Sinagoga Zamenhofo G. (dabar šeimos santykių institutas)
Sinagoga Birštono G. (dabar autoservisas ir dar kelios komercinės paskirties įstaigėlės)
Sinagoga Daukšos G. kieme (dabar priklauso Kauno dailės institutui, čia įsikūrę keramikai)
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Dar viena chasidų sinagoga Kaune, Gimnazijos 6 (netoli sinagogos, paverstos autoservisu Birštono gatvėje, gal tik už 100 m). Apleista. Pastatyta 1880 m.
Šitaip ji atrodo žiūrint iš aikštės pusės kitų pastatų kontekste.
Paskutinis taisė gee; 2011.02.25, 15:51.
Priežastis: Papildau
Kauno Vilijampolės žydų sinagogos griuvėsiai. Nuotrauka iš KPCA. Išspausdinta leidinyje "Kultūros paminklai/2", Kultūros paveldo centras, leidyklos "Savastis", Vilnius, 1995 m. Straipsnis vadinasi "Sinagogos Lietuvos urbanistiniame kraštovaizdyje", jo autorė Marija Rupeikienė.
Žinojau, kad Vilijampolė - senas žydų kvartalas, bet bent jau dabar to nesimato - ženklų nebeliko.
O kodėl ir kada ji buvo sugriauta? Kaip ir dauguma, per antrą pasaulinį?
Vilijampolėje XVIII a. didelę mūrinę baroko stiliaus sinagogą prie Neries, upės šlaite, pastatė rabino Izaoko sūnūs Mozė ir Abraomas Soloveičikai. Šalia stovėjusio mūrinio namo antrame aukšte buvo įsikūręs žydų Kahalas. Ji buvo restauruota 1774 m., bet per Vilijampolės gaisrą XIX a. pabaigoje sudegus stogui, caro valdžia neleido atsistatyti ir žydai naudojosi medine Vilijampolės sinagogą, į kurią pernešė apdegusį aron kodeš (šventąją spintą Torai saugoti – altorių). Sinagoga apie 1930 m. buvo išardyta.
Nuoroda: http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/680/
Sinagoga Senamiestyje, Raguvos ir Daukšos gatvių vidiniame kieme. Prieš ir...
po.
„Dėl visų suminėtų fasadų architektūros trūkumų atsakinga ir autorinė priežiūra, tačiau toli gražu ne ji yra lemiama jėga keliant statybos darbų kokybę. Šią išvadą galėtų patvirtinti buvusios sinagogos – dabar Dailės akademijos Kauno fakultetų mokomosios bazės Raguvos g. Nr. 21 fasadų sudarkymas.
Pastatas netinkuotas, „plytų architektūros“, negotikinių formų, sumūrytų iš geros kokybės figūrinių dekoratyvinių plytų. Tai retas atvejis Kauno senamiestyje, kai kvartalo vidaus erdvę formuoja ne gyvenamasis, bet visuomeninis išraiškingos architektūros pastatas.
Matyt tam, kad nereikėtų restauruoti gana sudėtingų detalių, buvo nukapotas pjūklo formos frizas ir fasadas pradėtas tinkuoti. Ir jokia jėga – nei autorinė priežiūra, nei Kultūros paminklų apsaugos inspekcija – negalėjo sulaikyti statybininkų rankos.“
Alfredas – Antanas Jakučiūnas. Kai kurie Kauno Senamiesčio regeneracijos plėtojimo aspektai. Architektūros paminklai 12. V., „Mokslas“, 1989, 61 psl.
Iliustracijos iš 69 psl.
Paskutinis taisė Romas; 2011.03.27, 09:25.
Priežastis: Tekstas - prieš nuotraukas
Pasitaikė po ranka kaip tik nuotrauka Sodų gatvės sinagogos.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Dingęs Kaunas arba mūrinė, baroko stiliaus sinagoga. Vilijampolėje XVIII a. didelę mūrinę baroko stiliaus sinagogą prie Neries, upės šlaite, pastatė rabino Izaoko sūnūs Mozė ir Abraomas Soloveičikai. Šalia stovėjusio mūrinio namo antrame aukšte buvo įsikūręs žydų Kahalas. Ji buvo restauruota 1774 m., bet per Vilijampolės gaisrą XIX a. pabaigoje sudegus stogui, caro valdžia neleido atsistatyti ir žydai naudojosi medine Vilijampolės sinagogą, į kurią pernešė apdegusį šventąją spintą Torai saugoti – altorių. Sinagoga jau 1930 m. buvo išardyta, ji išlikusi tik nuotraukose.
Iš "Lietuvos sinagogų architektūra" ir S.Būdvyčio nuotraukos.
Nepriklausomybės laikotarpiu mažai buvo suprantama savoka "paveldas", džiugu, kad dabar bent kiek daugiau, po to, kai daug ką praradome.
Tarpukariu nei minties, nei žodžio "paveldas" nebuvo. Ir nieko čia keisto. Po kokio šimtmečio ateities kartos mumis irgi stebėsis. Ir šiandien net nenuotuokiam kuo.
Kas dėl Vilijampolės sinagogos, kuri stovėjo prie pat Neries, tai jau Ramūnas kns paminėjo, jog gubernijos laikais nebuvo leista jos atstatyti, o jau vėliau - tarpukario trečiame dešimtmetyje - pati žydų bendruomenė nebenorėjo jos. Klausimas kodėl? Reiktų lįst į archyvus. Gal dėl likučių prastos būklės ir atstatymo brangumo, bei dėl per dažnų potvynių ir apsėmimų.
Ir 1930 -aisiais nutarta griuvenas pašalinti, kaip jau daug metų nebenaudojamas ir nepuošiančias dešiniojo upės kranto.
Comment