Nebeatmenamais 85-aisiai Nemuno pakrantėje buvo numestas senas šarvuotasis kateris. Senolis matyt užsiliko nuo Antrojo pasaulinio karo. Jei neklystu- tai buvęs šarvuotasis upinis kateris proj.1125, priekyje turėjęs tanko T35 bokštelį (vėliau toje vietoje sukurpta kajutė) ir keletą kulkosvaidžių. Laivelio korpusas dar 1936 m. modelio, ilgis 22,6 m., plotis 3,5 m., grimzlė apie 56 cm. Varomas 850 A.J. variklio išvystydavo 17 mazgų greitį. Iš esmės tai buvęs upinis tankas.
Plėsdamasis Kaunas „suvalgė“ dešimtis kaimų.
Važiuojant pietiniu Kauno aplinkkeliu nuo Rokų į Garliavą, už Jiesios upės ir geležinkelio matosi Ražiškių kaimelis. Gyvenvietė įsikūrusi šalia Jiesios slėnio, lygumoje, nuo Garliavos atribota Maišupio upelio. Kaip ir prieš du šimtus metų kaimelis turi apie tuziną sodybų, įsikūrusių buvusių Vaitapolės, Kazimieravos, Zagrados, Marviliaus palivarkų žemėse. Tarpukariu, po žemės reformos Ražiškiai išaugo turėjo 32 ūkiuose gyveno 184 gyventojai (1925 m), dalį gyventojų sudarė naujakuriai. Darbštesnieji iš įsigytos žemės greit „prakuto“ kiti pasinaudojo sovietų okupacija. Pokariu žemė buvo nusavinta, atima didžiuma padargų ir gyvulių, dauguma žmonių suvaryta darbui į 1948 m. įkurtą „Aušros“ kolūkį, nepatenkintus išvežė į Sibirą. Nebeliko tarpukarį kaimelyje buvusio malūno, plytinės, automotrisos kursavusios į Kauną. Nors pokaris buvo sunkus ražiškiečiai prisitaikė dirbo ir tvarkėsi, vaikus leido į aplinkines mokyklėles.
Comment