Buvę „Pažangos“ rūmai statyti 1932–1934 m. pagal inžinieriaus architekto Felikso Vizbaro projektą. Žurnalas "Švyturys" 1959m.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KAU] Kaunas sovietmečiu
Collapse
X
-
-
-
Pirmieji pokario metai. Nemunas (vazdas link Karmelitų bažnyčios). Fotografas Jonas Deksnys.
(Didesnė nuotrauka ČIA). Kituose šaltiniuose naudojant nuotrauką prašau nurodyti nuotraukos autorių.
Gali kilti abejonių, nustatant laikmetį. Rėmiausi kartu (tame pačiame rinkinyje ir tikriausiai tuo pačiu metu darytomis) buvusiomis kitomis nuotraukomis.Paskutinis taisė rimsenas; 2012.04.09, 08:44.http://www.maps4u.lt/ Puslapis apie istorinius žemėlapius.
- 3 patinka
Comment
-
Netikėtai internete rasta pokarinė pastato nuotraukėlė priminė mano vaikystės laikus. 1952 metų nuotraukoje matosi Ž.Šančių A.Juozapavičiaus ir Norvegų gatvių sankryžoje stovintis mūrinukas. Nors esu gimęs gerokai vėliau, o tais 52-aisiais dar mano seneliai buvo jauni Šančių naujakuriai, šio pastato parduotuvės išliko atmintyje. Mano vaikystės metais (maždaug apie 80-uosius) Ž.Šančiai buvo smėlėtas ir saulėtas medinukų namų rajonas, atitvertas nuo miesto nesibaigiančių kareivinių tvoromis ir atribotas tuometiniu Kapsuko (dabar A.Juozapavičiaus) prospektu. Tais laikais Šančiai knibždėte knibždėjo gyventojų, susigrūdę namukai su savo sklypais dažnai tilpdavo į kelis arus žemės. Vakarais, jau sutemus einant per Šančius, šviesos sklisdavo iš begalės mažų langelių ir sudarydavo sunkiai nusakomą jaukumo įspūdį. Šis rajonas visada buvo savotiškas miesto „Užupis“ ir ne todėl, kad jo smėlingos krantų gatvelės apsuptos Nemuno vingio, o greičiausiai todėl, kad jis buvo ganėtinai harmoningas su savo 100 % lietuviškais medinukais namais, visiškai netaisyklingomis siauromis gatvelėmis ir paprastais, panašios socialinės padėties gyventojais. Turėjo Šančiai ir savo didžiąją gatvę M.Melnikaitės (dabar Vokiečių), kuria galėdavo pravažiuoti „Ikarusai“. Autobusas Nr.5 kursuodavo nuo 6-12 val., tvarkingai kas pusę valandos, sustodamas gale gatvės prie 7 vid.mokyklos ir dabar griūnančio sporto maniežo. Kadangi ši gatvė buvo „didžioji“, turėjo ji net dvi mažytes maisto parduotuves.
Jei tuometiniai šančiškiai ramiai laiką leido viduje savo rajono, tai visas ryšys su miestu vyko per Kapsuko prospektą. Jei kur važiuodavai, sakydavai: einu į prospektą. Prospekte buvo viskas: autobusų sustojimai, parduotuvės, bažnyčios, kavinės, poliklinika, paštas, tiras ir net kino teatras „Taika“. Beveik visas tuometinis Kapsuko prospektas buvo apstatytas mažais parduotuvių pastatukais, kurių viena, buvusi šalia Norvegų gatvelės, ir matosi nuotraukoje. Dviaukštis, pastatytas tarpukariu, pastatas buvo vienas iš didesnių ir erdvesnių. Apie 80- uosius jo kampe, dešinėje buvo vaistinė, kurioje visada būriavosi eilė senukų, trukdžiusių Šančių vaikams nusipirkti hematogeno batonėlių ar saldžiųjų vitamino C tablečių. Kairėje pastato pusėje, užimdama didesnę fasado dalį, buvo galanterija, kiek pamenu, tai buvo nuobodi, karšta, prisigrūdusi apvalainų „tetučių“ krautuvė. Dažnai tekdavo laukti, sėdint ant palangės, kol mama apžiūrės visus jos mažmožius: siūlus, veidrodukus, šukas ir t.t., gal tik už prekystalio stiklo padėtos kortų kaladės ar elektrinės skutimosi mašinėlės galėdavo patraukti berniūkščio dėmesį.
Spalvotose nuotraukose sovietinės daržovių parduotuvės apstatymas, deja tai ne Kaunas, bet jas galima laikyti tipinėmis.
Bene keisčiausia parduotuvėlė buvo įsikūrusi pastato viduryje, tai buvo mažiausia prospekto parduotuvėlė- ji turėjo tik vieną vitrininį langą su prisiglaudusiomis durimis. Prekiavo parduotuvėlėje vaisiais ir daržovėmis. Nepamenu, kokie ten buvo vaisiai, bet daržovės kopūstai, burokai, svogūnai, vos tilpo į metalinius konteinerius. Bulvės matyt netilpdavo į maždaug 10 kvadratinių metrų parduotuvę, tai rudenį jų priversdavo kitoje prospekto pusėje buvusioje aikštelėje. Tuo metu šančiokai susirinkdavo pirkti bulves maišaisi ir prikimšdavo savo „skliapus“, kad užtektų iki sekančio rudens. Pamenu, daržovių parduotuvėlėje tvyrojo malonus rūgštelės kvapas, gal jį skleidė atvirai sukrauti rauginti kopūstai, gal rauginti agurkai. Karštą vasaros dieną čia užsukdavome atsigerti sulčių, pilstomų iš savotiškų kūginių stiklo talpų. Sumokėjęs 10 kap. galėjai atsigaivinti obuolių, slyvų ar pomidorų sultimis, pastarosioms pagardinti šalia stovėdavo stiklinė druskos su arbatiniu šaukšteliu. Šančiškiai, kaip ir kiti miestiečiai, nebuvo lepinami pasirinkimu ir patogumais, gal todėl ir išliko prisiminimai tokių smulkmenų.
Laikas slinko lėtai, neskubėdamas, kaip saulėtos vaikystės vasaros.Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2012.04.08, 21:21.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
- 12 patinka
Comment
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimą
tas kuris "darė" atviruką, nebuvo profas. Vaizdas atvirkščias. Ir saulė šviečia iš šiaurės.
Comment
-
Parašė jRamke Rodyti pranešimąLaimuti,
tas kuris "darė" atviruką, nebuvo profas. Vaizdas atvirkščias. Ir saulė šviečia iš šiaurės.
Comment
-
Parašė taipgis Rodyti pranešimąGeležinkelio stotis.Negaliu pasakyti, kurie metai.Na nebent pagal automobilį,stovintį prie stoties, galima būtų atspėt
Atvaizdas
Comment
-
Parašė auris19 Rodyti pranešimąAutomobilis foto yra GAZ-67, sovietinis armijos džipas, plačiai naudotas ww2 metu, pokariu irgi nepamirštas.Todėl teigčiau, kad kažkur apie 46-48 metus
Comment
-
Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelio stotis buvo visiškai sugriauta. 1949 m. „Sojuztransprojekto“ Leningrado skyriuje parengtas projektas, pagal kurį 1953 m. iškilo naujas „stalininės“ architektūros pastatas, kompozicijos simetrija ir klasikinėmis formomis primenantis buvusią stotį. Projekto autorius architektas Piotras Ašastinas (Петр Андреевич Ашастин) [2], vėliau projektavęs Suomijos geležinkelio stotį Leningrade (1960 m.) ir Baltijos geležinkelio stotį Taline (1965 m.).
Pastato ilgis – 99,2 m, plotis (su kiemo laiptine) – 21,2 m, aukštis (iki karnizo) – 10,5 m. Patalpos išdėstytos simetriškai: vidurinėje dalyje – tolimojo susisiekimo kasų ir laukimo salė, o pačiame gale – dviaukštės tarnybinės patalpos. Rytinėje dalyje įrengtas restoranas su pagalbinėmis patalpomis, turinčiomis atskirus įėjimus. Restorano salė vėliau rekonstruota ir padalinta į du aukštus. Fasadai tinkuoti šviesios spalvos granitiniu tinku.
Ant rūmų pastatytas skulptoriaus Konstantino Bogdano 1951 m. diplominis darbas – iš betono pagaminta dekoratyvinė grupė „Pramonė ir žemės ūkis”. Ją sudarė vyro ir moters figūros bei Lietuvos SSR herbas. Kompozicija nugriauta apie 1974–1975 m. Tada įrengtas gaublys, dar vėliau – sparnai, naudoti prieškario laikų geležinkelio emblemoje.
Iš Vikipedijos ir E-net.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
Comment
-
Parašė auris19 Rodyti pranešimąAutomobilis foto yra GAZ-67, sovietinis armijos džipas, plačiai naudotas ww2 metu, pokariu irgi nepamirštas.Todėl teigčiau, kad kažkur apie 46-48 metusפוניקולאַר
Comment
Comment