Kauno žydu sinagoga
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KAU] Kauno sinagogos ir kiti judėjų religiniai pastatai
Collapse
X
-
Sinagogos Kauno senamiestyje
Sinagoga Zamenhofo G. (dabar šeimos santykių institutas)
Sinagoga Birštono G. (dabar autoservisas ir dar kelios komercinės paskirties įstaigėlės)
Sinagoga Daukšos G. kieme (dabar priklauso Kauno dailės institutui, čia įsikūrę keramikai)
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
-
Kauno Vilijampolės žydų sinagogos griuvėsiai. Nuotrauka iš KPCA. Išspausdinta leidinyje "Kultūros paminklai/2", Kultūros paveldo centras, leidyklos "Savastis", Vilnius, 1995 m. Straipsnis vadinasi "Sinagogos Lietuvos urbanistiniame kraštovaizdyje", jo autorė Marija Rupeikienė.
Žinojau, kad Vilijampolė - senas žydų kvartalas, bet bent jau dabar to nesimato - ženklų nebeliko.
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąO kodėl ir kada ji buvo sugriauta? Kaip ir dauguma, per antrą pasaulinį?
Nuoroda: http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/680/
Comment
-
Sinagoga Daukšos G. kieme (dabar priklauso Kauno dailės institutui, čia įsikūrę keramikai)
Atvaizdas
Atvaizdas
Atvaizdas
Sinagoga Senamiestyje, Raguvos ir Daukšos gatvių vidiniame kieme. Prieš ir...
po.
„Dėl visų suminėtų fasadų architektūros trūkumų atsakinga ir autorinė priežiūra, tačiau toli gražu ne ji yra lemiama jėga keliant statybos darbų kokybę. Šią išvadą galėtų patvirtinti buvusios sinagogos – dabar Dailės akademijos Kauno fakultetų mokomosios bazės Raguvos g. Nr. 21 fasadų sudarkymas.
Pastatas netinkuotas, „plytų architektūros“, negotikinių formų, sumūrytų iš geros kokybės figūrinių dekoratyvinių plytų. Tai retas atvejis Kauno senamiestyje, kai kvartalo vidaus erdvę formuoja ne gyvenamasis, bet visuomeninis išraiškingos architektūros pastatas.
Matyt tam, kad nereikėtų restauruoti gana sudėtingų detalių, buvo nukapotas pjūklo formos frizas ir fasadas pradėtas tinkuoti. Ir jokia jėga – nei autorinė priežiūra, nei Kultūros paminklų apsaugos inspekcija – negalėjo sulaikyti statybininkų rankos.“
Alfredas – Antanas Jakučiūnas. Kai kurie Kauno Senamiesčio regeneracijos plėtojimo aspektai. Architektūros paminklai 12. V., „Mokslas“, 1989, 61 psl.
Iliustracijos iš 69 psl.
Comment
-
Parašė gee Rodyti pranešimąĖjau koridoriumi Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, turėjau fotoaparatą. Tikiuosi bus įdomu. :]
Kauno žydų sakraliniai pastatai (net neįtartum, kokiose vietose jie kadaise buvo).
Ačiū labai!
O tas "Kauno alaus" komplekas - kuris pastatas ten buvo sinagoga? Žemesnysis?
Comment
-
Pasitaikė po ranka kaip tik nuotrauka Sodų gatvės sinagogos.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
-
Dingęs Kaunas arba mūrinė, baroko stiliaus sinagoga. Vilijampolėje XVIII a. didelę mūrinę baroko stiliaus sinagogą prie Neries, upės šlaite, pastatė rabino Izaoko sūnūs Mozė ir Abraomas Soloveičikai. Šalia stovėjusio mūrinio namo antrame aukšte buvo įsikūręs žydų Kahalas. Ji buvo restauruota 1774 m., bet per Vilijampolės gaisrą XIX a. pabaigoje sudegus stogui, caro valdžia neleido atsistatyti ir žydai naudojosi medine Vilijampolės sinagogą, į kurią pernešė apdegusį šventąją spintą Torai saugoti – altorių. Sinagoga jau 1930 m. buvo išardyta, ji išlikusi tik nuotraukose.
Iš "Lietuvos sinagogų architektūra" ir S.Būdvyčio nuotraukos.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
Comment
-
Parašė Kavasiakas Rodyti pranešimątai nepriklausomybes laikotarpiu taip pavelda naikino? ziauru.DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<
Comment
-
Parašė Depeche Rodyti pranešimąNepriklausomybės laikotarpiu mažai buvo suprantama savoka "paveldas", džiugu, kad dabar bent kiek daugiau, po to, kai daug ką praradome.
Kas dėl Vilijampolės sinagogos, kuri stovėjo prie pat Neries, tai jau Ramūnas kns paminėjo, jog gubernijos laikais nebuvo leista jos atstatyti, o jau vėliau - tarpukario trečiame dešimtmetyje - pati žydų bendruomenė nebenorėjo jos. Klausimas kodėl? Reiktų lįst į archyvus. Gal dėl likučių prastos būklės ir atstatymo brangumo, bei dėl per dažnų potvynių ir apsėmimų.
Ir 1930 -aisiais nutarta griuvenas pašalinti, kaip jau daug metų nebenaudojamas ir nepuošiančias dešiniojo upės kranto.
Comment
Comment