Dar viena nelaimė Tytuvėnų bažnyčioje - stogą drasko vėjas
Nepraėjus nė mėnesiui po Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį nuniokojusio gaisro - dar viena nelaimė. Antradienio pavakarę Tytuvėnų bažnyčios stogą drasko smarkaus vėjo gūsiai. „Ką tik grįžau iš kunigo laidotuvių Rozalime ir sužinojau šią žinią. Nesuprantu, kas darosi, kad mūsų bažnyčia vėl kenčia“, - jaudulio neslėpė klebonas Rimantas Žaromskis. Dvasininkas lrytas.lt sakė, kad kol kas vėjas nuplėšė tik keletą skardinių lakštų.
Tytuvėniškiai šiuo metu bando sutvarkyti stogą ir apsaugoti avarijos vietą nuo siautėjančios stichijos.
Anot Tytuvėnų klebono R. Žaromskio, grėsmės kultūros vertybėms ir eksponatams šiuo metu nėra.
Praėjusiais metais baigti Tytuvėnų vienuolyno restauravimo darbai kainavo daugiau kaip 10 mln. litų. Vienuolyno stogų restauravimas valstybei atsiėjo per 2 mln. litų. Šįmet planuota restauruoti ir Tytuvėnų bažnyčios išorę.
Portalas kelmiskiams.lt rašo, kad antradienį vykusiame Kelmės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje mero pavaduotojas Kęstutis Bilius sakė: „Kiek aš suprantu, tas stogas dar laikys ilgai“. Daugiau www.lrytas.lt
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Atrodo, bažnyčios stogo būklė kur kas blogesnė nei buvo galvojama anksčiau
Lietuvos rytas 2012.02.25
Gintaras Šiuparys Melstis kviečiama į subyrėti galinčią Tytuvėnų bažnyčią
Praregėti padėjo vėjas
Švč.Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčią po gaisro apžiūrėję ekspertai išsyk įspėjo, kad stogas gali susmukti bet kurią akimirką, bet ir klebonas R.Žaromskis, ir komplekso pastatų šeimininkės viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų centro direktorius Pranas Jurkaitis neigė akivaizdų pavojų.
Pirmadienį Ūkio ministerijoje vykusiame posėdyje kelmiškiai sutartinai tvirtino, kad dėl stogo problemų nėra. Praregėti jiems padėjo antradienį pūstelėjęs vėjas, kuris ėmė plėšti skardos dangą. Tik tada susizgribta, koks pavojus iškilęs pastatui.
Pinigų stogui neturi
Iš pradžių dar bandyta gelbėtis virvagaliais raišiojant nenudegusias gegnes, o atsivėrę plyšiai užkamšyti plėvelės gabalais. Visas šias pastangas niekais ketvirtadienį pavertė sustiprėjęs vėjas – jis ėmė nuo pavojingai įdubusio stogo plėšti skardą.
Ant plauko besilaikančias konstrukcijas nuo griūties išgelbėjo iškviesti ugniagesiai. Jie triūsė iki pat nakties ir trimis lynais suveržė plyštantį stogą. Gelbėtojams darbą apsunkino tai, kad prie rytinės pastato sienos neįmanoma privažiuoti – ji yra vidiniame kiemelyje.
Vakar darbai buvo tęsiami toliau: stogas dengtas asociacijos „Linava” padovanotu tentu, kad pastato sienų nebemerktų lietus. Dangstytos ir viduje esančios meno vertybės, vargonai.
Per artimiausias tris savaites planuojama bažnyčią uždengti laikinu stogu.
Policijos pareigūnams niekaip nepavyksta sugauti niokotojų, keturračių motociklų trasą įsirengusių kone ant dvarininkų Eidrigevičių amžino poilsio vietos šalia Nevėžninkų koplyčios (Panevėžio r.).
Koplyčia traukia niokotojus. Keturračiams išvažinėjus kapus, čia buvo pastebėta ir besimėtančių kaulų. Keturračių motociklų ratų išmaltas kapas, kalnelis, ant kurio stūkso apgriuvusi kripta, naudojamas kaip tramplinas. Amžino poilsio vietoje kūrenamas laužas. Toks graudus vaizdas atsiveria šalia apleistos Nevėžninkų koplyčios.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas pripažino, kad koplyčios prieigas pamėgę motociklininkai jiems yra nemenkas galvos skausmas. Vien šiemet paveldosaugininkai du kartus kreipėsi į policijos pareigūnus prašydami juos sutramdyti, tačiau sulaukdavo atsakymo, kad motociklininkų aptikti nepavyko.
„Vienintelė išeitis, kaip apsaugoti koplyčią ir kapus, – ekskavatoriumi aplinkui iškasti gilius griovius”, – atsiduso A.Umbrasas.
XIX amžiaus antrojoje pusėje statyta koplyčia yra nuošalioje vietoje. Aplinkui – nė vieno gyventojo. Valstybės saugomas objektas yra Panevėžio nuotekų valyklos sanitarinėje zonoje, tad jo atgaivinti nepavyksta.
Nors koplyčios aplinka ne itin patraukli, pastatas traukia niokotojus. Keturračiams išvažinėjus kapus, čia buvo pastebėta ir besimėtančių žmonių kaulų. Nors neseniai akmeninės koplyčios angos buvo užkaltos medžio drožlių plokštėmis, įėjimą į pastatą vandalai greitai atplėšė. Anksčiau jie ne kartą koplyčią buvo padegę. Dėl to ji dabar – be stogo.
Atvykėliai ant sienos paliko užrašą „PNWZ waldo” („Panevėžys valdo”), apšaudė pastato fasadą. Prieš kelerius metus kažkas rankos miklumą bandė ir taikydamasis į Šventąją dvasią vaizduojantį balandį. Jis buvo nutapytas ant lubų. Toje vietoje kadaise buvo altorius.
Nuošalus pastatas vilioja ir adrenalino mėgėjus. Mat pasklidę gandai, kad jame vaidenasi.
Atgaivinti nepavyko
Didelė Nevėžninkų koplyčia buvo pastatyta dvarininkų Eidrigevičių šeimos rūpesčiu. Tiksli statybos data nežinoma. Iš pradžių joje buvo leidžiama melstis tik turtingiems žmonėms, vėliau – visiems.
Sovietmečiu koplyčioje iš pradžių buvo įrengta elektrinė, o vėliau, paplatinus duris, – trąšų sandėlis.
Kai atgimimo laikais buvo statoma Berčiūnų kaimo bažnyčia, ketinta atgaivinti ir Nevėžninkų koplyčią. Bet kaimas dėl nuotekų valyklos ir spirito bei mielių gamyklos gamybos atliekų duobės jau buvo išnykęs.
Trečiadienio naktį Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, sudegė Paštuvos bažnyčia.
Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 pranešimas apie tai, kad dega bažnyčia, gautas maždaug 00 val. 04 min. Į įvykio vietą išsiųstos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informuoti Kauno rajono policijos pareigūnai.
Papildyta 8.50 val. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė sakė, kad iš pradžių gaisrą malšino du ugniagesių ekipažai, vėliau iškviestas pastiprinimas.
„Atvykus ugniagesiams, visas pastatas skendėjo liepsnose. Įvykio vietoje dirbo septynios autocisternos ir operacijų valdymo štabas", – portalui kaunodiena.lt sakė D.Vaitkevičienė.
Gaisro metu nudegė ir įgriuvo medinių konstrukcijų stogas, dengtas skardos lakštais, stipriai apdegė sienos, išdegė pastato vidus, sudegė viduje buvę valstybės saugomi paveikslai, meno ir bažnytinės vertybės, altoriai. Tačiau pavyko išsaugoti prie bažnyčios stovinčią medinę varpinę.
„Tai buvo rąstinis pastatas, kurio tarpai užkamšyti samanomis, vidus iškaltas medžio plokštėmis, taigi, labai degus", – teigė ugniagesių atstovė.
Iki ryto įvykio vietoje liko budėti ugniagesių ekipažas, stebintis, kad gaisras vėl neįsipliekstų.
Pirminiais duomenimis, aptikti du galimi gaisro židiniai. Gaisro priežastims ištirti iškviesti tyrėjai iš Vilniaus. Anot D.Vaitkevičienės, tiriamos visos versijos: padegimas, gedimas elektros instaliacijoje, neatsargus elgesys su ugnimi.
Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
Pasak policijos pranešimo, bažnyčioje signalizacija nebuvo įrengta. Nuostoliai nustatinėjami. Žmonės per gaisrą nenukentėjo.
Papildyta 5.30 val. Gaisrą pastebėjo netoli bažnyčios įsikūrusio Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolyno vienuolės, kurios ir iškvietė ugniagesius.
„Buvo atidaryti vienuolyno langai, iš pradžių pajutome dūmų kvapą. Nieko blogo neįtarėme, galvojome, kad
kažkur kūrenasi laužas“, – portalui kaunodiena.lt telefonu pasakojo sesuo Marija Juozapa. – Paskui per langą pamatėme, kad atvira liepsna dega bažnyčia. Išbėgome į lauką, iškvietėme ugniagesius. Buvo baisu."
Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia stovi Paštuvos kaime, Nemuno dešiniajame krante, 5 km į pietus nuo Vilkijos. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1923 m.
Šalia bažnyčios esančiose kapinėse palaidoti keli žinomi žmonės. Čia yra pilkapio formos buvusio Paštuvos žemių savininko Igno Karpio, brolių Jono Vailokaičio (1886–1944) ir Juozo Vailokaičio (1880–1953) kapai. Pastarasis buvo kunigas, tarpukaryje lito išleidimo komisijos pirmininkas, Pirmojo, Antrojo ir Steigiamojo Seimų narys, po tremties dirbęs sielovados darbą Paštuvos bažnyčioje, perlaidotas Paštuvos kapinėse 1993 m. Jo brolis J.Vailokaitis – finansininkas ir ekonomistas, 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, mirė. 2007 m. palaikai pargabenti į Lietuvą ir palaidoti greta brolio.
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Šiek tiek nuotraukų iš mano apsilankymo, iki liūdnųjų įvykių, 2011 m. rugsėjis.
1.
2.
3.
(...)
6. 1772-1780 metais - prie bažnyčios padarytas uždaras stačiakampis kiemas šventorius (erdvus kluatras) su arkadinėmis galerijomis, skirtomis Kryžiaus keliui įrengti. Jų vidinėje pusėje, ant sienų XVIII a. pabaigoje buvo nutapytos 24 daugiafigūrės freskos, vaizduojančios atskirus biblinius epizodus ir Kristaus gyvenimo bei kančios scenas.
7.
14. Didysis altorius Tytuvėnų bažnyčios altorius, užbaigtas 1778 m.
Paskutinis taisė Romas; 2013.11.09, 23:00.
Priežastis: Kopija iš temos "Tytuvėnų bažnyčia"
Pirmadienio rytą degė Kulautuvos bažnyčia. Spėjama, kad ji buvo padegta.
Ugniagesiai pranešimą apie nelaimę gavo maždaug 6.40 val. Apie kilusį gaisrą pranešė miestelio gyventojai. Gaisrininkams atvykus, degė bažnyčios siena.
Gaisro metu apdegė ir nuardyta 3 kv. m lauko sienos apdailos ir rąstų.
Bažnyčia rąstinė, apkalta dailylentėmis, stogas dengtas skarda.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė informavo, kad per gaisrą nė vienas žmogus nenukentėjo.
„Suskubta užgesinti gaisrą, nes rajono ugniagesių komanda buvo visai šalia", – teigė Dž. Vaitkevičienė.
Rimtų nuostolių Kulautuvos bažnyčiai gaisro metu nepadaryta.
„Jeigu ne budrūs gyventojai, kurie anksti keliasi ir pamatė gaisrą, nežinia, kaip viskas galėjo pasibaigti", – sakė atstovė spaudai.
Per pusantros savaitės antrą kartą padegta Kulautuvos bažnyčia, šį kartą ji degė atvira liepsna
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Comment