viršaus – ~57,5 m (bažnyčios bokštų aukščių duomenys – pagal fotogrametrinius matavimus, pateiktus smailių atstatymo projekte).
Viskas smailių atstatymui jau parengta ir laukia statybininkų rankų, vienintelis "bet", finansų trūkumas.
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Nėra ši bažnyčia kažkuo labai įspūdinga, bet mane kažkuo ji traukia, labai gaila kad bokštų niekaip neatstato, na galbūt kada nors...
Ši bažnyčia man primena, viduramžių tvirtovę.
O šiaip ar taip šiai bažnyčiai, kitamet švenčiančiai 100 metų jubiliejų jau kaip reikiant reikia rekonstrukcijos. Bokštai gerokai paveikti erozijos, daug plytų ištrupėję. Jei atstatytų smailes ir įrengtų apšvietimą, tai butų nerealu. Ji matosi iš gana tolimo atstumo, tai būtų lyg žiburys, naktiniame Rokiškio krašto danguje. O kadangi Kamajai yra ant gana dažnai pravažiuojamo kelio, tai ne vienam džiugintų akį. Čia mano nuomonė.
Paskutinis taisė Romas; 2014.04.17, 23:16.
Priežastis: Kopija iš temos "Rokiškio r. bažnyčios"
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Alvite nauja bažnyčia kyla ant per Antrąjį pasaulinį karą susprogdintos šventovės pamatų
2009-08-04
Vilkaviškio rajono Alvito miestelyje pašventintas būsimosios parapijos bažnyčios kertinis akmuo. Į pradėtos statyti bažnyčios pamatus jau įdėta kapsulė su jų pašventinimo aktu. Per Pirmąjį pasaulinį karą Alvito bažnyčia buvo gerokai apgriauta, sunaikinta klebonija ir ūkiniai pastatai. 1944-aisiais bažnyčia buvo visiškai susprogdinta, liko tik pamatai ir jos rūsiai. Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila dekretą dėl bažnyčios atstatymo pasirašė 2006 metų rugsėjį, bet statybos prasidėjo tik šiemet. Kiek jie tęsis ir kiek tai kainuos, priklausys ir nuo to, kiek pinigų pavyks surinkti.
Lankeliškių bažnyčiai 1609 m. dovanoti 3 valakai Lankeliškių ir 3 valakai Skerpievių kaimuose. Nuo 1612 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Apie 1763 m. supuvusiai bažnyčiai pakeisti sienojai. 1805 m. griūvančioje bažnyčioje uždraustos pamaldos, pastatyta laikina stoginė. 1817 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ją 1845 m. konsekravo Seinų vyskupas Povilas Strašinskis. XVIII a. pab.-XIX a. pirmojoje pusėje su pertraukomis veikė parapinė mokykla. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius 1908 m. įsteigė biblioteką - skaityklą. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebono Vaclovo Balsio rūpesčiu 1937 m. pastatyta parapijos salė. 1944 m. vokiečiai bažnyčią susprogdino. 1948 m. pastatyta laikina medinė bažnyčia (iš Wikipedijos).
Paskutinis taisė digital; 2024.11.05, 18:35.
Priežastis: Kopija iš temos "Vilkaviškio r. bažnyčios"; atkurtos nuotr.
Netrukus po to, kai senoji medinė bažnyčia sudegė 1941 m., karo pradžioje, 1942 m. pastatyta bažnyčia, veikusi iki 2002 metų.
Foto 2008.06
(...) senosios bažnyčios, veikusios iki 2002 metų, vietoje buvo pastatyta Lurdo grota. 2008 m. lapkričio 9 dieną ją pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta.
(...)
Klebonas papasakojo, kad grotą pastatė per tris mėnesius. „Tai buvo kaip stebuklas, – sakė jis. – Žmonės suaukojo apie 70 tūkst. litų – aukotojų vardai įamžinti atskiroje lentoje.“ Akmenų iš aplinkinių laukų atvežė net 39 krovininius sunkvežimius ir traktorių priekabas. Už Švč. Mergelės Marijos statulos nugaros stovintis akmuo sveria 11 tonų. Ši Lurdo grota dedikuota Švč. M. Marijos apsireiškimo Lurde 150-osioms ir Šiluvoje 400-osioms metinėms paminėti
Taip jau susiklostė, kad aš – beveik penkiasdešimties vyras – ne tik nė karto nebuvau Kuršėnų bažnyčioje, bet net ir arti jos. Matydavau tik iš tolo. Kuršėnuose ji iš visur atrodo didelė, mūrinė ir... be bokšto. Šįkart apėjau aplink, įspūdį padarė ne tik pati bažnyčia, bet ir galinga, lyg kokios tvirtovės, šventoriaus tvora. Į vidų nesiveržiau – nemėgstu tikintiems trukdyti. Prie galinių vartų – paminklas „kankiniams”, šventoriuje – „lurdas“, prie paradinių vartų – gražus akmuo, kalvio aptaisytas metalu. Visai šviežias – Lietuvos tūkstantmečiui skirtas. Bet keisčiausia man pasirodė pati bažnyčia – kažkodėl su bokštu...
Bet viskas paaiškėjo paskaitoje. Pasirodo, kadaise Kuršėnų bažnyčia buvo medinė – gal prieš porą šimtmečių, kai Šiauliai buvo tikras kaimas. Paskui pastatė mūrinį bokštą. Dar vėliau prie to bokšto atsirado bažnyčios mūras (1933), o per Antrąjį pasaulinį bokštą sugriovė. Bažnyčios fasadas buvo medinis, prieš pat man gimstant (1961) sumūrijo naują, bet be bokšto, tad aš ir atsimenu tokią... Pasikeitus valdžiai, 1999 m. vėl prilipdė bokštą. Štai kodėl man tas statinys kažkoks kitoks, lyg ne iš vaikystės.
Comment