Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kaunas senovėj

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    Papuolė monografija apie Nemuną rusų kalba, rašyta daugiau nei prieš amžių, kam įdomu dalinuosi http://infanata.ifolder.ru/18113069
    Įdedu kai ką iš jos įdomesnio (nors ištikro įdomu ten viskas)



    Vytinės rekonstrukcija. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven.


    Vytinė Nemune ties Gardinu XX a. pr. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven


    Nemuno laivai 1539 m. O. Magnaus Šiaurės Europos žemėlapyje „Carta Marina“. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven





    Apie Kauną irgi nemažai ten prirašyta



    Paveiksliukai su laivais paimti iš čia: http://www.vejopamusalai.lt/?p=1463
    Paskutinis taisė freimq; 2011.02.06, 19:11.

    Comment


      #82
      Pirmosios Kauno rotušės greičiausiai buvo medinės, o jų stovėjimo vieta dar nenustatyta. Iki šiol nežinoma kur rinkosi ir dirbo miesto valdžia bent jau nuo savivaldos teisių įgijimo datos 1414m. iki 1562m.(pirmojo užfiksuoto posėdžio dabartinėje rotušės vietoje).



      Iki 1600m. pastatomas antras aukštas, į kurį persikelia magistratas. Bokšte laikomas archyvas ir miesto iždas. Pirmame aukšte įsikuria mažos krautuvėlės, prekių sandėliai, miesto svarstyklės ir kt. Įdomu, kad tuo laikotarpiu įrengiamos dvi klozetų kabinos. Bokšto rūsyje įrengtas kalėjimas nuo kurio i šiaurės vakarus ~15m. rasti „Gėdos stulpo“ pamatai.



      Po 1655m. rusų kariuomenės apgriovimo rotušė vėl atstatoma, prie jos šiaurinės dalies prisišlieja prekybinės patalpos. Pastatas įgauna barokinį stilių.



      Rekonstrukcijų kopijos iš R.Šermukšnio knygos "Kauno rotušė 1542-2010"
      Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2010.10.02, 21:07.
      Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
      www.airfoto.lt

      Comment


        #83
        Įdomios rotušės rekonstrukcijos, o iš kokios tai knygos, kažkaip neteko jų matyti anksčiau?

        Comment


          #84
          Hmmm... temos pavadinimas....Gal labiau tiktų "Kaunas senovėje"...

          Comment


            #85
            Spalio 29 d. VDU Istorijos menėje (K. Donelaičio g. 58) vyks keturioliktoji mokslinė Kauno istorijos konferencija. 12 renginio svečių atskleis Žalgirio ir Kauno sąsajas, supažindins su miesto realijomis XIX amžiaus antrojoje pusėje, aptars socialinės ir kultūrinės veiklos palikimą bei kitas svarbias ir aktualias temas. Konferencijos programa: http://www.vdu.lt/public/var/files/i...programa-1.pdf

            Comment


              #86
              Šiandien vykusioje keturioliktoje Kauno istorijos konferencijoje buvo perskaityta keletas miesto istorijos tyrimą papildančių pranešimų. Tarp daugelio pranešėjų, archeologas A.Žalnierius (bene vienintelis mokslininkas, pastarąjį dešimtmetį atliekantis realius pilies tyrimus) ir istorikas Z.Kiaupa paskaitė naujausius savo duomenis ir sampratas apie pilį. Keletas detalių: žinoma, kad Žalgirio mūšio metu Kauno seniūnas buvo Sungaila į mūšį pasiuntęs apie 300 vietos karių, iš kurių dauguma buvo neturtingi vietos bajorai, nes apie 200 iš jų dalyvavo patys (matyt neturėjo kas pavaduotų). Kauno pilies svarbą nusako apie 30 žinomų kartų, kai Didysis kunigaikštis apsilankė mieste (daugiau tuo metu apsilankė tik Vytauto tėvonijoje Trakuose ir Vilniuje). Tarp daugelyje mūšyje dalyvavusių pulkų vėliavų, Kauno buvo raudonos spalvos su Gediminaičių stulpais.
              Išanalizavus keletą senųjų pilies vaizdų ir remiantis1829m aprašymu, manoma, kad trečiosios pilies visi bokštai buvo apvalūs, sienos galėjo turėti net dvi eiles šaudymo galerijų, o pilies bokštuose laikyta iki 30 pabūklų (Trakų pilyje tik15). Pati pilis labiausiai panaši į Latvijos XIII a. Cėsių pilį, kurios keletą vaizdų įkeliu.
              Pabaigai – negalėjusiems dalyvauti VDU organizuojamoje konferencijoje nereikėtų labai nerimauti, nes dauguma darbų bus išspausdinta Kauno istorijos metraštyje.



              Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
              www.airfoto.lt

              Comment


                #87
                Smagus filmas apie Kauno spiritinių gėrimų fabriko ("Stumbro") istoriją.

                Paskutinis taisė oranger; 2010.11.25, 13:06.

                Comment


                  #88
                  Kauno Karo ligoninė 1930

                  Comment


                    #89
                    Raganų ieškojimo amžius.
                    XVI a. viduryje Kauno miestas susiduria su sunkiai išsprendžiamais raganavimo klausimais. Sparčiai besivystant katalikiškajai Europai, keičiantis gyvenimo tvarkai, žmonės susidūrė su egzistencijos klausimais į kuriuos atsakyti dar nebuvo pajėgūs. Jei viduramžiais žmogui užtekdavo patenkinti tik būtiniausius išgyvenimo poreikius, tai XVI amžiuje jam jau prireikia aiškių atsakymų į daugelį būties klausimų. Viena iš žmogaus savybių yra ta, kad jis gali rasti pasiteisinimą bet kokiam, net ir pačiam blogiausiam savo poelgiui. To meto tamsus ir skurdus žmogus atranda savyje gebėjimą spręsti problemas remiantis antgamtinėmis jėgomis. Kiekvienoje didesnėje bendruomenėje atsiranda žmonių besiskelbiančių galintys kerais ar burtais gydyti, nulemti gamtines sąlygas ar paprasčiausiai įtakoti kitų žmonių likimus.



                    Yra istorikų (J.Jurginis) manančių, kad raganavimas yra įšauktas susilpnėjusios civilinės vykdomosios valdžios ir šį vaidmenį perėmus bažnyčiai. Kaip ten bebūtų, atsiradus raganoms (raganiams) žmonėms iškilo sunkūs teisiniai klausimai t.y. kaip elgtis su įtariamais neigiamą poveikį padariusiais nariais. Lietuvoje 1588 m. raganavimas įvardinamas kaip nusikaltimas (statuto IV skyriaus 30 straipsnis) ir priskiriamas prie kriminalinių nusikaltimų. Jei bausmių vykdymas jau nuo inkvizicijos laikų nesudarė didesnių problemų, tai kaltumo nustatymas buvo ganėtinai keblus. Antgamtinei veiklai nustatyti buvo pasiremta dar 1484 m. paskelbta popiežiaus Inocento VIII bule suteikiančia teisinį pagrindą raganų persekiojimui. Remtasi ir Europoje išleistomis demonologijos knygomis, tokiomis kaip 1487m. H.Institorio ir J.Sprengerio „Raganų kūjis“ , 1580 m. Ž.Bodenas „Burtininkų demonologija“ Iš esmės tai knygos aprašančios kaip nustatyti demonų apsėstus žmones, kaip juos tardyti ir kaip bausti.



                    Lietuvoje pirmosios„raganų“ bylos buvo surištos su žolininkyste, taip vadinama buitine magija ir tik vėliau atsiranda „daug sunkesnė“ vadinama demoniškoji raganystė, kada prisipažįstama skraidžius, turėjus ryšių su velniais. Prisipažinus esant „ragana“ bausmė buvo viena – sudeginimas. Nepakeliami kankinimai priversdavo sutikti su bet kokiais kaltinimais. Skirtingai nuo kitų nusikaltimų, raganavimo tardymui ir bausmės atlikimui galiojanti nuostata, kad kaltinamasis turi nepralieti kraujo t.y. skandinamas,deginamas ar panašiai. Tardymo bylų absurdiškumą parodo ir tai, kad pritrūkus įrodymų ar įtariamoji (moterys šiose bylose sudarė daugumą 81 % ) yra apsėsta demonų- buvo surišama ir metama į vandenį stebint ar skęsta. Nuskendusi ar skendusi auka, įrodydavo savo nekaltumą, o plūduriavimas rodydavo kaltumą. Raganavimą įrodžius buvo baudžiama sudeginimu, taip tikėta, kad žmogaus siela išgelbėjama nuo demonų apsėdimo. Yra išlikusių žinių, kad Kaune įtariami raganavimu žmonės kalinti po miesto rotuše buvusiame kalėjime (gatvelė tarp upės ir rotušės vadinta „Kalėjimo“). Nėra žinoma kur mieste buvo atliekamos raganavimu prisipažinusių žmonių bausmės, bet greičiausiai tai buvo miesto pakraštys.
                    Bausmei įvykdyti buvo sukraunamas ir uždegamas laužas, budelis pririšdavo vadinamą raganą prie kopėčių ir ugniai įsiliepsnojus įversdavo auką. Paskutiniai laužai Žečpospolitoje užgeso 1776 m. seimui uždraudus persekioti raganas. Daugelis istorikų XVI.-XVIII a. raganų gaudymo laikotarpį vadina „žmonių proto aptemimu“.



                    Iki dabartinių laikų yra išlikę apie pora dešimčių Kauno bylų susijusių su raganavimo procesais, kad būtų galima aiškiau įsivaizduoti keletas iš jų:
                    * 1552 m. pas Kauno vaitą buvo atvesta nelaisvoji moteriškė Barbara, kuri po šeimininko patalu padėjo plaukų,plunksnų ir žemių, kad pastarasis numirtų. Iki tolimesnio bylos nagrinėjimo kaltinamoji uždaryta į kalėjimą.
                    *1563 m.buvo suimta kaunietė Kotryna už vaikštinėjimą pas žmones ir davinėjimą jiems kažkokių žolių. Tardoma miesto vaito Motiejaus Heino ji teigė, kad žolėmis išgydžiusi žinomus kauniečius: pirklį Knebelį ir pirklių Kasparo, Liubnerio, Mejerio žmonas. O gydyti žolelėmis ją išmokęs velnias. Kotryna buvo palikta kalėjime laukti sunkios bausmės.
                    Iš kelėtos pavyzdžių matyti, kad raganavimu daugumoje kaltinti ne tikrieji miesto gyventojai, o taip vadinami miestėnai ( nelaisvi žmonės, valkatos ar pan.) Retas atvejis- bajoriškos kilmės žmogaus ar kunigo apkaltinimas demoniškaisiais ryšiais. Lietuvos miestuose daugumą raganų bylų sprendė vaitas ar suolininkai, kaimuose – bajorai ( kai kurie ypač uoliai, žinomi įvykiai, kuriuose pasiųsta myriop kelių kartų, vienos šeimos moterys).



                    Pastebėtina, kad raganų persekiojimas ypač buvo išplitęs katalikiškoje Europos dalyje, daug mažiau jis reiškėsi pas protestantus ir stačiatikius, todėl aprašant laikotarpį labiau tiktų Lietuvos, o ne LDK pavadinimas. Kadangi aprašomi įvykiai sietini su kontrreformacija ( sietina netik su švietėjiška veikla, bet ir su „paklydimu“), daugelis šaltinių yra dingę ir yra sunkiai atkuriami. Platesnės informacijos galima rasti: L.Jucevičiaus, M.Valančiaus, J.Spruogio, J.Jurginio, G.Sabaitytės ir žinoma- Z.Kiaupos darbuose.
                    Šiuos įvykius Lietuvoje atkuriančios ikonografinės medžiagos rasti nepavyko, tad įkeliu kelis gretimų kraštų vaizdus.
                    Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                    www.airfoto.lt

                    Comment


                      #90
                      Įdomu, Ramūnai. Kažkaip nemaniau, kad raganų persekiojimo banga iš viso buvo pasiekusi Lietuvą. Pasirodo, būta pavienių atvejų

                      Comment


                        #91
                        Viena iš nepelnytai užmirštų Kauno praeities detalių – tai tik šioje vietovėje darytas liepų midus. Iki šių dienų nėra išlikę šio gėrimo gaminimo tikslių receptūrų, bet garsas apie jį XVII a. buvo išplitęs toli už etninės Lietuvos ribų. Kad midus yra senasis lietuviškas gėrimas nėra naujiena, tačiau niekas negali atrasti jo gamybos ištakų. Matyt pradžia glūdi lietuvių ypatingam dėmesiui bitininkystei (prisiminkime garsiąsias Kauno turgaus aikštės vaško lydimo krosnis, liepingus miškus kairiajame Nemuno krante, į Karaliaučių laivais siunčiamas vaško siuntas). Kauno liepų midus bus bene ryškiausias būdingas tik Lietuvai stiprusis gėrimas.
                        Kauno liepų midus yra aprašytas ir amžininkų prisiminimuose, kurie rašė: „Miestas garsėja savo midumi, kuris yra puikus ir vadinamas liepų midumi. Tai iš ... medaus daromas gėrimas, gal penkiasdešimties metų senumo. Jis laikomas statinėse ir vengriško vyno buteliuose, turi jo skonį ir aromatą....Geriausias iš jų turi būti labai skaidrus, ir šio gėrimo mėgėjai moka už butelį dukatą, du arba pustrečio. Sako, midus esąs toks geras todėl, kad apylinkėse bitės neša medų iš liepžiedžių.“(1793m.) Kito keliautojo atsiminimuose šis midus apibudintas kaip „ypatingo gerumo“, jis buvęs perregimas, tarytum gryniausias vanduo tik tirštesnis ir kuo ilgiau išlaikytas tuo geresnis.
                        Jau nuo XVII a. Lietuvoje, Prūsijoje ir Lenkijoje garsėjęs Kauno liepų midus šiais laikais yra visiškai užmirštas. Greičiausiai tai sąlygojo XVIII-XIX a. masinis miškų iškirtimas sąlygojęs drevinės bitininkystės sunykimą ir XIX a. Lietuvą užtvindžiusi slaviškoji vodka.


                        Remtasi A.Astrausko darbu ir TLE.
                        Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                        www.airfoto.lt

                        Comment


                          #92
                          Nemuno vandens kelias sąlygojo daugelio Lietuvos miestų atsiradimą. Upės srovė sudarė puikias sąlygas gabenti dideliais atstumais sunkius krovinius t.y. didino žmogaus darbo našumą. Jau nuo neatmenamų laikų pakrančių gyventojai naudojosi upiniais laivais, iš kurių vienas žinomiausių lietuviškoji vytinė. Jei pasroviui per dieną pakrautą laivą buvo galima nuplukdyti iki 60 km., tai prieš srovę, net ir sulaukus būdingo vakario vėjo, ir keletas įveiktų mylių džiugindavo upeivius. Laivų tempimas buvo vienas iš pagrindinių būdų srovei įveikti. Sustojus nakčiai įgula rasdavo prieglobstį laive, tačiau nemažas būrys tempėjų turėdavo įsikurti pakrantėse. Tiek šių žmonių, tiek upių keliautojų reikmėm paupiuose kūrėsi užeigos, vėliau apaugusios didesnėmis ar mažesnėmis gyvenvietėmis.

                          Žemiau Kauno, kairiajame Nemuno krante buvo keletas didesnių (turėjusių savo piliakalnius) gyvenviečių tai Marva ir Pypliai. Jei Marva įsiliejusi į miestą tapo vienu iš jo rajonų, tai Pyplių kaimas baigia sunykti. Dar tarpukariu „viręs“ gyvenimas pvz. būta pradinės mokyklos su daugiau kaip šimtu mokinių, dabar visiškai sustojęs. Apie kaimo praeitį matyt galima paskaityti enciklopediniuose leidiniuose, tačiau 1837 m. žemėlapyje užfiksuota detalė gana įdomi. Jei tikėti kartografais nusileidus nuo Pyplių gyvenvietės į Nemuno parantę randame užeigą aiškiai, lietuviškai pavadintą: Kačerginė. Jei tikėti šiuo įrašu reiktų pataisyti Kačerginės miestelio atsiradimo istoriją. Matyt Pyplių kaimelio užeiga davė pradžią Kačerginės miestelio pavadinimui.

                          1837-8 metų topografinio žemėlapio fragmente matosi Nemuno pakrantė ties Pyplių kaimu, kaimelio sodybų išsidėstymas, keliai, kapinės. Dešinėje matosi prasidedanti buvusių salų virtinė.
                          Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2011.09.29, 21:33.
                          Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                          www.airfoto.lt

                          Comment


                            #93
                            Vasario 16-osios šventė tai gera proga apsilankyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Paskutiniais metais muziejus įspūdingai keičiasi. Atremontuotose erdvėse kuriamos naujos ekspozicijos, priartintos šių laikų technologijų išlepintiems žiūrovams. Eksponatai, ištraukti iš dulkinų stiklinių stalčių, parodomi naujoje šviesoje, t.y. įkomponuoti į sumodeliuotus praeities vaizdus. Plačiaekraniai televizoriai, 3D reprodukcijos, modeliai, senoviniais apdarais aprengtos žmonių figūros ir kt. muziejų daro tikrai įdomų.
                            Įkeliu keletą pirmosios mūrinės Kauno pilies atkurtų vaizdų.





                            Tiesa, keistoka pasirodė virš karo muziejaus plevenanti išblukusi LDK vėliava, gal reiktų atsinaujinti...
                            Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2012.02.17, 20:58.
                            Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                            www.airfoto.lt

                            Comment


                              #94
                              Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė - Nauji duomenys apie Kauno vienuolynų pastatus

                              Straipsnyje pateikiami penkių vienuolynų brėžiniai daryti tarp 1842 ir 1860 metų. Jie atskleidžia naujų žinių apie pastatų architektūrą ir gali pasitarnauti - vienuolynų ansamblių restauravimui.















                              Šaltinis: Mokslinių straipsnių rinkinys Kultūros paminklai / 8 2001

                              Comment


                                #95
                                Mieli forumo dalyviai noriu paklausti gal teko kažką girdėti apie šiuos atradimus Kaune?





                                Čia iš A.Bumblausko knygos Senosios Lietuvos Istorija 1009-1795. 272 puslapyje kur randasi šis pastatas yra nerašoma, tik tiek ir užsiminta. Tai kur gi yra tas paslaptingas pastatas su šiais portretais? Ar tai gali būti tas pats gotikinis pastatas Senieji Kauno kunigaikščių rūmai Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe?

                                O čia iš knygos Lietuvos architektūros istorija I tomas. Langų apvadai labai panašūs į 1994 m. atrastuosius, čia ir klausimas gal tai tas pats pastatas. Kur rasti informacijos apie 1994 m. atsrastus portretus ir pastatą?

                                Comment


                                  #96
                                  Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                  Mieli forumo dalyviai noriu paklausti gal teko kažką girdėti apie šiuos atradimus Kaune?

                                  Atvaizdas


                                  Atvaizdas


                                  Čia iš A.Bumblausko knygos Senosios Lietuvos Istorija 1009-1795. 272 puslapyje kur randasi šis pastatas yra nerašoma, tik tiek ir užsiminta. Tai kur gi yra tas paslaptingas pastatas su šiais portretais? Ar tai gali būti tas pats gotikinis pastatas Senieji Kauno kunigaikščių rūmai Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe?

                                  O čia iš knygos Lietuvos architektūros istorija I tomas. Langų apvadai labai panašūs į 1994 m. atrastuosius, čia ir klausimas gal tai tas pats pastatas. Kur rasti informacijos apie 1994 m. atsrastus portretus ir pastatą?

                                  Atvaizdas
                                  Taip tai Senieji Kauno kunigaikščių rūmai.
                                  "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                                  - George W. Bush President of the USA

                                  Comment


                                    #97
                                    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
                                    Taip tai Senieji Kauno kunigaikščių rūmai.
                                    Dėkui už atsakymą. Galima tikėtis kažkada šie atrasti elementai bus atkurti kaip ir visi rūmai.

                                    Comment


                                      #98
                                      Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                      Dėkui už atsakymą. Galima tikėtis kažkada šie atrasti elementai bus atkurti kaip ir visi rūmai.
                                      Kiek suprantu planai yra, yra atlikti ir detalus architekturiniai tyrimai. Zinoma viskas atsiremia i pinigus, viso komplekso restauracija plius priestatas kainuoja tikrai nemazai, net ir pasiremiant ES fondais.
                                      "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                                      - George W. Bush President of the USA

                                      Comment


                                        #99
                                        Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
                                        Kiek suprantu planai yra, yra atlikti ir detalus architekturiniai tyrimai. Zinoma viskas atsiremia i pinigus, viso komplekso restauracija plius priestatas kainuoja tikrai nemazai, net ir pasiremiant ES fondais.
                                        Ar galima kur nors būtų pamatyti šio atkūrimo projektų ir aprašymų?

                                        Comment


                                          Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                          Ar galima kur nors būtų pamatyti šio atkūrimo projektų ir aprašymų?
                                          Jei trumpai

                                          http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=141

                                          http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=263

                                          http://kauno.diena.lt/dienrastis/pri...milijonu-48007

                                          Reiketu pasiklausineti Dailes akademijoje jie ta projekta tikrai turi.
                                          Kiek suprantu projektas ne is pigiuju (antrieji Valdovu rumai )
                                          "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                                          - George W. Bush President of the USA

                                          Comment

                                          Working...
                                          X