Naujamiestyje, tarp dabartinių A.Vivulskio, Šviesos ir Vytenio gatvių, stūkso neaukštas kadaise Statybininkų kultūros rūmais vadintas pastatas. Nors čia prieš šimtą metų pradėta statyti įspūdinga bažnyčia.
Paskutinis taisė Romas; 2015.02.07, 18:05.
Priežastis: Įdėta citata
Šiandien Lietuvos ryto priede "Sostinė" yra straipsnis apie ketinimą atstatyti Žvėryno bažnyčios bokštus.
Palauksime, kada bus elektroninė straipsnio versija.
Architekto Vaclovo Michnevičiaus projektas iš Vikipedijos
Bažnyčia – be bokštų. Bijota, kad nebūtų aukštesnė už cerkvę?
Žvėryno bendruomenė suskato rūpintis, kad būtų ištaisyta istorinė neteisybė, – pagaliau pastatyti jų rajone esančių maldos namų bokštai ir apylinkėse skambėtų ne vien, kaip dabar, tik cerkvės varpai.
Vilniečių akys jau įprato regėti bebokštę Švč.Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčią Žvėryne, Sėlių gatvėje. Per karus ir suirutes jie taip ir nebuvo pastatyti.
Tiesa, yra ir dar keli aiškinimai, kodėl šie maldos namai liko nuskriausti. Sakoma, jog bokštai nebuvo pastatyti dėl to, kad jie nebūtų aukštesni už Žvėryno cerkvę. Kiti aiškina, kad projektuotojai bažnyčiai buvo numatę pernelyg puošnius bokštus.
Taip šviesių plytų netinkuota Žvėryno bažnyčia nepateko į Vilniaus architektūros šedevrų sąrašą. Tačiau Žvėryno šviesuoliai sumanė atitaisyti padarytas klaidas.Juk Žvėryno bažnyčiai ne tik trūksta bokštų – iki galo neįrengtas ir jos vidus (...).
Senąją Vievio bažnyčią 1907 m. uždegė žaibas. Tais pačiais metais parengtas mūrinės bažnyčios projektas. 1908–1914 m. bažnyčia išmūryta iki langų. Po I pasulinio karo statyba tęsta 1925–1931 m. (iš naujo projektavo inžinierius Vaclovas Michnevičius),
Elektėnų kronika (data nenurodyta) Vievio Šv. Onos bažnyčia saugo šimtmečių istoriją
Dabar Vievyje esanti gelsvų plytų bažnyčia galėjo būti visiškai kitokia.
Prieš statant Šv. Onos bažnyčią buvo svarstomi keli pastato projektai, tačiau dabartinė bažnyčia, kuri iškilo 1931 metais, yra pastatyta pagal antrąjį bažnyčios projektą.
Pirmasis gotikinės bažnyčios projektas buvo parengtas dar 1907 metais. Greičiausiai kyla klausimas, kodėl bažnyčiai statyti prireikė kelių projektų. Tačiau tuo laiku keitėsi kunigai, vyko Pirmasis pasaulinis karas bei Nepriklausomybės kovos ir dėl šių permainų ir susiklosčiusių aplinkybių reikėjo paruošti kitą bažnyčios projektą. Dabartinė Vievio Šv. Onos bažnyčia pastatyta pagal Vaclovo Michnevičiaus projektą. (...)
Pirmasis Vievio bažnyčios projektas yra saugomas dabartinės Vievio Šv. Onos bažnyčios archyvuose.
„Pagal pirmąjį projektą bažnyčia turėjo būti tokia neogotikinė. Labai gerai padarė, kad bažnyčią supaprastino. Jei ji būtų pastatyta pagal pirminį variantą, tai būtų labai sunki bokšto priežiūra. Bažnyčia buvo pastatyta iki langų ir prasidėjo karas, vokiečiai išvogė plytas ir tik apie 1930 metus vėl įsikūrė bažnyčios komitetas ir autorius supaprastino bažnyčios projektą, padarė du bokštus, bet paprastus. Ir taip buvo pastatyta dabartinė bažnyčia“,- pasakoja klebonas Alfonsas Kelmelis.
Beveik identiška istorija buvo ir Kaišiadorių katedros (pastatyta 1932 m.), net tas pats Michnevičius keitė projektą.
1907 m. buvusiame grūdų sandėlyje įrengta bažnyčia. Pirmasis Kaišiadorių klebonas Valerijonas Goliakas atsisakė turimo bažnyčios projekto. 1908 m. parengtas ir patvirtintas naujas gelžbetoninės bažnyčios projektas.
1912 m. klebonas Alfonsas Varnas sutarė statyti akmenų mūro bažnyčią. Per Pirmąjį pasaulinį karą statybinės medžiagos išvogtos.
Įdomu būtų palyginti Kaišiadorių bažnyčios projektus. Paskutinis V.Michnevičiaus projekto variantas turbūt parengtas ne 1914 metais, kaip rašo Vikipedija, nes suirutė Lietuvoje prasidėjo atėjus vokiečiams 1915 metais ar dar vėliau.
Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia, Radviliškio raj.
http://www.mytrips.lt/Pasakojimas/Dv...o-Lietuva./193
Į Palonus 1927 m. paskirtas kunigas Mykolas Ruseckas pats suprojektavo bažnyčią ir kleboniją.
Projektas pakeistas, pastatyta kuklesnė akmenų mūro bažnyčia.
ebay.de
Dabartinė Rokiškio r. Kamajų miestelio bažnyčia yra pastatyta pagal Rygos architekto Floriano Vyganovskio (Floryan Wyganowski) projektą 1897-1903 metais.
Papilio (Biržų apskr.) katalikų bažnyčios projektas 1928
Papilio bažnyčios statytoju šešerius metus (1928–1934) buvo klebonas kun. Feliksas Ereminas, pradėjęs statyti neoromaninio stiliaus moderniosios architektūros bruožų turinčią akmeninę bažnyčią. Dėl susilpnėjusios sveikatos, jau užskardinus stogą ir pradėjus statyti bokštą, buvo iškeltas kitur. Atvirukas dalintas Papilio bažnyčios statybų aukotojams. Jame matomas ir statybos komiteto pirmininko klebono kun. Felikso Eremino portretas.
Bažnyčios statybą užbaigė kun. Juozapas Bardišauskas (1898–1951).
Comment