Utena 1919-1945

[laimutis]

Keletas vaizdų iš uteniškės Danguolės Jonaitienės asmeninio archyvo

Vaizdas nuo Kauno pusės 1930 m. Dabar čia Utenos miesto Grybelių namų kvartalai



Cerkvės fragmentas 1937 m.



Šaulių sąjungos Utenos rinktinės namai 1933 m. (Maironio g.) Pastatas dar neužbaigtas ne nutinkuotomis sienomis.



Šaulių namai iš šiaurės pusės



Šaulių namų pagrindinis fasadas 1942 m.

[laimutis]

Rašės dvaras 1927 m.



Rašės dvaras 1929 m.



Rašės A.Katino dvaras 1935 m. Rūmai po karo perstatyti nieko neliko senoviško, dabar daugiabutis namas Rašės g.14



Rašės dvaro Antano Katino malūnas, pastatas kairėje.



Namelis prie A.Katino malūno Rašėje. D.Jonaitienės nuotrauka

[laimutis]

Utenos kalėjimas ir jo prižiūrėtojai. Jų tarpe tik viena moteris E.Urbonaitienė. XX a. 4 dešimt.



Kalėjimo prižiūrėtojai. Dabar pastate psichiatrijos
skyrius.



Kauno gatvė 1944 m. Plechavičiaus rinktinės karių laidotuvės

[Al1]

Kur buvo senoji autobusu stotis? Dabartines vietoje?

[Romas]

Na, bet ir informacijos pateikimas:
Objektas Nr. 1, 1917 m.
Objektas Nr. 2, 1967 m.
Objektas Nr. 1, 1944 m.
Objektas Nr. 3, 1924 m.
Objektas Nr. 2, 1925 m.
Vėl objektas Nr. 1, 1935 m.

[laimutis]

Kur buvo senoji autobusu stotis? Dabartines vietoje?

Senoji autobusų stotis buvo ten kur dabar Senukai ir Rimi šalia naujosios stoties

[jRamke]

Ačiū už puikias Utenos nuotraukas, Laimuti.

[Civis]

Temoje apie senąją Uteną dar nebuvo paliestas vienas įdomus objektas. Tai paminklas carui Aleksandrui II. Apie jį informacijos radau labai įdomiame Laimos Laučkaitės straipsnyje „Apie paminklus Lietuvos provincijoje XIX a. viduryje – XX a. pradžioje. Ar statė lietuviai paminklus carams?“ (Publikuotas leidinyje: Ars memoriae: atmintis - dailės funkcija ir tema (XVIII-XXI a.), Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008.) Glaustai perteiksiu, kas jame rašoma apie paminklą Utenoje.

Rusijos imperijos valdomoje Lietuvoje paminklų beveik nestatyta, monumentalioji dailė šiek tiek labiau pasireiškė tik gubernijų centruose. Tačiau įdomu, kad paminklai carui Aleksandrui II Lietuvije pastatyti tik provincijos miestuose ir miesteliuose: Tauragėje, Utenoje ir Varniuose. Tiesa, dar Nikolajus I 1836 m. Novoaleksandrovske (dabar Zarasai) pastatė obeliską Sankt-Peterburgo-Varšuvos trakto Daugpilio-Kauno ruožo atidarymo ir apskrities centro įkūrimo proga.

1911 m. iškilo paminklai Aleksandrui II Utenoje, Tauragėje ir Varniuose. Jie buvo skirti pažymėti baudžiavos panaikinimo 50-ąsias metines. Paminklai statyti daugelyje imperijos vietų. Nedideli biustai buvo tiražuoti, atlieti iš metalo, tačiau pakankamai dailūs ir detalūs (skulptorius Matvejus Čižovas).

Caro laikais paminklų statymas buvo paliktas privačiai iniciatyvai (valstybė tuo nesirūpino, tik prižiūrėjo jau parengtus projektus ir statomus paminklus). Taigi ir Utenoje, prie Sankt-Peterburgo – Varšuvos trakto paminklas Aleksandrui II buvo pastatytas privačiomis lėšomis, savanoriškai surinktomis pačių valstiečių. Aukojo ne kolonistai rusai, o vietiniai – lietuviai. Kaip pažymi L. Laučkaitė, gana paradoksalu, jog lietuviai valstiečiai statė paminklus carui 1911 m., kai tautinio atgimimo idėjos tarp lietuvių buvo jau smarkiai išplitusios. Juk paminklo statymas reiškė lojalumą imperinei valdžiai. Be to, Aleksandro II laikai pasižymėjo 1863 m. sukilimo numalšinimu, represijomis, spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimu bei katalikybės persekiojimu. Visgi gali būti, jog to meto lietuviai jautė ir pobaudžiavinio laikotarpio privalumus: ūkinį ir kultūrinį pakilimą, laisvesnę ekonomiką. Antai ant paminklo Tauragėje buvo užrašyta jog pastatytas būtent „ 1861 m. atminimui“. 1911 m. atidengtas Utenoje buvo ta pačia proga. Utenoje, kaip ir Zarasuose, paminklas pastatytas prie Sankt-Peterburgo – Varšuvos trakto, itin svarbios imperijos arterijos, taip demonstratyviai pateikiant ideologiją.

Paminklo Aleksandrui II atidengimas Utenoje 1911. Kairėje prie tribūnos Kauno gubernatorius Piotras Veriovkinas, šalia popas, valdininkai, ponai, o dešinėje – valstiečiai.


Atidengimas Tauragėje 1911 m. Paminklo skulptūrinė dalis, atrodo, buvo identiška kaip Utenoje. Tad šioje nuotraukoje geriau galima pamatyti kaip atrodė pati skulptūra.


Paminklai išbuvo neilgai, 1916 m. juos demontavo. Įdomu, kad uteniškis monumentas nebuvo visiškai sunaikintas, o jo likučius iki šiol galime pamatyti dabartiniame paminkle Jonui Basanavičiui. 1934 m. vietinio piešimo mokyklos mokytojo Boleslovo Plungės sukurtas J. Basanavičiaus paminklas stovi ant senojo pakopinio carinio postamento. Tiksliau – apatinės postamento dalies, sudarytos iš pakopų, nes daili klasikinių formų, į viršų siaurėjanti postamento dalis buvo pakeista masyvia art deco stiliaus. Mano manymu, akivaizdžiai likę dvi pakopos (galbūt senoje nuotraukoje matoma trečioji pakopa nutinkuota?). Pasak L.Laučkaitės, tarpukariu pastatytasis J. Basanavičiaus biustas meniniu požiūriu daug menkesnės vertės nei buvusi caro skulptūra (taip pat biustas). Iš tiesų grubių, neprofesionalių formų B. Plungės kūrinys, žinoma, neprilygsta pagal akademines proporcijas sukurtam caro biustui. Tačiau žinoma svarbiau buvo idėjos, tad tarpukaryje ant likusio postamento dalies niekas nė neketino atkurti imperatoriaus paminklo. O J. Basanavičiaus paminklas Utenoje yra vienas ankstyviausių šalyje. Ir dar įdomesnis tuo, jog nepaliestas ištvėrė sovietmetį.

Paminklas J. Basanavičiui to paties vardo gatvėje, kadaise buvusioje Sankt-Peterburgo – Varšuvos trakto dalimi. Aut. Boleslovas Plungė, 1934 m. Foto 2007.



Štai paminklo carui liekanos šiandieninėje Utenoje...



Štai toks išėjo nemažas pranešimas...
(Archyvinės nuotraukos iš leidinio: Ars memoriae: atmintis - dailės funkcija ir tema (XVIII-XXI a.), Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008).

[laimutis]

Labai įdomus staipsnis neteko anksčiau jo skaityti,nors žinojau,kad būvo carui paminklas,bet Utenos muziejuje šio paminklo nuotraukų kažkaip ir nepaprašiau parodyti ir nuskenuoti.

[Civis]

Labai įdomus staipsnis neteko anksčiau jo skaityti,nors žinojau,kad būvo carui paminklas,bet Utenos muziejuje šio paminklo nuotraukų kažkaip ir nepaprašiau parodyti ir nuskenuoti.

Iš tikrųjų, galbūt muziejus turi paminklo nuotraukų, galbūt yra detalesnių. Įdomu būtų pamatyti. O tarp nuotraukų su miesto vaizdais, panoramų paminklo lyg ir neteko pastebėti - stovėjo trumpą laikotarpį, tik 5-6 metus, tad tų nuotraukų, matyt, sunku rasti...

[laimutis]

Iš tikrųjų, galbūt muziejus turi paminklo nuotraukų, galbūt yra detalesnių. Įdomu būtų pamatyti. O tarp nuotraukų su miesto vaizdais, panoramų paminklo lyg ir neteko pastebėti - stovėjo trumpą laikotarpį, tik 5-6 metus, tad tų nuotraukų, matyt, sunku rasti...

Kada turėsiu laiko nueisiu ir paklausiu muziejaus fondų darbuotojos,turėtu buti caro paminklo nuotrauku.

[s@V@s]

Prisidedu ir aš prie Laimučio sukurtos puikios temos apie Utenos praeitį. Dar niekur neteko matyti tiek daug puikių nuotraukų - didelis dėkui! Dažnai pagalvoju kaip būtų puiku su skaitmeniniu fotoaparatu nors vienai dienai atsidurti tarpukario Utenoje . Tai papleškinčiau puikių nuotraukėlių. Bet deja... Belieka džiaugtis tik tuo kas išliko iki mūsų dienų.
Nuotraukos rastos įvairiuose šaltiniuose internete, šiek tiek pakoregavau kokybę.

Gedimino gatvė. Matosi radijo antenos bokštas. Metai nežinomi (manyčiau apie 1917).


Vaizdas nuo Basanavičiaus gatvės. 1917 metai.


Basanavičiaus - Kauno gatvių sankryža. 1916 metai.

[s@V@s]

Pasirodo, kad pirmoji nuotrauka jau buvo įdėta .

[laimutis]

Pasirodo, kad pirmoji nuotrauka jau buvo įdėta .

Tai nieko tokio,daugelis nuotraukų ypač Maironio gatvės panašios,o man daugelis nuotraukų nebeatsidaro turbut internetas silpnas.Ir taip daugeli kitų temų.

[laimutis]

Kęstučio gatvė, vaizdas į Vytauto aikštę, 1922 m.



Utenio aikštės šiaurės rytų dalies vaizdas,1935 m.



Visi matomi pastatai neišliko, kairėje pusėje buvusios žydų krautuvės aikštės viduryje, tolumoje vietoje matomų pastatų dabar stovi medicinos mokykla.

Kauno gatvė. 1935 m.



Miesto panorama nuo Vyžuonų gatvės,1935 m.



Bažnyčia su varpine ir senąja klebonija 1935 m.

[laimutis]

Tauragnų gatvė, 1930 m.



Kristaus skulptūra Vytauto aikštėje, 1930 m. D.Jonaitienės nuotrauka

[laimutis]

Bažnyčios gatvė, vaizdas į Vytauto aikštę. 1926 m. Devintinės



Gedimino gatvė. 1920 m.

[laimutis]

"Saulės" gimnazija. 1927 m.



Angelaičiai Šv.Kazimiero šventėje, prie "Saulės" gimnazijos 1929 m.



"Saulės" gimnazijos balkone 1929 m.



Vytauto aikštė ir Kristaus skulptūra. 1930 m.

[laimutis]

K.Ladygos gatvė, tolumoje matosi "Saulės" gimnazija. 1930 m.



Kauno gatvė. Vaizdas iš Utenio aikštės, A.Markevičiaus laidotuvės. 1930 m.



Vaizdas nuo bažnyčios į Tauragnų gatvę. Apačioje K.Ladygos ir S.Dariaus ir S.Girėno gatvės. 1935 m.



1935 m. nuotraukos fragmentas

[laimutis]

V.Putvinskio (Maironio) gatvė. 1935 m.



V.Putvinskio gatvė, 1937 m.