Utena 1919-1945

[Missoni]

Miesto centras. Ne anksčiau 1933 metų



www.bh.org.il

[laimutis]

https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage...6BE274116/true

[laimutis]

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1884 m.) ir varpinė (1876 m.). 1935 m. Fot.Balys Buračas

https://www.limis.lt/greita-paieska/...ype=EKSPONATAS

[Romas]

Bernardinai.lt 2020.03.04
Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: UTENA

1940 metų pradžioje „Lietuvos aide“ buvo publikuota keletas straipsnių, kuriuose aprašoma Lietuvos miestų pažanga. Šis žurnalistinis tyrimas į prabėgusį nepriklausomybės dvidešimtmetį leidžia pažvelgti iš tuometės perspektyvos. Netikėta, tačiau tekstas, pristatantis Uteną, prasideda itin pesimistine gaida:
„Suprantama, kad kiekvieno miesto išvaizda daug pareina nuo inžinieriaus ir tiesioginio jo šeimininko – burmistro sugebėjimų jį tvarkyti. Utena šiuo atveju negalėjo pasigirti. Daug skaudžių prisiminimų paliko įvairūs Kliugės, Lvovai, Littai ir kt. (turimi galvoje miesto inžinieriai Eugenijus Kliūgė, Vladimiras Lvovas ir Povilas Litas).“
Tokios pastabos intriguoja. Kyla klausimas: ar skaitome perdėm kritišką rašiusiojo poziciją, ar visgi Uteną galėtume priskirti prie miestų, kuriuose į tarpukario fenomeną turėtume žvelgti skeptiškiau?

Pirmosios Utenos urbanistinio planavimoapraiškos yraankstyvos. Jau 1921 bei 1925 metų projektuose įsitvirtino nuostata teritoriją plėsti šiaurinėje plento Daugpilis–Kaunas pusėje bei pradėjo ryškėti linijinė miesto struktūra. Ankstyvąją planavimo stadiją užbaigė 1926 m. Vyriausiosios statybos inspekcijos patvirtintas miesto planas, kuris įtvirtino Utenos dvaro parceliaciją ir šių žemių priskyrimą miesto teritorijai. Teritorijai augant, palaipsniui pradėjo formuotis takoskyra tarp Ladygos gatve jungiamo senojo ir naujojo miesto. Besiplečiantis miestelis netruko priartėti ir prie atokiau stovėjusios siaurojo geležinkelio stoties.(...)

Pirmieji miestelio tvarkymo darbai buvo susiję su gatvių priežiūra. Iš įvairių istorinių šaltinių galime susidaryti nuomonę, kad iki per visą nepriklausomybės laikotarpį gatvių aplinka prie modernios nuotaikos sukūrimo prisidėjo ne taip sparčiai kaip, tarkim, pirmosios eilės miestuose. Svarbiausi gatvių tvarkymo darbai buvo matomi centrinėje J. Basanavičiaus gatvėje, kurios dalis buvo asfaltuota.(...)

Miestelio architektūrinis modernėjimas visų pirma siejasi su mūrine, kelių aukštų pastatų statyba. Tokie pastatai esmingai keitė miestelio vaizdą ir iki šių dienų išliko kaip aiškiai atpažįstami tarpukario ženklai. Įdomu, kad 1932 m. miesto burmistras Juozas Bartašius manė, jog „turizmo klausimas kol kas Utenai nepritaikomas, nes pats miestas neturi nieko istoriško, nei moderniško“. Visgi per ateinančius penkerius metus Utena pasipuošė visa plejada modernių dviaukščių mūrinių gyvenamųjų namų bei įvairiais visuomeniniais pastatais.
Vienas iš tokių – 1933 m. iškilę Lietuvos banko rūmai Utenoje. (...)

Miestovaizdyje itin išsiskyrė tais pačiais metais pastatyti antrosios šaulių rinktinės namai. Savo masteliu – tai vienas įspūdingiausių šio funkcinio tipo pastatų visoje Lietuvoje. Objektas tapo modernybės ženklu ir kultūros centru, kuris turėjo „jungti apie save tautiškai susipratusį elementą, su kurio pagalba galima būtų plėsti tautiškai kultūrinį darbą“.

Šaulių ir Tautos namai Utenoje, pastatyti 1933 m.

Izidoriaus Girčio nuotr., LCVA fotodokumentų skyrius

Naujuosius architektūrinės estetikos standartus puoselėjo ir dvi pradžios mokyklos.
Abu šie pastatai išlaikė bendrąsias to meto mokyklų projektavimo tendencijas (pastatas atitrauktas nuo gatvės, platūs langai, koridorių suplanavimas ir pan.), bet tuo pat metu buvo gana unikalūs. 1935 m. metais iškilusi miesto pradžios mokykla – išsiskiria tūrio asimetriškumu bei aukštu stačiakampiu korpusu. Langų ir tūriu kompozicija pastate akivaizdžiai seka Le Corbusier išpopuliarintą laisvo, nesimetriško fasado suplanavimo principą.

Utenos miesto pradžios mokykla, arch. Vladimiras. Lvovas (?), pastatyta 1935 m.

Utenos kraštotyros muziejaus nuotrauka

Ne mažiau individualaus charakterio valsčiaus pradžios mokykla. Tuomečio apskrities inžinieriaus Vladimiro Lvovo projektuotas pastatas išsiskiria charakteringu lenktu laiptinės tūriu bei antrojo aukšto terasa. Tokia kompozicija projektą priartina prie tuo metu populiariausių Bauhaus mokyklos tradicijų. (...)

Tad kaip turėtume vertinti tarpukario Utenos pažangą? Apžvelgus Utenos architektūrinio ir urbanistinio planavimo procesus, miestą būtų galima apibūdinti kaip charakteringą antrosios eilės miesto pavyzdį, kuriame, be gatvių tiesinimo, lūšnų griovimo bei kitų panašaus pobūdžio darbų, buvo pastatyta ir keletas išskirtinės architektūros pavyzdžių, kurie neabejotinai yra neatskiriama bendrojo Lietuvos tarpukario architektūros lobyno dalis.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...a-utena/179299

[laimutis]

Utena. Namai Turgaus aikštėje. XX a. 3 deš.

delcampe.net

[laimutis]

Utena. XX a. 4 deš.

delcampe.net

[Missoni]

Kauno - Daugpilio plento ir Kauno gatvės sankryža. XX a. 3 deš.



arsvia.lt

[laimutis]

Kauno - Daugpilio plento ir Kauno gatvės sankryža. XX a. 3 deš.



arsvia.lt

Geras, nematyta nuotrauka,

[laimutis]

Utena. Religinės šventės dalyviai parke, vaizdas nuo "Saulės" gimnazijos rūmų. 1935 m.



Religinės šventės dalyviai pamiškėje (mab.lt)

[laimutis]

Utenos apskrities ligoninė. XX a. 3-4 deš.



Atvirukai | Kitapus.lt

[laimutis]

Kauno gatvė. XX a. 3-4 deš.



VALSTYBĖ - LIETUVA. SOSTINĖ - VILNIUS. 1918 - 100 - 2018. Kaunas 2018.

[laimutis]

Utena. Utenio aikštės šiaurinė pusė. Ugniagesių pratybos, 1930 m.

ebay.com

[laimutis]

Utena. Kęstučio gatvė. Vaizdas į Bažnyčios-Vytauto aikštę. XX a. 3–4 deš. Fot. Jokūbas Skrinskis



Fotoatvirukas. Utena. Kęstučio gatvė. Lietuva, XX a. 3–4 deš. | epaveldas.lt

[laimutis]

Utena. Vaizde – miesto aikštėje (dab. Utenio) išrikiuotas kariuomenės dalinys. Mitingas galimai vyksta protestuojant prieš lenkus, užgrobusius Vilniaus kraštą. Fotografijoje gali būti užfiksuoti 5-jo pėstininkų D. L. K. Kęstučio pulko kariai. 1920 m.



Lietuvos kariuomensė dalinio iškilminga rikiuotė – mitingas | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Utena. Utenio aikštės, Gedimino ir K. Ladygos gatvių sankryža. Ugniagesių pratybos. 1930 m.



Utena, Utenio aikštė 1930 m. | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Utena. Turgus Viešojoje (dab. Utenio) aikštėje. XX a. 3 deš.



Utenos istorija Utenos kraštotyros muziejuje (utenainfo.lt)

[laimutis]

Aikštė priešais Utenos bažnyčios šventorių. Švč. Jėzaus Širdies skulptūra, pastatyta 1940 m. Lietuvių katalikių moterų ir Lietuvių katalikų vyrų draugijos lėšomis. Sovietų okupantų valdžios nurodymu 1963 m. šis paminklas buvo nugriautas. Jėzaus statulą parapijiečiai pernešė ir pastatė bažnyčios šventoriuje.



https://kvr.kpd.lt/

[Obi-Wan Kenobi]

Utena man tai kažkoks mistinis miestas. Niekaip nesuprantu, kodėl bažnyčia stovi kažkur beveik pakraštyje, už jos jau laukai prasideda.

[laimutis]

Utena man tai kažkoks mistinis miestas. Niekaip nesuprantu, kodėl bažnyčia stovi kažkur beveik pakraštyje, už jos jau laukai prasideda.

Matyt dėlto, kad ten buvo bažnyčios valdos, sodas, daržai ir kapinės. Net prieš karą miestiečiai ten negalėjo statytis namų ir trobų. Ir daugiau buvo ir yra bažnyčių Lietuvoje kurios stovi miesto pakraštyje.

Utenos miesto 1931 m. aeronuotrauka iš lėktuvo. VAA. Architektūros muziejaus dokumentų kolekcija. AFP 3207.

[Obi-Wan Kenobi]

Na gerai, bet normaliame mieste centre būna aikštė, bažnyčia, rotušė. Toks jausmas, kad dauguma mūsų miestų nebuvo miestai, bet elementarūs kaimai. Išskyrus, žinoma, Kauną, Vilnių, Kedainius ir gal Merkinę. O Utenos įkūrimas 13 a. iš viso skamba kaip anekdotas.