Šis kryžius buvo vežamas dviračių žygyje iš Fatimos (Portugalijoje) iki Šiluvos. Žygyje (visą kelią) dalyvavo mano sūnus, o nuo Čenstakavos (Lenkijoje) ir marti. Dabar stovi Kryžių kalnelyje apie 4 km į pietus nuo Šiluvos (važiuojant į Raseinius)
Tauragės rajonas
Prie Tauragės bažnyčios, foto-2013
Akmeninis 4,9 m aukščio kryžius Sartininkų bažnyčios šventoriuje, 1886 m., foto-2007
Meistras Bonifacas Norvaiša (1841-1913)
Tekstas parengtas pagal Alfredo Širmulio knygoje „Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999) paskelbtus faktus. P. 54-63
Bonifacas Norvaiša gimė 1841 m. Sedos parapijos Tiškų kaime, jaunystėje gyveno Žvinglių kaime. Po 1863 m. sukilimo Žemaitiją jam teko palikti, nes už dalyvavimą 1863 m. sukilime jam grėsė suėmimas.
Gyvendamas Žvingliuose Bonifacas Norvaiša sukūrė šeimą, susilaukė vaikų. Žemės jis neturėjo, gyveno daugiausiai iš to, ką uždirbdavo apdirbdamas akmenį.
Mirė B. Norvaiša apie 1913-uosius metus (tiksli data nežinoma).
Žinoma, kad Bonifacas Norvaiša paliko 15 savo sukurtų akmeninių paminklų: 7 koplytstulpius, tiek pat kryžių ir Šilutės rajone Pajūriškių kaimo kapinių vartus. Jo darbų greičiausiai būta ir daugiau, tačiau dabar juos jau sunku identifikuoti, nes meistras ant kūrinio iškaldavo ne savo, o užsakovo pavardę.
Bonifacas Norvaiša koplytstulpius kaldavo iš granito, dažniausiai iš vientiso akmens.
Išskirtinis jo koplytstulpių bruožas - aukštis ir grakštumas. Paminklai dažniausiai užbaigiami stogeliu ir ažūriniu kryželiu. Koplytstulpių koplytėlėse iškaltos nišos skirtos skulptūrėlėms. Kai kuriuose koplytstulpiuose, pvz. „Marijos Maloningosios“ ir „Kristaus Nazariečio“, statulėlės dar yra išlikusios, gali būti, kad jos yra paties Bonifaco Norvaišos ir darytos, bet tai tik spėjimas.
Šio liaudies skulptoriaus kryžius galime pamatyti Sartininkų bažnyčios šventoriuje bei Pajūriškių, Vainuto ir Šilalės kapinėse, taip pat Šiaudėnų kaime.
Bonifaco Norvaišos kryžiai nepaprastai panašūs į medinius šio krašto kryžius: jie dažniausiai susideda iš trijų dalių: pjedestalo kyžiaus stiebo ir kryžmės. Kryžiai labai ploni, papuošti reljefais, todėl sudaro lengvumo ir trapumo įspūdį. Kryžmė užbaigiama stilizuoto trilapio forma.
Visai Bonifaco Norvaišos kūrybai būdinga liaudiška kryždirbystės tradicija.
Telšių rajonas
Kryžių kalnelis nugriautos Kęstaičių bažnyčios vietoje (apie 2 km į šiaurės vakarus nuo kelio Šiauliai-Palanga, prie kelio į Alsėdžius), foto-2014
Želva, Ukmergės rajonas
"Gulintis" kryžius-paminklas čia užkastiems partizanams atminti, 1991 m., foto-2013
Architektas Henrikas Šilgalis (Elektrėnų ir Kiaunorių bažnyčių autorius)
Comment