[MRJ] Senoji Marijampolė

[suduvietis]

buvusi Marijonų spaustuvė 1930m. ir 2011m.

[Beniux]

Turiu panašią to pastato nuotrauką. Įtariu, kad fotografuoti tie patys žmonės tą pačią dieną - tik iš kitos pozicijos. Tuo nesu įsitikinęs, nes mano nuotraukoje matyti kažkokios statinės, atliekos ar pan.



Ta pačia proga pateikiu nedidelę šio pastato istoriją:
1906 m. Seinuose išėjo pirmasis laikraščio-žurnalo ‘Šaltinio” numeris; leidybos ėmėsi kunigai J.Laukaitis, J.Totoraitis, A. Civinskas. Pirmasis pasaulinis karas nutraukė šią veiklą. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais vienuolių marijonų spaustuvė neturėjo pastogės; dėl menkos techninės bazės leidinius nuo 1921 metų spausdino kitose spaustuvėse. 1927 m. pačiame vienuolyno kiemo centre iškilo dviaukštis mūrinis pastatas, stovintis ir dabar. Techninę įrangą gavo iš užsienio. Pirmuoju spaustuvės vėdėju buvo V. Mažonas, o vėliau – P. Pernavas ir K. Rakickas. Dirbo dviem pamainomis. Turėjo nuolatines sutartis su “Švyturio” bei “Sakalo” leidyklomis. Nors iš pradžių spausdino tik pačių vienuolių parašyta knygas, bet vėliau neatsisakydavo ir kitų leidinių; per 14 metų išleido apie 300 knygų. Pagal tematiką vyravo religinė literatūra – ji sudarė ¾ visų leidinių. Laikraščio archyvo reikalasis rūpinosi kunigas Jonas Krikščiukaitis. “Šaltinį” bei kitus laikraščius platino ir savanoriai; pvz. buvusi knygnešė Marija Matulaitytė išplatindavo iki 300 egzempliorių. Žymesni šie “Šaltinio” redaktoriai: V. Mažonas, S. Tamulaitis, K. Matulaitis, K. Čibiras, V. Šauklys, K. Zajančkauskas. Spaustuvės vidų vaizdžiai prisiminė poetas Petras Karuža: “Abudu žvalgėmės po kambarį. Ant sienos kabojo gražūs paveikslai ir kryžius. Baldai buvo senoviški, paprasti ir jokio įspūdžio nedarė, nors ir retai tokių kur nors buvome matę. Kambario kvapas man nepatiko – jautėmės kaip lavoninėje: kvepėjo žvakių degėsiais. Prie sienos stovėjo didžiulė knygų spinta. Broliukas (vienuolis mokinys – autoriaus pastaba) mudu nuvedė į spaustuvę ir redakcinį kambarį. Apžiūrėjome jos “mašiną” ir ranka renkamą raidyną. Viskas buvo sena ir paprasta”. Spaustuvės veikla buvo nutraukta 1940 m. vasarą, o bibliotekos fondai išsklaidyti 1948 m.

[laimutis]

Beniux jei ne paslaptis iš kokių šaltinių pasisemi tokios įdomios informacijos, internetas ar knygos?

[Beniux]

tai mano sukaupta medžiaga. Apie šią spaustuvę turiu apie 30 MO Word puslapių.

[Beniux]

Palyginsiu kelias tarpukario ir 2011 m. darytas nuotraukas:




Savivaldybės pastatas J. Basanavičiaus ir Kęstučio gatvių susikirtime; 1938 m. Apie 1928 m. buvo nugriauti į kioskus panašūs statiniai, stovėję Kęstučio gatvės pradžioje. Prie 1925 m. atidarytos valdiškos miesto vaistinės nusprendė pristatyti ugniagesių garažus (nes sudegė senieji). Tai padarė 1929 metais (išliko pamatuose data). Šio vienaaukščio mūrinio statinio darbai buvo baigti 1930 m. Vėliau, t.y. 1933 m. statybininkai „uždėjo“ ugniagesių namui ir antrąjį aukštą – jame įsikūrė miesto savivaldybė. To paties namo šiaurinėje pusėje ir toliau veikė vaistinė. Antrasis aukštas pastatytas pagal inžinieriaus J. Dragašiaus projektą.









/////////////////////////////////////////////////////////////////////




Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriaus šiaurės rytinis kampas; XX a. 4 dešimtmetis. Dešiniau esančiame name 1912 - 1920 m. (su pertraukomis) gyveno muzikas Jonas Bendorius. Vietoje kairiau matomo marijonų baldų fabriko dabar stovi "gražuolė" Maxima.








////////////////////////////////////////////////////////////////////////




Prezidento A. Smetonos sutikimas Kauno gatvėje, prie susikirtimo su Dariaus ir Girėno gatve; 1929 m. Kairiau buvusių pastatų neliko apie 2000 m. Išlikęs statinys tęsia su alkoholiu susijusias tradicijas.

[suduvietis]

Marijampolės ortofoto kazkur 1941-1944
http://foto.terpe.lt/inkelti/2011060...iampol 035.jpg

Paimta iš http://www.wwii-photos-maps.com/

[nepolitikas]

Marijampolės ortofoto kazkur 1941-1944
http://foto.terpe.lt/inkelti/2011060...iampol 035.jpg

labai ryški nuotruaka ir puikiausiai matosi apkasų linijos (tikriausiai rusų) palei šešupę

[Beniux]

labai ryški nuotruaka ir puikiausiai matosi apkasų linijos (tikriausiai rusų) palei šešupę

ten ne apkasų linijos, o Lietuvos kariuomenės šaudyklos sampilai, kurių tarpuose vokiečiai 1941 m. sušaudė ir užkasė daugiau kaip 5000 žydų ir kitokių tautybių žmonių. 1997 m. teko tą teritoriją kasinėti ir tirti.

[nepolitikas]

ten ne apkasų linijos, o Lietuvos kariuomenės šaudyklos sampilai, kurių tarpuose vokiečiai 1941 m. sušaudė ir užkasė daugiau kaip 5000 žydų ir kitokių tautybių žmonių. 1997 m. teko tą teritoriją kasinėti ir tirti.

gal pažiūrėk dar kartą, rytine šešupės pakrante per visą miestą eina aiškiai matoma vingiuota linija...

[laimutis]

Marijampolės ortofoto kazkur 1941-1944
http://foto.terpe.lt/inkelti/2011060...iampol 035.jpg

Paimta iš http://www.wwii-photos-maps.com/

Labai įdomus vaizdas, matosi kiek buvo išlikę pastatų po vokiečių bombardavimų tuo metu. Bet tai turbūt vaizdas prieš ateinant Raudonajai armijai? Ji tai pat nemažai sunaikino miesto pastatų.

[zhioga]

ten ne apkasų linijos, o Lietuvos kariuomenės šaudyklos sampilai, kurių tarpuose vokiečiai 1941 m. sušaudė ir užkasė daugiau kaip 5000 žydų ir kitokių tautybių žmonių. 1997 m. teko tą teritoriją kasinėti ir tirti.

Dėkui už info ir vaizdus. Įdomu dėl sampilų, pasak jūsų iš vokiečių ortofoto matyti šaudyklos sampilai iki Jevonio santakos? Kreivė matyti būtent iki tos vietos

[laimutis]

Šaltinis: http://world.molotok.ru/litva-mariam...780419760.html

[Beniux]

Tai ne Lietuvos Marijampolė, kurioje niekada negalėjo būti naftos perdirbimo įmonės. Tiesa, maža liejykla čia veikė, bet ji visai kitaip atrodo ir yra išlikusi iki mūsų dienų.

Mes matome neblogai žinomą 1900 m. atviruką, kurį užsienio (ir ne tik) filokartistai stengiasi "iškišti" lietuviams.

Iš tikrųjų Marijampole tuomet vadinosi šiaurinis Gorlitz priemiestis (dabar Vokietija). Tai žemės į kurias nuolat pretendavo Lenkija ir Vokietija.

daugiau panašių vaizdų su užrašu Maryampole, užfiksuotų kalnuotoje Silezijoje, galite pamatyti čia - http://www.widokowki.gorlice.pl/index.php?cat=gorlice

[laimutis]

Tai ne Lietuvos Marijampolė, kurioje niekada negalėjo būti naftos perdirbimo įmonės. Tiesa, maža liejykla čia veikė, bet ji visai kitaip atrodo ir yra išlikusi iki mūsų dienų.

Mes matome neblogai žinomą 1900 m. atviruką, kurį užsienio (ir ne tik) filokartistai stengiasi "iškišti" lietuviams.

Iš tikrųjų Marijampole tuomet vadinosi šiaurinis Gorlitz priemiestis (dabar Vokietija). Tai žemės į kurias nuolat pretendavo Lenkija ir Vokietija.

daugiau panašių vaizdų su užrašu Maryampole, užfiksuotų kalnuotoje Silezijoje, galite pamatyti čia - http://www.widokowki.gorlice.pl/index.php?cat=gorlice

Dėkui už informaciją, nežinojau apie tai.

[laimutis]

Beniux esi šio krašto žinovas, dar viena nuotrauka iš ebay.de, buvo užvardyta kaip Mariumpol, gal vėl tai ne Lietuviška Marijampolė?

[Mørtã]

/\ http://ch.picclick.com/Orig-Foto-Mar...567122699.html

[Beniux]

Ne tiek daug II PK nuotraukų esu matęs, bet labai tikėtina, kad šįkart nurodyta tiksli nuotraukos anotacija. Kairėje pusėje matyti Vilkaviškio gatvė, kuri gale atsiremia į sinagogų kompleksą (kai kas išlikę). Dešinėje - link Šešupės ir Jevonio santakos leidžiasi buvusi Šešupės gatvė, išnaikinta 1984 m. Antrajame iš dešinės pastate gyveno poetas P. Vaičaitis. Pastate, matomame virš O raidės, 1893 - 1894 metais gyveno K. Grinius.

[suduvietis]

Radau youtubej filmuką prezidento A.Smetonos sutikimo iškilmės Marijampolėje tuomet rašoma buvo Mariampolė. Vaizduose matosi liuteronų bažnyčia, didžioji sinagoga, Rygiškių Jono gimnazija, kareivynės. Prasideda nuo 2:22 beje nustebino žmonių skaičius, žinant, kad anuomet gyventojų buvo kur kas mažiau.
http://www.youtube.com/watch?v=4GErc...el_video_title

[laimutis]

Šį vaizdą radau internete skaidydamas straipsnį, bet dabar pamiršau nuorodą. Neįsivaizduoju kokia tai miesto vieta.

[Beniux]

Dabar šios aikštelės jau nėra, bet didesnių statinių čia neatsirado. Ta vieta buvo įsiterpusi tarp tuometinių Kauno (vakaruose), Pašto (šiaurėje; dabar Dariaus ir Girėno), Jomarkų (dabar beveik visa panaikinta; teliko tik fragmentas V. Kudirkos gatvėje), Pašto skersgatvis ir pietuose – pirklio A. Bialoblockio namai (išliko jų vidurinioji dalis; Kauno g.14). Trumpiau - tai vieta dabartinių Kauno gatvės namų Nr.14 ir 16 vidiniame kieme.

Prasčiau pažįstantiems Marijampolę paaiškinsiu taip: mano turimoje didesnės rezoliucijos tokioje pat nuotraukoje (viršutinės dalies viduryje) matyti geležinkelio stoties bokštas.

Gimnazistas ir aktyvus sportininkas Anupras Tamulynas prisiminimuose taip apibūdino šią vietą: "Eidavome į gimnazijos aikštelę, kuri buvo kitoj pusėj plento, beveik prieš gimnaziją (prieš vokiečių bažnyčią, taip ją vadinom). Aikštelė nedidelė, ir joje beveik jokių įrengimų gimnastikai nebuvo. (...) bandėme žaisti ir krepšinį, bet iš žaidimo nieko neišėjo, nes veik jokių taisyklių nesilaikėme".