Kaunas senovėj

[jRamke]

Paminėtos dvi skirtingos vietos:
1. #38 - Savanorių pr. prie Prisikėlimo bažnyčios;
2. #40 - Savanorių pr. priešais Leliūnų gatvę;

Ir kokie būtų Tamstos lokalizacijos šaltiniai?

[Ramūnas kns]

1904 metų plane, toje vietoje parodytas "Ariestny dom"

LNM.AFP-2686

[jRamke]

1904 metų plane, toje vietoje parodytas "Ariestny dom"
Atvaizdas

LNM.AFP-2686

Taip, 1904 metų plane 145 numeriu pažymėtas "Arestnyj dom". Lietuviškai tai būtų "Areštinė".
Kalėjimas, nuo 1864 metų ir mūrinis, jau stovėjo Mickevičiaus - Kęstučio - Spaustuvininkų gatvių kvartale.
O kas ten prie būsimos Prisikėlimo bažnyčios buvo?

[freimq]

Metu nezinau, tai turbut Mickevičiaus - Kęstučio - Spaustuvininkų gatvių kvartale stovejes kalejimas.

paimta: http://postcards.delcampe.net/page/i...anguage,E.html

[jRamke]

Taip, freimq'u. Ši foto, manau, iš 6-to dešimtmečio, kai dar veikė kalėjimas.
Už sargybos bokštelio - Spaustuvininkų gatvė ir beveik matosi buvęs pirties pastatėlis.

[Ramūnas kns]

1863 m. Kauno miesto dalies planas. I.Kanto g. parodytas miesto kalėjimas "prednaznačeny na yprazdnenija" suprask uždaromas.

[Ramūnas kns]

Kauno Karo muziejaus vietoje XIX amžiaus pradžioje tęsėsi laukymė. Rusijos valdžios įsigalėjimas Lietuvoje, prasidėjo dar 1795 metais. Caras, stiprindamas savo valžią, telkė karines pajėgas mieste. Dar 1845 m. muziejaus vietoje buvo suprojektuotos kareivinės. Vienas iš didesnių kareivinių pastatų buvo medinis, klasikinės formos kavalerijos maniežas. Greta buvo ginklų sandėlis, arklidės ir kita. Čia 1868 m. Įsikūrė Dono pėstininkų pulkas. Prie maniežo rytinės dalies 1883 m.priglausta mūrinė Šv.Nikolajaus cerkvė. (matosi pirmoje nuotraukoje dešinėje) Apie 1910 m. priekinio fasado viduryje pastatyta mūrinė varpinė. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai pastatą pavertė garažu.

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais buvusiame maniežo pastate atidarytas Vytauto Didžiojo muziejus. Varpinė perstatyta į stilizuotą senovinį bokštą. Įdomu tai, kad bokštelyje 1922 m buvo sumontuoti devyni Kauno kareiviškų cerkvių varpai (grąžinti iš jau sovietinės Rusijos), kurie švenčių proga grodavo Lietuvos valstybinį himną. 1922 m.vasario 16d. bokšte sumontuotas Berlyno firmos C.F.Rochliz laikrodis. Laikrodis kainavo 100 022 auksinius, o mušė valandas tris tonas sveriančiu varpu. Laikrodžio laikas buvo nustatomas pagal Paryžiaus Eifilio bokšto siunčiamą elektros bangomis signalą, kurio tikslumą tikrino radijo stotis.


Nugriovus senąjį, naujasis dabartinis muziejaus pastatas atidarytas 1936 m. vasario 16d.
Arch. Vladimiras Dubenickis.

[Raelis]

Aš, tai dar esu girdėjęs, kad čia XX a. prad. vykdavo arklių turgūs, bent jau taip man pasakodavo, bet kažkaip niekaip nerandu to įrodymo patvirtinimų...

[Ramūnas kns]

Iš tiesų Vienybės aikštę 1862 metais buvo nuspręsta paversti turgumi. Turgaus reikmėms aikštės pakraštyje 1888m. pastatyta stoginių ir krautuvėlių. Aikštėje bandyta prekiauti arkliais ir malkomis, kartkartėmis įsikurdavo keliaujančio cirko paviljonas. 1925 m.turgus iškeltas.

[Raelis]

Gal 1862 o ne 1962?

[Romas]

Ši tema mažai ką turi bendro su pavadinimu - čia nerandu jokios senovės net lietuviškais mastais (nesilyginkim su kokia nors Roma, kur modernaus meno muziejuje eksponuojami 18 amžiaus paveikslai ).
Dabar yra temos apie sovietinį, smetoninį ir caro laikų Kauną (atvirukai ir nuotraukos). Yra tema "Kaunas paveiksluose".
Deja, iš ankstenksnių laikų nuotraukų nėra (dėl tos priežasties, kad nebivo tokio daikto)

Gal būtų galima šioje temoje ir toliau diskutuoti apie konkrečius objektus, pasikeitusias bei neatpažintas vietas, etc., akcentuojant vietą o ne laikotarpį.
Tada reikėtų patikslinti temos pavadinimą.

[Ramūnas kns]

Šiame fragmente atpažįstame XVII a. pabaigos Kauno vaizdą. Tai viena iš seniausių žinomų miesto panoramų, žvelgiant į jį iš šiaurės vakarų pusės nuo Vilijampolės, ji yra vertinga Kauno miesto raidai tyrinėti. Be to, matome ir užfiksuotą Kauno pilies vaizdą, bokštą puošusį Šv.Jurgio bažnyčią, upeivių gyvenimo epizodą: vandeniu vėjas gena burlaivius.

[kostasas]

Tik gal reiktų paminėti, kad fragmentas yra iš Andreas Romanowski paveikslo "Angelus Custos".

[kostasas]

Ir, apskritai, Ramūnai kns, jei tekstą žodis į žodį nukopijuojate, tai galėtumėtė ir nuorodą įdėti. Šiuo atveju: http://pranciskonupaveldas.lt/kaunas...go-paveikslas-
Šia tema įdomesnis straipsnis yra Darbų ir dienų 26 numeryje, 2001m. Ten palyginami Makovskio, Romanovskio ir Ordos darbų fragmentai.

[Ramūnas kns]

Jei pastebėjote, dabartinių istorikų knygos tiek klimpsta į nuorodas, kad parašymui keletos sakinių, reikia puslapio nuorodų. Atrodytų, kad darbas rašomas ne profesionalo, o kažkokio statisto-sekretoriaus renkačio sakinius iš anksčiau parašytų tekstų.
Dabartiniai istoriniai straipsniai tiek perkrauti procedūromis, dėstymo formomis ir taisyklėmis, kad iš paprastos informacijos gaunasi n puslapių marazmo. Manau, forumo skaitytojai yra šiuolaikiniai, dinamiški žmonės, kuriems patinka aiški, vaizdingai atrinkta informacija.

[kostasas]

Jei nuorodos Jums yra marazmas, tai sunku ką ir bepridurti.
Bent jau kabutes uždėtumėte, kad kiti suprastu jog tekstas ne Jūsų.

[Ramūnas kns]

Ir, apskritai, Ramūnai kns, jei tekstą žodis į žodį nukopijuojate, tai galėtumėtė ir nuorodą įdėti. Šiuo atveju: http://pranciskonupaveldas.lt/kaunas...go-paveikslas-
Šia tema įdomesnis straipsnis yra Darbų ir dienų 26 numeryje, 2001m. Ten palyginami Makovskio, Romanovskio ir Ordos darbų fragmentai.

Nuo "orginalaus" teksto mano menkavertė kopija skiriasi tik ištaisymu klaidų (geografijos, istorijos) ir nevertinga įžvalga Šv.Jurgio bažnyčios restauratoriams.
Bet gal nenukrypkime nuo forumo temos...

[kostasas]

V. Almonaitytė-Navickienė ir L. Šinkūnaitė straipsnyje "Angelo Sargo mįslė" (Darbai ir dienos, Nr. 26, 2001 m.) sulygino Makovskio, Romanovskio ir Ordos darbus (p. 35). Atsiprašau už nelabai vykusią kopiją.
O dėl ižvalgų restauratoriams, tai
"Romanovskio bažnyčia nutapyta su dviem baroko stilistikos bokšteliais. Vienas iš jų 1670 m. pastatytas virš presbiterijos, kitas ant bažnyčios stogo kraigo. Pastarasis sutampa su Makovskio graviūroje vaizduojamu bokštu virš halinės vienatūrinės bažnyčios. Tai dar kartą patvirtina, jog ant Šv. Jurgio bažnyčios stogo būta bokštelio." (ten pat, p. 34)

[Raelis]

Aš esu radęs aprašyma, kad iki XVII a. prad. Kaune kumelių g. stovėjo cerkvė, bet kažkodėl nėra išlikę jokių planų ar atvaizdų kaip ši atrodė. Jei dabar neklystu tai XVII a. prad. ji buvo nugriauta Vazos.

[freimq]

Įdomią knygelę radau.

GROVO KYBURG'O KELIONĖ LIETUVON 1397 m.

In Kauną atvykome ant laivų, žėgliais varomų, aštuntoje dienoj' po išplaukimo iš Ragainės. Perdėtinis Kauno pylies ponas Ivanas Fiedorovičius, gudas, priėmė mus kaipo svečius labai meiliai ir pridurmai išsiuntė žygūną, pranešdamas Didžiajam Kuningaikščiui (Vitautui) apie mūsų atkeliavimą. Trečią dieną pasakė jis mums, kad neužilgo pribus urėdininkas dvaro, kursai mus nuves prieš kuningaikščio veidą.
Kaunas daug pražudęs iš savo senovinės didybės: namai labai paretėję, daug griuvėsiuose liekti; visa papylis teip seniaus skaitlingai apgyventa, šendien yr' iš didesnės dalies daržovėmis užimta. Ne lengvai ir ne veik' pasikels, nes vaisba prie šios gadynės aplinkybių yra sunkiai varoma. Čionykštė pylis divinai dailiai intaisyta ir apipuošta, ginuoklė labai stipri senovėje, su savo tvirtai intaisytais dideliais vaisbiškais mūriniais, ugnies nesibijančiais, namais, tasai Gedimino bei Algirdo darbas, teipogi ne menkai ne tekus iš savo grožybės bei tvirtybės; šendien tik silpnai prieš neprietelių galėtu atsispirtie. Nė vienos iš armotų, teip seniau garsių iš savo gerumo, ne teko mums matytie. Tiesa, kad dideli magazynai, gerai užlaikomi ir, kaip sakoma, ne tušti, gali dar turėti daug zoposto bei ginklų. Dalis murų nuo Nemuno pusės čieliausia, o nuo up. Vilijos, kur didysis yr' bromas, bjauriausio sunaikinimo turi dar ir dabar žymias. Už kruvų griuvenų randasi medinė aštrakuolių tvora, tačiau gerai apginama, nes iš tolo iš armotų ne gali but' sugriaunama, kadangi griuvenos tarytum, volu ją apdengia, o ant kraigo to volo dakakę kariaiviai atsidurs be stovėdami prieš ugnį iš muškietų ir lankų šaudyklias, ne galėdami patys muštie priderenčiai už tvoros pasislėpusius apgultuosius. Pylies sargyba susideda iš 4 tūkstančių virų, iš dalies Lietuvių, iš dalies Žemaičių. Jie drauge ir dirba prie ginuoklės. Mums čion asant, atkasinėjo tūlą trobesį griuvenose gulintį, ir taisė užpakalinę sieną pačios pylies, ale mums tų darbų ne rodyta. Prieš musų langus - nesa mes gyvenome papylėje - ant dešinio Vilijos kranto stovėjo abazu jočiai (kavalerija), galėjo but į 4 arba 5 tūkstančius žirgų, bet eskadronai įvairiai apginkluoti; net sunku butų aprašyt' tą įvairumą, prisižiūrint tik ištolo: penkis ar šešis budus suskaitėme jų apsiginklavimo; geriause dar išrodė tie, ką ant paveizdo sunkių lenkiškų jočių buvo apsišarvavę; kiti nors geležimi apdengti, bet nuogi tie jų šarvai, iš viršaus ne apdengti, išrodė tarytum nepabaigti; tulos dalis buvo su kepurėmis, ale teip ne dailios išžvalgos ir bjaurinančios jočio staturą, kad reikėjo stebėtis, kaip žmonės tokį juokingą parėdą išradę.[...]
Visa Knygelė: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biReco...RecordId=25213