Kasdien besikeičiantis Vilnius rūpinasi kultūros paveldo vertybių išsaugojimu – šiandien prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A) komplekso archeologiniai tyrimai, o rugsėjo 2–6 dienomis vyks Didžiosios Sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės. Visos teritorijos ir gretimos aplinkos sutvarkymas planuojamas iki 2023 m...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėjimai: atskleidžiama vis daugiau detalių
Iki Didžiosios sinagogos archeologinių tyrinėjimų pabaigos liko dar dešimt dienų, tačiau jau rasta daug įdomių detalių apie šį kadaise Vilniuje stovėjusį žydų pastatą.
Tikimasi, kad prie kasinėjimų bus grįžta ir kitais metais, portalui LRT.lt sako Izraelio Senienų tarnybos direktorius Jonas Seligmanas. Archeologas Justinas Račas teigia, kad šiais metais pavyko rasti itin puošnių liekanų, pavyzdžiui, karnizinių koklių. Visi šie radiniai keliaus į Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų.
Liepos 9–31 d. Vilniuje vykdomi Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai. Jų metu siekiama tyrinėti pirčių pastato liekanas, patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną...
Pristatomi pasiūlymai, kaip įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą
Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje bus pristatytos idėjos, kaip įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą.
Šios idėjos gimė tarptautinėse studentų dirbtuvėse, kuriose drauge dirbo akademinis jaunimas, profesoriai, praktikuojantys paveldosaugos, urbanistikos, architektūros, komunikacijos, muziejininkystės specialistai iš Lietuvos kartu su kolegomis iš Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos.
Pristatyme bus kalbama apie sinagogos įpaveldinimo idėjas, naujos kultūros erdvės pavadinimą, archeologijos pateikimą, veiklų spektrą, architektūrinę idėjos išraišką...
Rugsėjo 6 d. 15.00 – 17.00 val. Vilniaus Rotušėje vyks dirbtuvių uždarymo renginys, kurio metu bus pristatomos sukurtos įamžinimo idėjos. Dalyvaus ir kalbės Vilniaus miesto meras, prof. V. Landsbergis, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius M. Zingeris, Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių vadovai. Renginyje Tarptautinių jaunimo kūrybinių dirbtuvių dalyviai pristatys savo idėjas apie Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos įpaveldinimą. Pristatymuose bus kalbama apie būsimos kultūros erdvės pavadinimą, archeologijos pateikimą, istorijos pasakojimą, veiklų spektrą, architektūros formas, vietos perteikiamas vertybes visuomenei. Įėjimas laisvas.
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Siekiant įamžinti žydų istoriją ir paveldą kūrėjai siūlo eksponuoti Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanas, įkurti žydų meno galeriją, tradicinių amatų dirbtuves, simbolinį labirintą ir kitus objektus.
(...)
Projekto „Dialogų sodas“ autoriai siūlo atverti, konservuoti ir išsaugoti sinagogos pamatus, viešai eksponuoti archeologų radinius, vadinamuosius „istorinius įrodymus“, žyminčius Holokausto tragediją. Buvusiame sinagogos kieme siūloma interaktyviai pristatyti žydų gyvenimo kasdienybę.
Taip pat raginama čia atkurti garsųjį YIVO instituto bibliotekos archyvą.
Komandos nuomone, sovietmečiu sugriautos Didžiosios sinagogos kieme turėtų būti įrengti vieši sodai, skirti tiek laisvalaikiui, tiek pokalbiams, maldai, taip pat pagal viziją turėtų atsirasti naujas vaikų darželis, Žydų meno galerija ir tradicinės dirbtuvės: kepyklėlė, siuvykla, spaustuvė. Kartu būtų siekiama išsaugoti ir dalį sovietmečiu ant sinagogos griuvėsių pastatyto vaikų darželio fragmentų.
Projekto „Litos labirintas“ autoriai taip pat siūlo atidengti dalį po žeme likusių sinagogos liekanų, rengti žydų istorijai skirtus spektaklius, dirbtuves, paskaitas, diskusijas, muzikinius ir paveldui skirtus renginius.
Teritoriją sudarytų dirbtinai sukurtas labirintas, į kurį būtų integruoti ir archeologų atkasti anksčiau naudoti takai. Taip pat būtų siekiama išsaugoti sovietinio darželio dalis, taip, autorių nuomone, kartu su paroda galėtų būti pristatyta ir Sinagogos nugriovimo istorija. Dalis ekspozicijų ir veiklų galėtų vykti po žeme.
Idėjos „Vieta, į kurią grįžta gyvybė“, autoriai akcentuoja, jog buvusiame Sinagogos kieme būtų eksponuojamos archeologų atidengtos komplekso dalys – ritualinės pirtys, sinagogos altorius. Vieta būtų padalinta į septynias erdves: interaktyvią, skirtą multimedijai, kitoje vietoje būtų pristatomi archeologiniai kasinėjimai, būtų atkurta viešoji Mato Strašiūno žydų biblioteka. Taip pat būtų eksponuojama istorijos paroda, veiktų dirbtuvių erdvė, atviras žaliasis skveras. Be įvairių dirbtuvių, amatų mokyklėlių siūloma čia žmonėms dalyvauti ruošiant tradicinės litvakų virtuvės valgius, užsiėmimuose spaustuvėje būtų rengiamos šiuolaikinės parodos, sukurta galimybė apžiūrėti virtualioje realybėje atkurtą sinagogą.
Projekto „Gyvenimo sodas“ atstovai siūlo pusę erdvės skirti skulptūrų sodui, taip pat mokymo centras, kur būtų pristatomos žydų bendruomenės tradicijos ir istorija, vyktų užsiėmimai, kiti renginiai. Dalį pastato – cilindro formos inkliuzą – siūloma sukurti iš permatomų medžiagų siekiant „sugauti šviesą“.
Taip pat siūloma palikti ir atviroms diskusijoms skirtą susirinkimų vietą. Sinagogos teritorijoje atsirastų ir gyvosios skulptūros, simbolizuojančios geto gyventojus, kurių čia „seniai nebėra“.
Sumanymo „Grąžinti sinagogai gyvybę“ autoriai norėtų sukurti uždarą sodą, kuriame būtų eksponuojami sinagogos pamatai, veiktų meno galerija. Čia veiktų tradicinių žydų amatų turgus, viešbutis ir košerinis restoranas, kavinė su parduotuvėle. Vyktų dirbtuvės, paskaitos, istorinė paroda, įsikurtų tyrimų centras, kuriame būtų vykdomi genealoginiai tyrimai.
Idėjos „Refleksijos“ sumanytojai esminiu akcentu pasirinko žydų religijai reikšmingą vandenį. Jie siūlo konservuoti ir eksponuoti ritualinių pirčių – mikvų liekanas uždengiant jas stikliniais takais, viršuje būtų įrengtas stogas veidrodinėmis lubomis, kuris, anot projekto autorių, leistų matyti turistams „save istorijoje“. Dalis aikštės būtų užlieta vandeniu kelių centimetrų gyliu, jis tekėtų ir kaskadomis, greta atsirastų sodas. Šalia memorialo autoriai siūlo įrengti ir stiklinį iš trijų sujungtų arkų susidedančius masyvius vartus – simbolinį įėjimą į sinagogos teritoriją...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Šnipiškėse stovėjo bent trys sinagogos. Dvi iš jų tarp VCUP ir Lietuvos. Kita buvo medinė ties Quadrumu. Daugiau nėra žinių. Bet tikrai buvo daugiau, nes Šnipiškės buvo didžiulis žydų štetlas. Panašiai kaip Vilijampolė Kaune.
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Nuo 30s pakankamai vaizdžiai atkurta Vilniaus Didžioji sinagoga, visas kompleksas.Įspūdis puikus, jei būtų atkurta, ne kažkaip fragmentiškai, o pilnai. Pradžioje video pasakoja apie radinius.
Praeitą savaitę aplankiau Vilniaus Choralinę žydų sinagogą, tai kiek nustebino, lankymas kainuoja 1e, kažkaip neteko matyti dar Lietuvoje mokamų maldos namų, bet vaizdas geras, vyksta remontas, yra lentynos kuprinėms, budintis darbuotojas, leidinių galima įsigyti, lankstinukas su istorija ir t.t. Matosi, kad pagerinamos lankymo sąlygos., tai to euro negaila, nes matau veiklą.
Tik prisipažinsiu gal kiek nejauku eiti ten, nes buvę ortodoksiniai žydai labai jau įtariai žiūrėjo, klausė ar aš žydas ir t.t.
Vilniaus Didžiosios sinagogos interjeras pamaldų metu, Pranciškaus Smuglevičiaus piešinys apie 1786 m.
Knygoje „Vilniaus klasicizmas. Parodos katalogas“ / 2000 / Lietuvos dailės muziejus taip rašo: Kartais, norėdamas sureikšminti vaizduojamą vietą, dailininkas Pranciškus Smuglevičius Piranei pavyzdžiu vaizduoja masyvesnius nei tikrovėje pastatus: išryškina išsikišusias mašikulas, piešia sėdinčias, o ne stovinčias šalia mūrų stafažo figūras, kartais tų figūrų vaizduoja nepagrįstai daug. Kaip tik šioje sepijoje tai ir matosi, sinagogos vidus palyginus su žmonėmis pernelyg padidintas, šventovę užpildo nesibaigianti, susiliejusi maldininkų minia.
Dailininkas labai padidino sinagogos mastelį ir žmones pavertė nykštukais. Tai tik vienas iš įrodymų, kad negalima akylai pasikliauti ikonografine medžiaga ir dailininkų darbais, dalis būna fantazija arba paprasčiausias nesupratimas.
The Torah ark and bimah – the platform from which prayers were led – have recently been found at the site of the Great Synagogue in Vilnius, the Lithuanian capital.
Vilniaus Didžiąją sinagogą gal reikėtų išskirti į atskirą temą?
Kol architektūros skiltyje aktyvumas yra žemas, gal dar nereikia.
Naujos temos sukūrimas turi paskatinti jos lankomumą, ji bent pradžioje turi būti viršuje, kad aktyvūs nariai ją lengvai surastų ir atskirtų. Dabar yra keturios temos - Vilniaus, Kauno, Joniškio ir likusios Lietuvos sinagogos - tačiau neretai pranešimai įkeliami ne į tą temą.
Temoje iki 8--10 puslapių dar lengvai surandama informacija. Dabar yra tik 6 puslapiai.
Jei šioje temoje pradės eiti pranešimai apie Didžiąją sinagogą ar kitas sinagogas, atskira tema gali būti ir anksčiau.
Comment