Matant tų laikų nuotraukas (tiek Kauno, tiek kitų miestų) atrodo, jog anksčiau gatvėse buvo švariau, tvarkingiau. Žinoma, tai gali būti ir dirbtinai sukurta iliuzija, tačiau sunku būtų viską sutvarkyti tik dėl kelių nuotraukų.
Matant tų laikų nuotraukas (tiek Kauno, tiek kitų miestų) atrodo, jog anksčiau gatvėse buvo švariau, tvarkingiau. Žinoma, tai gali būti ir dirbtinai sukurta iliuzija, tačiau sunku būtų viską sutvarkyti tik dėl kelių nuotraukų.
Deja, taip atrodo tik nuotraukose...
Gera proga perskaityti straipsnį interviu su fotografu R.Požerskiu "Nemune". Nuo 1974 iki 1988 metų dar spėjo įamžinti senamiesčių likučius.
Trisdešimt metų tai ir daug ir mažai. Jei lyginsime su senamiesčio šimtamečiais pastatais šis laiko tarpas atrodys kaip akimirka, o iš kitos pusės per šį laiką pasikeičia viena žmonių karta. Kartais nuotraukos darytos prieš keliasdešimt metų nustebina labiau už senuosius atvirukus. Palyginimui įkėliau Kauno senamiesčio Vilniaus g. fragmentą – tada... ir dabar.
gali net neabejoti
kartais pagalvoju, jeigu ne sovietmetmetis, kauno senamiestis atrodytų tikrai prasčiau. abejoju ar to keturaukščio savininkas būtų leidęs kažką daryti su jo nuosavybe
Bene įspūdingiausiai atrestauruotas pastato fasadas Kaune.
Dabartinių M.Daukšos ir Šv.Gertrūdos gatvių kampe 1781-1806 m.buvo paštas. Klasicizmo stiliaus pastatas pastatytas vadovaujant meistrui Juozui Lenčiauskui. Įsigalėjus rusų valdžiai pastatas paverstas kareivinėmis, užvažiuojamaisiais namais. Iš rytinės pastato pusės glaudėsi, iki dabar neišlikę, vadinamieji Liaudies namai.
Trisdešimt metų tai ir daug ir mažai. Jei lyginsime su senamiesčio šimtamečiais pastatais šis laiko tarpas atrodys kaip akimirka, o iš kitos pusės per šį laiką pasikeičia viena žmonių karta. Kartais nuotraukos darytos prieš keliasdešimt metų nustebina labiau už senuosius atvirukus. Palyginimui įkėliau Kauno senamiesčio Vilniaus g. fragmentą – tada... ir dabar.
Kai pradėjau domėtis Kauno architektūriniu palikimu, nemažiau nustebino faktas, kad panašūs pakeitimai, gerokai pakeitę senamiesčio veidą, buvo įvykdyti tarpukariu.
Beje, Ramūnai kns, gal žinai kam šis keturių aukštų pastatas tarnavo?
Maždaug septyniasdešimtaisiais metai A.Sutkaus darytoje nuotraukoje matosi Kauno marių valčių prieplauka. Tuometinių „vandens sporto mėgėjų“ motorlaiviai nukloję visas pakrantes. Nors jachtklubo pastatai dar tik popieriuje, bet vienas kitas burės stiebas jau supasi vandenyje. Kuro litras dar tik 10 kap. Lengvas vėjelis, saulėta.
1963/4 metais statant „šviesųjį komunizmo rytojų“ į šalia Kauno, Noreikiškėse statomą pastatų kompleksą atsikelia žemės ūkio akademija. Dar anksčiau t.y. 1945 metais ūkio specialistų kalvė buvo atkelta į Kauną, tačiau pritrūkus vietos įkurdinama į įvairiose miesto ir priemiesčio dalyse. Viena iš tokių dalių - Noreikiškių tarybinis ūkis valdžiai pasirodė tinkamiausias akademijai įkurti. 1957m. „Lietprojektas“ vadovaujant vyr.architektui K.Zykui suprojektavo tipinį ( analogiškas projektas puošia ir vieną iš Rusijos miestų) akademijos miestelį. Nors pagrindinė komplekso dalis pastatyta per penkmetį, bet likusi ir laiko koreguojama projekto dalis statoma iki dabar.
Pabaigai, reiktų pridurti, kad dabartinės LŽŪU ir miestelis įkurtas ant iki XX a.pradžios buvusio Marvos dvaro žemių. Didžioji dvaro žemių dalis buvo išsidėsčiusi aukštutinėje Nemuno slėnio terasoje. Šias žemes tvarkė keletas dvaro palivarkų Ringvaldiškių, Karkiškių, Noreikiškių. Vėliau tarpukariu, per žemės reformą dalis jų buvo suskaldyta į 8 ha. Sklypus ir atiduota Lietuvos savanoriams, vietos ūkininkams. Užėmus sovietų valdomai Rusijai Lietuvą jau 1940m. pradėta nacionalizacija, vėliau ant atimtų ūkininkų žemių įkuriamas jau minėtasis Noreikiškių tarybinis ūkis.
Palyginimui įkeliu 1958m. busimosios ŽŪA gyvenvietės maketą ir dabartinį vaizdą.
Comment