Kaunas senovėj

[freimq]

Norėčiau pagalbos iš forumiečių. Kaip manot, ką galėjo vaizduoti šis žymėjimas?(pirmam fragmente)
Taip pavaizduota Panemunės (Aukštoji Panemunė) miestelio pradžia apie 1800 metus (Krieges karte der Provinz New Ost Preussen).
1.

Štai taip pavaizduota Kauno miesto siena.

[laimutis]

Norėčiau pagalbos iš forumiečių. Kaip manot, ką galėjo vaizduoti šis žymėjimas?(pirmam fragmente)
Taip pavaizduota Panemunės (Aukštoji Panemunė) miestelio pradžia apie 1800 metus (Krieges karte der Provinz New Ost Preussen).
1.

Atvaizdas

Štai taip pavaizduota Kauno miesto siena.

Atvaizdas

Manau kad tai XVIII a. rusų padarytas gynybinis šansas Aukštojoje Panemunėje. Tokių paparastų pylimų buvo ir kitose Kauno miesto apylinkėse. Pvz: nuo tokio gynybinio įrengimo vardą gavo Šančiai.

[Ramūnas kns]

[Vilijampolės XVIII a. pabaigos planelis.
URL=http://imageshack.us/photo/my-images/850/m3c2.png/][/URL]

[laimutis]

Įdomu ar šiame planelyje yra tiesos. Pirmosios rotušės planas primena neišlikusią Merkinės rotušę, ten tai pat bokštas ir pagrindinis įėjimas buvo šoniniame fasade. Vėliau Kauno rotušėje pristačius naujas dalis pasikeitė pastato konfigūracija.

[laimutis]

Įdomus straipsnis: Rūstis Kamuntavičius. „Kijevas Žemaitijoje“: Kaunas Vakarų Europos XVII a. leidiniuose

Kaunas nebuvo prie kelio iš Varšuvos/Krokuvos į Vilnių. Be to, negalėjo jis dominti ir tų keliautojų, kurie tranzitu vykdavo per Lietuvą į Maskvą ar Livoniją. Taigi, žvelgiant užsienio keliautojų bei karaliaus aplinkoje buvusių ambasadorių, nuncijų, prancūzų ir italų kilmės dvariškių akimis, Kaunas nebuvo vertas dėmesio. Tai savo ruožtu nulėmė labai trumpus ir lakoniškus jo aprašymus bei daugybę netikslumų, kurie buvo paplitę ne tik keliautojų, ambasadorių, nuncijų tekstuose, bet ir iš jų ėmusiuose informaciją pasaulio aprašymuose. Apibendrinus galima sakyti, jog Kaunas – geriausias pavyzdys, iliustruojantis žinių lygį apie absoliučią daugumą Lietuvos miestų XVI–XVII a. Vakarų literatūroje.
Istorikas P. Reklaitis, analizavęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų paveikslus, pastebi, jog Kaunas buvo pats vakarietiškiausias su daugybe vokiečių gyventojų. Nepaisant to, šis svarbus ekonominis centras mažai domino Respublikos ir Vakarų autorius, kūrusius kelionių memuarus ir pasaulio aprašymus. P. Reklaičio duomenimis, pirmąjį Kauno vaizdą sukūrė T. Makovskis 1600–10 m. Jame pavaizduotas miestas iš Nemuno pusės. Užraše prie žemėlapio nurodyta, jog miestas yra „Trakų vaivadijoje, su nuostabiais pastatais ir stovi laivybai tinkamoje Nemuno ir Neries upių sankirtoje“. Paveiksle yra nurodytos ir išvardintos pagrindinės miesto bažnyčios ir vienuolynai. Anot P. Reklaičio, šis Kauno vaizdas nebuvo plačiai išplitęs. Jis beveik nebuvo perspausdinamas XVII ir XVIII a. Europoje. Svarbu pastebėti, jog sunkiai rastume kitokių šio miesto vaizdų. Sparčiai jų pradėjo daugėti tik XIX a. pradžioje. Tai akivaizdžiai kontrastuoja su Gardino ir ypač Vilniaus vaizdų paplitimu. Pastarieji, dalis kurių buvo sukurta to paties T. Makovskio (Makowski), buvo randami beveik visuose XVI–XVII a. Vakaruose leistuose Lietuvos aprašymuose. http://www.istorijoszurnalas.lt/inde...a-68&Itemid=92

Matyt dėlto Kaunas nepavaizduotas XVI a. Brauno miestų atlase, nors yra išlikęs Gardino vaizdas. Kaunas savo architektūra tikrai nenusileido kitiems Lietuvos miestams. Trumpoje vieno sakinio informacijoje apie miestą, kurią puikiai išanalizavo A. Morkūnaitė, rašyta, jog mieste vokiečių pirkliai pastatė daug mūrinių namų ir užkrėtė šia mada vietinius gyventojus. Mūrinis Kaunas kontrastavo su Respublikoje paplitusiais mediniais miestais, kurie prie akmens mūrų pripratusiems keliautojams atrodydavo baisūs. Galbūt todėl dažnam užsieniečiui Kaunas atrodė gražus, nes buvo panašesnis į vakarietišką. Štai vokietis diplomatas 1661 m. važiuodamas į Maskvą, o 1663 m. grįždamas užsiminė apie aplankytą „gražų miestą Kauną“, nors, kaip pats pastebėjo, miestas 1655 m. buvo Maskvos užimtas ir visiškai sudegintas.

[Salvijus]

Tiem, kas domisi senuoju Kaunu

[laimutis]

"Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430-1930"

[freimq]

Įdedu mįslę kolegos, neturėtų būt labai sunku atpažinti, piešinys devyniolikto amžiaus pradžios (tiksliau čia tik dalis piešinio).

[laimutis]

Įdedu mįslę kolegos, neturėtų būt labai sunku atpažinti, piešinys devyniolikto amžiaus pradžios (tiksliau čia tik dalis piešinio).

Atvaizdas

Dominikonų vienuolyno ansamblis iš šiaurės rytų pusės. 1812 m. M.Oleščinskio raižinys

[freimq]

Greitai čia Laimutis susitvarkė, lenkiu galvą!

[Ramūnas kns]

1782 m. vyskupo I. J. Masalskio vizitacijos aprašyme tuometinis Kauno klebonas P. M. Pranckevičius rašo, kad einant Vilniaus gatve nuo arkikatedros „ netoli vartų“ buvo...





Tiesa dalis istorikų teigia, kad Kauno senamiesčio kvartalų lūžiai susidarė dėl miesto plėtimosi. Kai miestas netilpdavo savo ribose (galimai aptvertoje sienos) prasiplėsdavo, neišlaikydamas taisyklingesnių kvartalų išsidėstymo. Raudonai pažymėtos galimos miesto sienų vietos.


Planelis iš M. Bertašiaus knygos.

[micek]

Keistą įrašą radau 1782 m. vyskupo I. J. Masalskio vizitacijos aprašyme. Tuometinis Kauno klebonas P. M. Pranckevičius rašo, kad einant Vilniaus gatve nuo arkikatedros link sankryžos su Birštono gatve „ netoli vartų“ buvo... Daugiau vartų paminėjimo šioje vietoje nesu pastebėjęs, o klebonas juos mini neįvardindamas, kaip savaime visiem žinomus. Gal čia tik aprašo ar vertimo klaida, nors miesto sienos dar mažai ištirtos.

Atvaizdas


Atvaizdas


Tiesa dalis istorikų teigia, kad Kauno senamiesčio kvartalų lūžiai susidarė dėl miesto plėtimosi. Kai miestas netilpdavo savo ribose (galimai aptvertoje sienos) prasiplėsdavo, neišlaikydamas taisyklingesnių kvartalų išsidėstymo. Raudonai pažymėtos galimos miesto sienų vietos.

Atvaizdas

Planelis iš M. Bertašiaus knygos.

Rašo,kad eina link Šv.Kryžiaus[bažnyčios].Šv.Kryžiaus-Karmelitų.Sankryžoje su Birštono-Dievo Kūno bažnyčia.
Galbūt tada kalba apie Totorių vartus,nes jie išeitų pakeliui.

[micek]

Gotikinės angos likučiai Rotušės fasade. Greičiausiai restauruojant 1968-73m.



art-con.ru

[ViR2]

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dingusio-kauno-paslaptys-kaunieciai-laidoti-issizioje-mego-alu-ir-mustynes.d?id=64108594#ixzz2uFvUlPTu

„Man asmeniškai piimtinesni išlikę nerestauruoti. Pavyzdžiui, buvusi Neries gatvelė, kurią dabar mažai kas žino. Reikia eiti, ieškoti jos per kiemus ir atrasi vienaaukščių ir dviaukščių 16 a. antrosios pusės pastatų frontonus, įmūrytus keturaukščiame name. Žinoma, galima žvelgti ir į restauruotus pastatus – Perkūno namus, kitus“, - sakė mokslininkas.

Gal kas zinot apie kokia vieta cia kalbama?

[Ramūnas kns]

[Kitas Džiugas]

Dabartinėje Kunigų Seminarijoje?

[laimutis]

Atvaizdas

Ot tas A.Masalskis supirko sklypus ir padovanojo vienuolėms, smarkiai nuskriaudė miestiečius, jau geriau vienuolynai būtų kūrėsi ne prie aikštės o atokiau nuo jos, taip pagrindinė miesto aikštė prarado pagrindinę funkciją prekybą, rotušę apsupo bažnyčios ir vienuolynai ir didikų rūmai. To nepamatysi kituose Europos miestuose, kur aikštes puošia pirklių ir amatininkų namai ir gildijos.

[ViR2]

Aciu Ramunai

[Ramūnas kns]

Jau nuo seniausių laikų Kaunas turėjo kalėjimą. Be pilies teritorijoje buvusio kalėjimo žinomas ir Rotušės.
Gavus miestui savildos teisę, buvo pastatyta Rotušė. Be miesto valdžios (magistrato) pastate buvo įsikūrę ir visi savivaldai užtikrinti reikalingi vienetai: tai ir teismas, iždas, kanceliarija, budelis (beje vienas iš geriausias pajamas gaunančių savivaldos darbuotojų), na ir žinoma kalėjimas. Kalėjimo patalpos buvo Rotušės bokšto rūsyje.
Vėlesniais laikais, jau Lietuvą užėmus carinei Rusijai matyti prireikė didesnio kalėjimo. Tuo metu areštines arba kalėjimus turėjo beveik visi apskričių miestai. Kaune 1823 m. pastatytas klasicistinių formų medinis kalėjimas, panašus į arklių pašto stotį Rotušės aikštėje. Šis statinys su 9 kamerom, virtuve, pirtimi ir sargybine stovėjo prie Sankt Peterburgo plento (Savanorių prospekte, ties dabartine Prisikėlimo bažnyčia).
Atvaizdas

1847 metų kalėjimo remonto projektas iš KAA.

XVI a. antroje pusėje šalia turgaus aikštės buvo Kauno kalėjimas. Statinio pamatai išliko T. Daugirdo gatvėje (6 kvartalo antrame sklype nuo Santakos gatvės). Tikėtina, kad šis kalėjimas buvo naudojamas iki įrengiant naująjį- po rotuše . Archeologinių tyrimų metu, T. Daugirdo gatvės kieme rastas 5,5x5,5 m. dydžio kalėjimo rūsys panašus į bokšto. Matyt to meto žmogus kalėjimą suvokė kaip rūsius po pilies bokštu.

[freimq]

Kauno Dievo Kūno bažnyčia ir dominikonų vienuolynas
Dėmesį patraukė aprašymo vietos kur minimi bokštai, Autc puslapyje.
...Galutinai bažnyčia buvo baigta statyti po XVII a. vidurio Rusijos okupacijos – turėjo du bokštus ir barokines formas...
Anksčiau nekreipdavau dėmesio į tai, kad ši bažnyčia turėjo bokštus ir man pasidarė įdomu, kaip gi ji atrodytų su tais bokštais.
Ant greito nieko neradau, kas būtų su bokštais, gal net ir nėra jokios vizualinės medžiagos. Šitame paveiksliuke, matosi kažkas, bet sunku net pasakyti ar čia bokštai.



...1865 m. buvo nuspręsta bažnyčią paversti cerkve, buvo nugriauti jos bokštai ir pastatytas svogūno formos kupolas, pertvarkymai baigti 1868 m...


Šiose pirmo pasaulinio paveiksliukuose, matosi po nugriovimo perstatas ne tik svogūno formos kupolas, bet ir vietoj bokštų perstatyti bokšteliai. Vėliau ir šių neliko.


Smalsumas nugalėjo ir pritaisiau bokštus, kad lengviau būtų įsivaizduoti. Plytom nemėtykit


Tada atsirado mintis, jei panaikinus tvora, šiek tiek patvarkius (apgenėjus) augaliją, kokia puiki dar viena erdvė atsivertų senamiestyje.

Visas aprašymas: Nuoroda