Pasislėpusi Panemunės miške, šalia Raudonojo kryžiaus gatvės, stovi bene niūriausia Kauno slaugos ligoninė. Ji pastatyta gana įspūdingoje vietoje - ant Nemuno slėnio skardžio, nuo kurio pro jauną mišką galbūt matėsi ir pati upė. Ilgainiui sutankėjus ir suaugus medžiams, pastatas sumenko ir pasislėpė šešėlyje. Dabar ligoninės palatos aukštomis lubomis, storomis ir drėgnomis sienomis, priglaudė daugiau kaip šimtą senolių. Šlapimu ir pigių valymo priemonių persmelktas senų koridorių kvapas, kaip niekur kitur dvelkia skurdu ir senatve.
Pasinaudojęs proga, norėčiau apginti šią slaugos ligoninę. Šiuo metu šiuose slaugos namuose kiekvieną žiemą praleidžia mano močiutė. Todėl žinau, kaip viskas atrodo. Namai labai tvarkingi. Paprasti, bet tvarkingi. Na, o kvapas... Nesutinku, kad "kaip niekur kitur". Tas kvapas normalus tokiai įstaigai. (Neseniai sužinojau, kad joje tarpukariu nuo tuberkuliozės gydėsi kita mano močiutė Labai gražus ir neblogai išsilaikęs pastatas.
Gali būti ir 1963 - 1967, nes rotušė dar nepradėta restauruoti, o numeris ant automobilio, tiksliau jo serijos nr. pradėti išdavinėti 1963 metų pirmoje pusėje.
Brazilka- varguomenės gyvenamasis lūšnynas Kaune, Žaliakalnyje, Neries šlaituose. Pavadinimas taikytas norint pabrėžti skurdžius kvartalus, apgyvendintas vietinių įmonių (daugiausia Panerių lentpjūvių) darbininkų.
Comment