Puikus reportažas apie Labanoro bažnyčios atstatymą - www.Alunta.lt
2010 m. rugsėjo 28, Antradienis
Šarūnas PREIKŠAS
Labanoras - ašara Dievo aky
Praėjusių metų gruodžio 21-osios naktį po ugnies ir dūmų stulpo nuodėgulių krūva virtusios bažnytėlės kai kurie bažnyčios hierarchai vos nepalaidojo: „Ar verta atstatyti, tiek lėšų sukišti? Parapija maža, saujelei tikinčiųjų užteks ir koplyčios...“.
Bet ta saujelė suodina ranka braukė ašaras ir sakė: neužteks, Labanore bažnyčia buvo ir bus! Niekieno neraginami parapijiečiai su klebonu Jurgiu Kazlausku, Labanoro seniūnu Vincu Jusiu priekyje pasiraitojo rankoves ir, maldoje tvirtybės pasisemdami, Dievo palaimos prašydami, kibo daryti tai, kas ką gali ir sugeba: kas nuodėgulius valė, anglis, pelenus rankomis tarp pirštų sijojo, akmenis pamatams tempė, kas mišką ir kitokias aukas bažnyčios atstatymui aukojo, kas biurokratų kabinetų duris varstė. Tikinčiųjų stiprybė, ryžtas ir pasiaukojimas aukštybėse suspindo rudeniška ašara Dievo aky, o Labanoro žemėje –vėl iš pelenų atgimstančios bažnytėlės naujais pamatais ir žiedas po žiedo į viršų kylančiomis rąstų sienomis.
Ne kiekvienam kunigui tenka išbandymas ir galimybė lyg Feniksą iš pelenų prikelti naują bažnyčią
Reikia pinigų? Pinigų yra.
Labanoras yra Lietuvoje. Joje vos ne norma tapo tai, jog mistiniu būdu dingsta, kažkur išgaruoja ne tik vienetai, bet dešimtys ir šimtai milijonų litų Ar ko nors panašaus nenutiks ir su bažnyčios atstatymui skirtomis bei suaukotomis lėšomis? – tiesiai šviesiai paklausiau į bažnyčios atstatymo reikalus nuoširdžiai pasinėrusio, rankų nenuleidžiančio kunigo Jono Kazlausko.
(...)
Lėšų bažnyčios atstatymui turima pakankamai. „Vietos gyventojams aš sakiau, kad statybai pinigų nebeaukotų. Jie galės prisidėti prie dvasinių dalykų: sakralinio meno, paveikslų, altoriaus atsiradimo kitame etape, kai bus atstatyta bažnyčia. "
Noriu ir stengsiuosi atkurti buvusios bažnyčios dvasią. Jau įsigyjome ir iš Belgijos yra parvežtos 200 metų senumo Kryžiaus Kelio stotys“, - viltimi švietė kunigo akys.
Šis reportažas tinklapyjewww.Alunta.lt - ne paskutinis.
Jau anonsuojamas ir kitas straipsnis:
Kokią atgimstančios bažnyčios viziją regėjo klebonas ir Labanoro seniūnas, kaip ją įgyvendinant prisidėjo ir padeda Utenos „Rotary“ klubas, parapijiečiai, verslininkai, valdžia ir jos atstovai, kaip mokesčių mokėtojų pinigus lyg savo ir nuo savęs aukojo kai kurie ministrai, kitos „nacionalinės vertybės“ (...) papasakosime kitame straipsnyje.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė sako, jog dar nėra pakankamai duomenų įvertinti padarytą žalą ketvirtadienį kilus gaisrui Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne, tačiau ji bus milijoninė.
Ketvirtadienį objekte, kuris laikomas vienu iš įspūdingiausių barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje, apsilankiusi KPD direktorė sakė su specialistais net negalėjusi išsamiai apžiūrėti gaisravietės, nes joje dar dirba pareigūnai.
„Visko net negalėjome apžiūrėti, nes vyksta gaisro priežasties nustatymo tyrimas, ir, pavyzdžiui, mes negalėjome įeiti į pastogę patikrinti situacijos“, – BNS ketvirtadienį popiet sakė D.Varnaitė.
Pasak jos, didžiausią žalą, kurią vėliau tiksliai nustatys ekspertai, padarė prarastos pastatų konstrukcijos, sudegę stogai.
„Didžiausią žalą sudarys stogų atstatymo kaštai. Kol kas aišku tikrai – žala milijoninė, tik kiek tų milijonų, pasakyti negaliu, bet vien vienuolyno stogas bus daugiau kaip 2 mln. litų“, – sakė D.Varnaitė.
Taip pat per gaisrą sudegė vienuolyno įsikūrusiame sakralinio meno muziejuje eksponuoti liturginiai reikmenys, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.
Pareigūnų teigimu, išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apie 100 kvadratinių metrų perdangos, nuardyta per 100 kvadratinų metrų skardinio bažnyčios stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos.
Dėl gaisro pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vyriausybė pranešė, jog dėl susidariusios situacijos Kelmės rajono savivaldybėje paskelbta ekstremali situacija. Pirminiais duomenimis, vienuolynas ir bažnyčia yra apdrausti.
Pranešimas apie degančią šventovę gautas ketvirtadienį paryčiais.
Bijau, kad nuostoliai daug didesni gali pasidaryti. Nuo itin aukštos temperatūros
galėjo deformuotis skliautinių lubų struktūra, nešančiųjų ir paprastų sienų ryšimo skiedinys, o tai reiškia, kad gali ir įgriūti pastatai. Reikia tikėtis, jog nesnigs ir bus operatyviai sumažintas tiesioginis mūro ir vandens sąryšis, kuris esant mažai temperatūrai gali deformuoti konstrukcijas.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Baigti dvejus metus trukę Tytuvėnų Švč. M. Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio vienuolyno ir koplyčios stogų tvarkybos darbai. Nauji stogai buvo finansuojami Kultūros paveldo departamento ir Privatizavimo fondo lėšomis. Jų restauravimas kainavo 2018 tūkst. litų. 2010 metais šiems darbams skirta 943 tūkst. Lt, 2011 m. – 1075 tūkst. Lt.
„Restauruoti Tytuvėnų vienuolyno ansamblio pastatai yra atsikuriančios Lietuvos dvasinės ir kultūrinės tapatybės simbolis. Šiuose pastatuose gyvuoja ne tik praeitis, bet ir aktuali dabartis, tęsianti šimtametę kultūros tradiciją, be kurios esame benamiai“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Laimė, gaisrai, karai ir kitokios negandos aplenkė Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kompleksą (...)
Žiauri naujiena. Išlaikęs visus istorinius kataklizmus, Šiaurės Rytų Europos perlas tik ką po rastauracijos suniokotas gaisro. Tenka pritarti oranger nuomonei, kad galimiausia priežastis - padegimas....
Išties keista, kad viskas vyksta iškart po restauracijos, ar darbų metu. Ypač gaila Naujamiesčio bačnyčios. Po gaisro taip ir nebuvo atstatyti garsieji ir aukštieji bažnyčios bokštai...
Labai greitai atsiliepė žmonių, ir vakar vakarą aš sulaukiau labai daug skambučių, ir šiandien ne į visus galėjau jau ir atsiliepti (...)“, - pasakojo Tytuvėnų bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis.
(...)
Tytuvėnų bažnyčiai gelbėti draudimo bendrovė "PZU Lietuva" pervedė 45 tūkst. Lt, o „Gjensidige Baltic“ rezervavo 3 mln. Lt Tytuvėnų vienuolyno atstatymui, apie tai bendrovės pirmadienį paskelbė pranešime.
"Tytuvėnų gaisras - tai nacionalinė katastrofa. Tačiau pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie čerpes ar plytas, o apie pražuvusius unikalius, didžiulės vertės Lietuvos ir Europos auksakalių dirbinius", - "Lietuvos rytui" dūsavo meno istorikas Vydas Dolinskas.
Gaisro nuniokotame Tytuvėnų ansamblyje siekiant apsaugoti išlikusias vertybes susiduriama su nenumatytomis problemomis. Šiuo metu bažnyčią šildantys dyzeliniai oro šildytuvai, anot paveldosaugininkų, kenkia paauksuotiems paveikslams ir statuloms.
Pasigenda dokumentų
Kultūros viceministro G. Rutkausko teigimu, iš bažnyčios atstovų niekaip nesulaukiama dokumentų, kuriuose būtų tiksliai nurodyta, kokios būtent vertybės buvo saugomos nuo ugnies smarkiai nukentėjusiame bažnytinio paveldo muziejuje, kuris veikė Tytuvėnų ansamblyje. Mat Kultūros paveldo departamentas (KPD) negauna visos reikalingos informacijos iš viešosios įstaigos „Tytuvėnų piligrimų centras“, kuravusios šį muziejų. (...)
Pasak jo, Tytuvėnuose veikęs bažnytinio paveldo muziejus nėra registruotas kaip muziejinė įstaiga.
(...)
Vis dėlto abejones esą kiek slopina radiniai gaisravietėje – aptikta vienų vertingiausių eksponatų liekanų. „Yra tokia versija, kad jeigu būtų vogę, tai šitas irgi būtų paėmė. Bet nebūtinai tai yra absoliuti tiesa“, - svarstė viceministras.
Skundžiasi paveldosaugininkų darbu
G. Rutkausko teigimu, penktadienį su KPD vadovybe rengiamas pasitarimas, kurio metu ministerijos atstovai išsakys nemažai priekaištų dėl paveldosaugininkų darbo užtikrinant bažnytinių objektų saugumą.
(...) Jis pirmiausiai pabrėžė, esą KPD į Tytuvėnų gaisrą greitai reagavo žodžiais, bet ne darbais.
„Pirmą dieną, gaisrui dar vykstant, išvažiavo KPD vadovė (Diana Varnaitė – DELFI) ir įmonės „Lietuvos paminklai“, kuri atliko techninę priežiūrą statybos darbų metu, vadovas. Jie nuvažiavo... kaip čia... paapgailestauti. Pabūti susirūpinusiais veidais, taip ciniškai šnekant. Bet neatvažiavo nei vienas ekspertas, kuris galėtų pasakyti, ką daryti čia pat, preventyviai, kad pastatas kuo mažiau nukentėtų nuo šalčio, nuo buvimo be stogo, nuo drėgmės ir viso kito. Lyg reikia pūsti drėgmę – lyg nereikia. Lyg reikia uždaryti langus, ventiliuoti patalpas pirmo aukšto, kur yra freskos – lyg ir nelabai“, - priekaištų negailėjo G. Rutkauskas
Comment