Kaunas senovėj

[kostasas]

Ar tik nebus čia T. Narbuto fantasy

[Ramūnas kns]

Aš esu radęs aprašyma, kad iki XVII a. prad. Kaune kumelių g. stovėjo cerkvė, bet kažkodėl nėra išlikę jokių planų ar atvaizdų kaip ši atrodė. Jei dabar neklystu tai XVII a. prad. ji buvo nugriauta Vazos.

Kumelės gatvėje buvusios Visų Švetųjų cerkvės išlaikymui karalius Žygimantas Augustas 1553m. skyrė 20 dešimtinių žemės. Matyt 1693 m. cerkvė jau nebeveikė, nes unitai atidavė žemes katalikiškai Šv.Kryžiaus bažnyčiai.

[Dellamorte]

Laba gaila, bet...

"Teodoro Narbuto plunksna sukūrė du falsifikatus, kuriais kai kurie mokslo žmonės tikėjo net XX a. pradžioje. Vienas jų – grafo Konrado fon Kyburgo (Konrad von Kyburg) dienoraštis. K. fon Kyburgas – istorinis asmuo, jis buvo Kryžiuočių ordino vyriausias slaugytojas, Elbingo komtūras, XIV a. pabaigoje kaip eilinis pasiuntinybės narys lankėsi Lietuvoje, bet ne Vilniuje, o Gardine. Jokio jo kelionės aprašymo ar dienoraščio nėra."
http://ualgiman.dtiltas.lt/vid..html

[kostasas]

Gal kas žinot iš kur šitas piešinys? (paimta iš http://mockus.us/optimum/deksnys/kaunas.html ). Panašu į T. Makovskio, bet palyginus galima rast skirtumų: kalnai, laivai ir dar keletas dalykų skiriasi.

[Raelis]

Kumelės gatvėje buvusios Visų Švetųjų cerkvės išlaikymui karalius Žygimantas Augustas 1553m. skyrė 20 dešimtinių žemės. Matyt 1693 m. cerkvė jau nebeveikė, nes unitai atidavė žemes katalikiškai Šv.Kryžiaus bažnyčiai.

Būtų įdomu sužinoti kurioje vietoje ji ten stovėjo, o dėl bažnyčios, tai aš dabar susimasčiau, kad vienintelė tokio vardo bažnyčia stovi tik Karaliaus Mindaugo prospekte. Jeigu buvo dar ir antra tai jau čia labai įdomu pasidarė.

[Ramūnas kns]

Kauno senamiesčio cerkvė pastatyta XVIa. pabaigoje. Kadangi mieste tuo metu dominavo mediniai pastatai, greičiausiai ir šis pastatas buvo medinis. Manau iš šio statinio nelikę nieko, vieta buvo daug kartų perstatyta. Tais laikais vyravo nesantaika tarp skirtingų tikėjimų ir Karalius Zigmantas Vaza (aršus katalikybės gynėjas) savo įsaku 1620m. uždarė Kauno cerkvę.

[kostasas]

edit

[fui]

http://www.versus.lt/lt/Knygos/Versu...iku-iki-1655-m.

Pagaliau. Ir kaina padori.

Nuoroda neveikia

[kostasas]

Kažkaip nesiseka, man ta nuorodą patalpint. Na, esmė, kad pagaliau pasirodė Zigmanto Kiaupos „Kauno istorija, T.1: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 m. “
Ir kaina padori.
P.S. www.versus.lt yra ir ištrauka iš knygos.

[freimq]

Nuoroda neveikia

http://www.versus.lt/lt/Autoriai/Zigmantas-Kiaupa Kauno istorija

[jRamke]

Kauno senamiesčio cerkvė pastatyta XVIa. pabaigoje. Kadangi mieste tuo metu dominavo mediniai pastatai, greičiausiai ir šis šventorius buvo medinis. Manau iš šio statinio nelikę nieko, vieta buvo daug kartų perstatyta. Tais laikais vyravo nesantaika tarp skirtingų tikėjimų ir Karalius Zigmantas Vaza (aršus katalikybės gynėjas) savo įsaku 1620m. uždarė Kauno cerkvę.

Ramūnai kns,
ar Tu čia ką nors cituoji ar tai yra Tavo tekstas, nes nesuprantu, kaip šventorius t.y. teritorija aplink cerkvę/bažnyčią, gali būti medinė?

[kostasas]

Šiandien varčiau Kauno istorijos pirmą tomą. Kolkas įspūdis dvejopas. Užkliuvo iliustracijos...
O knygos pristatymas bus Kauno rotušėj, berods kovo 30.

[kostasas]

Taigi, forumiečiams, kurie domisi Kauno istorija, gera proga susitikti

"Maloniai kviečiame dalyvauti prof. Zigmanto Kiaupos parašyto I-ojo „Kauno istorijos“ tomo pristatyme, kuris vyks Kauno Rotušėje, kovo 30 d. (antradienį) 17 val."

[Ramūnas kns]

Prof.Zigmanto Kiaupos knyga, tai įvykis visiems besidomintiems Kauno istorija. Kadangi knygoje apibendrinta visa akadminei bendruomenei žinoma istorija surišta su miestu, tikėjausi rasti daugiau nežinomų faktų, bet yra kaip yra. Gerai, kad knyga neperkrauta nuorodų (mano manymu tai byloja apie didelį moksliniko sukauptą žinių bagažą), neperkrauta mokslinių terminų ir ypač tvarkingai suskirstyti laikotarpiai. Pasigendu tik iliustracijų, tokiam kapitaliniam veikalui jos tiesiog būtinos, o ir sustiprintų poveikį skaitytojui. Kaip ten bebūtų, po V.Bičiūno darbo turėjo praeiti 80 metų, kol atsirado žmogus gebantis susisteminti Kauno praeitį. Prof. Z.Kiaupos "Kauno istorija" tai knyga, kuri užims pagrindinę vietą tarp iki šiol parašytų miesto istorinių veikalų.

[Ramūnas kns]

Viduryje esantis pastatas tai vienas, iki šių dienų išlikęs, vėlyvojo renesanso, pereinančio į baroką pavyzdžių. Dėl savo įspudingo fasado, nors ir pasislėpusio vidiniame kunigų seminarijos kieme, vadinamas Masalskio namu.
Paveikslėlyje nupieštas vienuolių bernardinių (oficialiai - šv.Pranciškaus trečiojo ordino šv. Klaros regulos pamaldžiosios mergelės) vienuolyno kiemas. Matomi vienuolyno centriniai rūmai yra funduoti turtingo žemvaldžio (tarp jo žemių buvo ir Zapyškis su apylinkėmis) Kauno maršalkos, Minsko vaivados Aleksandro Masalskio ir jo žmonos Apolonijos. Jų dukrai Klarai įstojus į vienuolyną, jie tapo pagrindiniais rėmėjais. Rūmai pastatyti ~ 1634 m. fundatoriaus lėšomis. Pats Masalskis, priešingai daugeliui pasakojimų, name niekada negyveno. Namo antrame aukšte buvo įrengtos vienuolių celės, pirmame valgykla - salė, virtuvė, kepimo krosnis ir kita. Pastato galas užstatytas ant kažkada buvusios Neries gatvės (gatvė jungė Rotušės aikštės Šiaurės vakarų kampą su papiliu). Matomi vartai skyrė vienuolyno kiemus t.y. ūkinę (vadinto palivarku) ir kliauzūrą (griežto užsidarymo). Žinoma, kad 1841 m. mūrinės tvoros vartai buvo " suveriami, su dviem spynom". Iš kairės -seklyčia su duonkepe "medinis namelis ant pamatų, dengtas gontais, įėjimas per gonkeles su 2 laiptais, durys paprastos...nuo kiemo pusės mažas langelis šviesai". Kiemas 1961 m. jau buvo grįstas akmenimis. Dešinėje pusėje ūkinio kiemo buvo arklidė, bravoras ir šeimynos namas.
Belieka paminėti, kad matomi statiniai stovi vietoje buvusių penkių XVI a. miestiečių sklypų, kad 1864 m. po sukilimo, M.Muravjovo - koriko noru, vienuolynas buvo panaikintas, o pastate įkelta parapijos klebonija, kad galiausiai čia įsikūrė kunigų seminarija.

[Ramūnas kns]

Viduramžiais krikščioniška Vakarų Europa sparčiai plėtėsi. Tais laikais, tai buvo vienas iš būdų didinti įtaką, turtus, o kartu ir saugumą. Plėtimuisi į rytus ir pagoniškų kraštų kolonizavimui buvo pasitelkti vienuolių riterių ordinai. Tankiai apgyvendintas, sąlyginai sukultūrintas krikščioniškas pasaulis skverbėsi į giriomis, miškais ir pelkėmis padengtus retai apgyvendintus rytinius kraštus. Tokiu būdu, pavienės ir prastai organizuotos baltų gentys susidūrė su daug stipresnėmis ordinų pajėgomis. Įveikti miškinguose, nepraeinamose vietovėse įsitvirtinusias kovingas baltų gentis ordino kariams buvo nelengva, todėl pradžioje buvo nukariautos Baltijos pakrantės gentys (Prūsai,Lyviai,Kuršiai). Nukariautose žemėse įsikurė Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinai. XIII a. antroje pusėje ordino kariai pradėjo skverbtis vis gilyn į Pabaltijo kraštus t.y. užkariauti Lietuvos žemių. Lengviausia rengti žygius buvo upėmis. Tokiu būdu, tiek prie Nemuno, tiek prie Neries upės įsikūrusioms gyvenvietėms iškilo pavojus. Lietuva XIV a. jau galėjo organizuotai kautis su ordinų pajėgomis. Galiausiai priėmusi katalikybę ir padedama Lenkijos 1410 m. Žalgirio mūšyje sutriuškino ordino galią.
Kovoms su ordinu ir buvo pastatyta Kauno pilis. Yra nuomonė, kad ji pastatyta prie Neries pusės norint apginti LDK sostinę Vilnių. Nuo Ragainės iki Kauno ant Nemuno pakrančių XIV a. buvo pastatyta daug medinių pilių, bet tik viena Kaune mūrinė. Manoma, kad pirmoji mūrinė Kauno pilis pradėta statyti ~1359 m. o sugriauta ordino karių 1362 m. pavasarį. Vėliau, po 1396 m. atstatyta antroji medinė pilis, kuri sudeginta 1401 m. rudenį. Galiausiai žinoma, kad trečioji mūrinė pilis jau 1409 m. stovėjo. XVI a.antroje pusėje prie pietrytinio bokšto, apsauginiame griovyje, buvo sumūrinta bastėja (dalinai išlikusi). Žinoma, kad XVIII a. pirmoje pusėje Neries vanduo jau buvo sugriovęs dalį pilies.
Išrinkau iš istorijos knygų keletą numanomų buvusių pilių planų ir piešinių. Pirmane lape - pavaizduota pirmoji mūrinė pilis.
Antrame - antroji medinė.
Trečiame- trečioji mūrinė (kurios dalis išlikusi iki mūsų dienų).

[freimq]

Radau įdomų įrašą, kogero pirmą (o gal ir ne) Jiesios piliakalnio (Napoleono kalno) paminėjimą.
Galbūt kas galėtų pabandyti padaryti vertimą, būtų įdomu (esmę suprantu, bet pats nesu tiek stiprus rusų kalboje, kad galėčiau išversti)






Paimta iš Акты Литовской метрики том 1. 1499-1507 гг.

[Ramūnas kns]

Nors tai ir nėra vertimas, bet įdomus dokumeto panaudojimas, kartu ir paaiškinimas apie ką rašoma. Ištrauka iš istoriko E.Rūko darbo.



Beje, pasekoje Jiesia buvo užtvenkta ir pastatytas vandens malūnas. Gal kas galėtų nurodyti tą vietą.(bent jau Z.Kiaupai "Kauno istorijoje" tai padaryti nepavyko)

[freimq]

Apibrauktoje žemėlapyje vietoje dar ir dabar galima aptikti buvusios užtvankos su malūnu pėdsakų (žemėlapis 1838m.)

[jRamke]

Nu nieko sau!
O žemėlapio tik fragmentą turi?