Kaunas senovėj

[J.U.]

Apie 1960 metus šioje bažnyčioje buvo Valstybinės Pedagoginės leidyklos knygų sandėlys, kur iš spaustuvių suveždavo vadovėlius o paskui išskirstydavo po rajonus.

[freimq]

Kauno Dievo Kūno bažnyčia ir dominikonų vienuolynas
Dėmesį patraukė aprašymo vietos kur minimi bokštai, Autc puslapyje.
...Galutinai bažnyčia buvo baigta statyti po XVII a. vidurio Rusijos okupacijos – turėjo du bokštus ir barokines formas...
Anksčiau nekreipdavau dėmesio į tai, kad ši bažnyčia turėjo bokštus ir man pasidarė įdomu, kaip gi ji atrodytų su tais bokštais.
Ant greito nieko neradau, kas būtų su bokštais, gal net ir nėra jokios vizualinės medžiagos. Šitame paveiksliuke, matosi kažkas, bet sunku net pasakyti ar čia bokštai.

Atvaizdas


...1865 m. buvo nuspręsta bažnyčią paversti cerkve, buvo nugriauti jos bokštai ir pastatytas svogūno formos kupolas, pertvarkymai baigti 1868 m...
Atvaizdas


Šiose pirmo pasaulinio paveiksliukuose, matosi po nugriovimo perstatas ne tik svogūno formos kupolas, bet ir vietoj bokštų perstatyti bokšteliai. Vėliau ir šių neliko.
Atvaizdas


Smalsumas nugalėjo ir pritaisiau bokštus, kad lengviau būtų įsivaizduoti. Plytom nemėtykit
Atvaizdas


Tada atsirado mintis, jei panaikinus tvora, šiek tiek patvarkius (apgenėjus) augaliją, kokia puiki dar viena erdvė atsivertų senamiestyje.
Atvaizdas

Visas aprašymas: Nuoroda

[freimq]

Nors tai ir nėra vertimas, bet įdomus dokumeto panaudojimas, kartu ir paaiškinimas apie ką rašoma. Ištrauka iš istoriko E.Rūko darbo.

Atvaizdas


Beje, pasekoje Jiesia buvo užtvenkta ir pastatytas vandens malūnas. Gal kas galėtų nurodyti tą vietą.(bent jau Z.Kiaupai "Kauno istorijoje" tai padaryti nepavyko)

Ramūnai žinutė labai sena, neliko nuotraukos teksto, gal galėtum priminti iš kokio E. Rūko darbo tas tekstas buvo.

[kostasas]

Ramūnai žinutė labai sena, neliko nuotraukos teksto, gal galėtum priminti iš kokio E. Rūko darbo tas tekstas buvo.

Fredos istorinė raida nuo XV a. iki 1940 m. / Eugenijus Rūkas // Kauno istorijos metraštis. - [T. 1], p. 132-146.

[Gator]

Iki 1918-ųjų Kauno nebuvo – daugumos gyventojų lūpose skambėjo Kovno vardas. Žmonės daugiausia vartojo rusų kalbą, miestiečiai katalikai šnekėjo lenkiškai. 1897 m. (O kiek 1917m?, Gator past.) surašymo duomenimis, Kaune gyveno tik 5,8 proc. lietuvių ir maždaug 1 proc. žemaičių.

Pamažu ėmė augti ir lietuvių skaičius mieste. 1923 m. surašymo duomenimis, Kaune gyveno beveik 59 proc. lietuvių, o 1938 m. jų jau buvo 61,4 proc.

https://kauno.diena.lt/naujienos/kau...-kaunu-1124987