[KLP] Klaipėda iki 1945 m.

[Sula]

O stai pora senu paveiksliuku is Klaipedos/Memelio

Cia, atrodo, senos kareivines - dabartinis Universitetas



Vaizdas i senaji tilta



O koks cia monumentas stovejo?



Grazus miestas (buvo)

[boogy]

wow nuotraukos tai jega... gaila aisq kad nebera prusu ir kazkaip idomu tas kad jai zvelktume is istorines perspektyvos tai prusai buvo labiausiai issivysciusi baltu gentis, nors jie ir buvo pagonys (nu cia as jau apie senus laikus kalbu) taciau pas juos klestejo ir prekyba ir ekonomika buvo geresne, kai lietuviai po krumus lakste ir misionierius gaude o po to juos prie kryziu prikaldavo ir paleisdavo upe

[Karolis]

[KLP] Klaipėda iki 1945 m.

Tai Klaipėdos vaizdai, daugiausia prieš karus, kol priklausė Prūsijai ir buvo gražus uostamiestis MEMELIS

[Mantas]

Labai dėkui už temą

[Karolis]

Lietuvai labai nuskilo, kad Klaipeda pateko i lietuviu rankas.

Pritariu šiai nuomonei. Gal ir nedera taip kalbėti, bet manau kad jei būtų vokiečiai pasilikę dabar Klaipedoj stovėtų nevienas dangoraižis, o jei prancūzai būtų pasilikę tai apskritai blizgėtų ir uostas, ir pliažai, ir dangoraižiai raižytų dangų, ir tiltukai jau būtų seniai per Marias pastatyti.
Jau per 1945-1990 m. Klaipėda būtų tapusi Šiaurės Kanais ar Nica, ar bent Bordo.

[Tomas]

Tenka pripažinti, kad nors vokiečiai ir svoločių tauta, bet kultūra pas juos visa galva aukštesnė nei aplinkinių tautų

[Dzipas]

John, manau Tomas turejo omenyje 2 pasaulini ir Hitlerio darbelius...

[Mantas]

John, manau Tomas turejo omenyje 2 pasaulini ir Hitlerio darbelius...

Hitleris buvo austras

[Eimantas]

Aš esu karštas senosios gražiosios Klaipėdos atkūrimo šalininkas.
Yra nuotraukų, kuriose matosi ir fasadų detalės, manau Lietuvos bei Vokietijos archyvuose ir muziejuose ir brėžinių pavyktų rasti. Viską daryti reikia neskubant, žingsnis po žingsnio: pradėti nuo sugriautų ir neužstatytų plotų (populiarius pagrindinius skverus paliekant ateičiai) rinkti informaciją ir užstatinėti. Vėliau jei yra galimybė griauti sovietmečiu(ir ne tik) pastatytus pastatus, jei dabar nėra galimybės, palaukti…
Pvz. Sv.Jono bažnyčios sklypas laisvas, bet statyti reikia ne naujai suprojektuotą bažnyčią (o tai ir daroma), bet tokią, kokia buvo. Neptūną šluoti lauk ir atstatyti lietuvių reformatų (laukininkų) bažnyčią ir t.t.
Bet mūsų intelekto nesužaloti architektai tokioje vietoje kaip H.Manto gatvė sugeba suprojektuoti menkavertes dėžutes(kalbu apie Kapitolijaus priestatą). Visos H.Manto gatvės(atkarpoje nuo Liepų iki Daukanto) gal ir nepavyktų atkurti, nes vakarinė pusė nušluota, platinta, bet šios atkarpos rytinę dalį galima atkurti.Berods čia kažkur stovėjo įžymusis Dramblio pastatas.
Dar reikėtų atidengti visus užasfaltuotus autentiškus grindinius…

Galiu tęsti toliau. Bet manau supratote ką tomis keverzonėmis norėjau pasakyti( pagrindinę mintį)…senai norėjau išsisakyti ( reikia, kad ir merą(kitus atsakingus asmenis)) tos mintys pasiektų, manau ne vienas taip mąstau …

Ir darJ artimiausiu metu bus tvarkomi išliekamąją vertę turintys pastatai KLR teritorijoje> Ten, šalia pasukamojo tiltelio prie krantinės(kur stovi pasieniečių laivai) yra išlikęs seno ryžių? sandėlio pirmas mūrinis aukštas(dabar tai vienaaukštis pastatėlis) : puiki proga atstatyti visą fachverkinį pastatą(aukštis jei neklystu kaip 6 a.pastato). esu matęs jo foto.

[Eimantas]

[ArTuRAs]

Del atstatymo turbut daugelis sutiktu, kad atstatyti reikia, bet nemanau kad tai imanoma artimiausiu metu. Viskas ka mes galime padaryti, tai nesunaikinti to ka dar turime ir stengtis atrestauruoti bent dali sio turto.

[Mantas]

Gaila, kad Klp tramvajaus nebėra, o būtų jis visai naudingas, ypač tokiame ilgame mieste Dėl atstatymo, tai įdomu, kiek senosios Klaipėdos pastatų jau prarasta

[blitz]

Aš esu karštas senosios gražiosios Klaipėdos atkūrimo šalininkas.
Yra nuotraukų, kuriose matosi ir fasadų detalės, manau Lietuvos bei Vokietijos archyvuose ir muziejuose ir brėžinių pavyktų rasti. Viską daryti reikia neskubant, žingsnis po žingsnio: pradėti nuo sugriautų ir neužstatytų plotų (populiarius pagrindinius skverus paliekant ateičiai) rinkti informaciją ir užstatinėti. Vėliau jei yra galimybė griauti sovietmečiu(ir ne tik) pastatytus pastatus, jei dabar nėra galimybės, palaukti…
Pvz. Sv.Jono bažnyčios sklypas laisvas, bet statyti reikia ne naujai suprojektuotą bažnyčią (o tai ir daroma), bet tokią, kokia buvo. Neptūną šluoti lauk ir atstatyti lietuvių reformatų (laukininkų) bažnyčią ir t.t.
Bet mūsų intelekto nesužaloti architektai tokioje vietoje kaip H.Manto gatvė sugeba suprojektuoti menkavertes dėžutes(kalbu apie Kapitolijaus priestatą). Visos H.Manto gatvės(atkarpoje nuo Liepų iki Daukanto) gal ir nepavyktų atkurti, nes vakarinė pusė nušluota, platinta, bet šios atkarpos rytinę dalį galima atkurti.Berods čia kažkur stovėjo įžymusis Dramblio pastatas.
Dar reikėtų atidengti visus užasfaltuotus autentiškus grindinius…

Galiu tęsti toliau. Bet manau supratote ką tomis keverzonėmis norėjau pasakyti( pagrindinę mintį)…senai norėjau išsisakyti ( reikia, kad ir merą(kitus atsakingus asmenis)) tos mintys pasiektų, manau ne vienas taip mąstau …

Ir darJ artimiausiu metu bus tvarkomi išliekamąją vertę turintys pastatai KLR teritorijoje> Ten, šalia pasukamojo tiltelio prie krantinės(kur stovi pasieniečių laivai) yra išlikęs seno ryžių? sandėlio pirmas mūrinis aukštas(dabar tai vienaaukštis pastatėlis) : puiki proga atstatyti visą fachverkinį pastatą(aukštis jei neklystu kaip 6 a.pastato). esu matęs jo foto.

Pritariu. Labai gerai pasakyta! Džiugu, kad yra bendraminčių

Iki šiol nesuprantu, dėl ko tokios idėjos nebuvo svarstomos, juk akivaizdu, kad sugriauti miesto pastatai gali ir turi būti atstatyti (pavyzdžiu gali būti, kad ir tas pats kaimynas Gdanskas), o Klaipėdoje tų prarastų pastatų tikrai nėra mažai. Ypatingai norėtūsi, kad atstatytų prarastas bažnyčias: miestui jų labai trūksta ir tai labai krenta į akį. Aišku kitus pastatus irgi reikia stengtis grąžinti. Labiausiai pikta dėl tos pačios Šv. Jono bažnyčios.... Iki dabar nesuprantu, dėl ko naują bažnyčią žmonės nori statyti būtent ten? Ar jiems vietos maža? O jei taip norėjo statyti ten - kodėl nestatė pagal senąjį projektą? Tokios aferos žaloja miestą nesugrąžinamai: juk tos naujos bažnyčios niekas negriaus, dėl ko ir senosios atstatymą galime pamiršti.... Reikia Klaipėdiečiams vienytis ir kelt triukšmą, kol dar nevėlu

[Eimantas]

Čia viskas kas liko iš minėto ryžių malūno.
Šis tiltas pastatytas 1855 metais ir iki šiol veika (pats nekart sukau)

[Eimantas]

2005 m. Rugpjūčio 11 d. Ketvirtadienis
Paveldas

Po statybininkų kojomis laidojama miesto istorija

Bet koks žemės "pajudinimas" Klaipėdos senamiestyje pažeria įspūdingų eksponatų iš uostamiesčio praeities.

Todėl logiška, jog tokie darbai istorinėje miesto dalyje turėtų būti suderinti su kultūros paveldą saugančiomis institucijomis.

Tačiau dauguma į statybas senamiestyje investuojančių verslininkų dar nesuvokia to svarbos, o jei ir suvokia, tiesiog vengia papildomų išlaidų bei laiko gaišimo, juolab kad nemažai jų skundžiasi susiduriantys su biurokratine tvarka ir net korupcija.

Visa to rezultatas - tai, kad statybų bei rekonstrukcijų Klaipėdos senamiestyje pagyvėjimas pastaruoju metu nebeatveria naujų archeologinių radinių aruodų. Tuo metu privatūs kolekcininkai giriasi istorinių daiktų kolekcijomis.

"Pažeidimai - reti"

Už istorinio paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą tiesiogiai atsakingos institucijos - Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. specialistė Audronė Puzonienė sako, kad kiekvienas statybų, rekonstrukcijų, paprasčiausių žemės kasinėjimų istorinėje Klaipėdos teritorijoje atvejis būna skrupulingai išnagrinėjamas.

"Ar reikalingi archeologiniai tyrimai, sprendžia projektą svarstantys archeologai. Jie dirba drauge su projektuotojais bei statybininkais", - tikino pašnekovė.

Specialistė kategoriškai paneigė prielaidą, jog gali būti nuslepiama informacija apie reikalingus išsamius archeologinius tyrimus, mat verslininkai paprastai būna nesuinteresuoti statybos darbų vilkinimu, be to, jiems patiems tenka juos finansuoti.

"Archeologinio paveldo pažeidimų Klaipėdoje - itin reta. Per dešimt metų buvo vienas skandalas, pasibaigęs teismu. Pažeidėjams buvo priteista atlyginti žalą", - sakė A. Puzonienė.

Pypkių kolekcija

Tačiau klaipėdietis elektros montuotojas Arvydas abejoja, ar visada leidimai kasti griovius elektros kabeliams ar kitoms komunikacijoms išduodami archeologų ištyrinėtose vietose. Per tryliką metų tiesdamas elektros kabelius vyriškis sukaupė įdomią archeologinių radinių kolekciją.

Elektros montuotojo Arvydo kolekcijoje - grioviuose rastos pypkės, keramikiniai butelių kamšteliai su ženklais ir užrašais ir kt.

"Daugiausia randame šovinių, bet tai - smulkmenos. Aš renku keramikinius kamščius su užrašais, gražesnius stiklinius buteliukus, bet brangiausia man - pypkių kolekcija. Turiu 5-6 pypkių kaušelius, nulūžusių cibukų. Beveik visas jas suradau vienoje vietoje, Gegužių ir Uosto gatvių kampe. Man regis, kad jos iš vienos molio dirbtuvės ar krautuvės, nes toje vietoje kažkada buvo plytinė. Visi kolegos žino mano pomėgį seniems daikčiukams, tad, kai randa ką nors - man atiduoda", - rodė savo kolekciją elektrikas.

Pokariniame name - XII amžiaus radiniai

Klaipėdos senamiestyje, Turgaus g. 10 namo rūsyje, menininkas Vytautas Karčiauskas prieš 13 metų pradėjo kurti galeriją ir kavinę "Pėda". Prieš statybas dailininkas nedarė jokių archeologinių tyrimų, tačiau dabar "Pėdoje" eksponuojama įspūdinga archeologinių radinių kolekcija.

"Pėda" įrengta pokarinės statybos name, kuris neįtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kadangi jokie kasinėjimai nebuvo numatyti archeologinių tyrimų niekas nereikalavo. Tačiau rūsys buvo užpiltas senesnio kultūrinio Klaipėdos sluoksnio liekanomis. Supratau tai vos pradėjęs darbus", - teigė V. Karčiauskas.

Savanoriškai finansuoti archeologinius tyrimus menininkas sakė neturėjęs ir galimybių - tai kainuoja keliasdešimt tūkstančių litų, nei noro - tai būtų sustabdę darbus. Tačiau V. Karčiauskas pasikvietė į pagalbą archeologijos specialistą Raimondą Sprainaitį, kad šis prižiūrėtų darbus.

"Statybininkams papildomai mokėjau už kiekvieną radinį, kad jie būtų suinteresuoti atsargiai kasti ir visus mažmožius dėti į atskirą dėžę. Taip surinkau įspūdingą archeologinių radinių kolekciją", - pasakojo V. Karčiauskas.

Šiandien meno galerijos lankytojai gali pamatyti XVIII a. Klaipėdos mūro sienos, grindinio atodangas, akmenis, įvairias jugendo stiliaus interjerų detales, Klaipėdos medinės architektūros liekanas - ąžuolinių rąstų, medinę alaus statinę ir du žalvarinius kraniukus.

Didžiausias ir vertingiausias atradimas galerijos savininkui, juvelyrui - trys žiedai. Tai XVI-XVII a. datuojamas bronzinis žiedas su stiklo akute (Pilies muziejuje eksponuojamo žiedo analogas), žalvarinis XII a. žiedas su ornamentu ir visame Baltijos regione analogų neturintis iš išorės sidabrinis , o iš vidaus - gintarinis žiedas, datuojamas XII-XIV a.

"Žiedus galėjau atiduoti valstybiniam Lietuvos dailės muziejui į Vilnių. O kodėl turėčiau atiduoti, kas man iš to? Ar valstybei rūpi, ar aš batus, ar istorinius radinius ir meno kūrinius žmonėms rodau? Esu tikras, kad panašių radinių buvo ir gretimuose pastatuose, tačiau jie - užbetonuoti arba neatsakingai išmesti. Nė vienas Turgaus gatvėje įrengtų parduotuvių savininkas jokių archeologinių tyrimų nedarė ir paskui statybininkus nesekiojo", - įsitikinęs V. Karčiauskas.

Susidūrė su korupcija

Tuo metu Kepėjų g. 16/Tiltų g. 5 esančio pramogų centro "Šikšnosparnio lizdas" savininkas Stanislovas Kusas prieš pastato rekonstrukciją savo noru investavo keliolika tūkstančių litų į archeologinius tyrimus.

"Prieš ketverius metus dar nebuvo griežtų reikalavimų dėl archeologinių tyrimų. O tuomet dirbę Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio paminklosaugininkai, nenoriu minėti pavardžių, tik trukdė, kabinėdavosi dėl visokių popierių, kyšio norėjo. Vėliau tą žmogų už tai išmetė iš darbo" , - prisiminė seną nuoskaudą verslininkas, atgaivinęs 150 metų senumo pastatą.

"Man pačiam buvo įdomi to namo istorija. Kreipiausi į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologus ir pagal sutartį iš savo lėšų finansavau jų tyrimus. Darbai truko metus laiko. Jei būčiau prašęs Savivaldybės paramos, vien popierių tvarkymas butų trukęs dvejus metus", - piktinosi biurokratija S. Kusas.

Archeologai po "Šikšnosparnio lizdu" atvėrė keletą kultūrinių sluoksnių, atrado sudegusios Klaipėdos liekanas, seno grindinio fragmentus. Tyrimų metu buvo surinkta 16 dėžių eksponatų, kurie atiteko valstybei ir dabar saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Keletą eksponatų pramogų centras nuomojasi iš muziejaus.

Dėlioja mozaiką

Tačiau dauguma į statybas senamiestyje investuojančių verslininkų dar nesuvokia kultūrinio paveldo svarbos, - tvirtina Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologai Mindaugas Brazauskas ir Romas Jarockis.

M. Brazauskas šiuo metu atlieka žvalgomuosius archeologinius tyrimus sklype Aukštoji g. 15/Daržų g. 9.

"Šalia esančiuose sklypuose anksčiau daryti tyrimai atskleidė, jog XVI a. čia buvęs Frydricho priemiestis, kuriame žmonės puoselėjo daržus. Mes atkasėme XVII a. kultūrinį sluoksnį, atradome medinės statybos liekanų - pamatus, "surištus" moliu. Medžiaga labai graži, jos daug, tačiau žvalgomieji tyrimai tėra mozaikos rinkimas ir tariamas bendro vaizdo atkūrimas.

Čia būtų galima daryti išsamius mokslinius tyrimus, tačiau rimta archeologija, t.y. nuoseklus viso sklypo atidengimas - labai lėtas, ilgas ir brangus procesas. Statybų užsakovai tokių tyrimų purtosi. Pagrindinis jų klausimas: "O kam to reikia?". Už poros savaičių mes jau turime darbus užbaigti. Vėliau čia bus pastatytas namas. Kadangi namas bus statomas ant polių - archeologinis paveldas nebus sunaikintas, tačiau aš abejoju, ar per ateinančius 50 metų kas nors čia imsis tyrimų, nebent panorėtų kasti rūsį. Tad palinkėkite mums gero oro, kad atidengtume pačią įdomiausią dalį", - kalbėjo archeologas.

Kitas archeologas dr. R. Jarockis ruošiasi sklypo, esančio Žvejų g. 3, kur dabar tebestovi sudegęs "Baltijos" kino teatras, žvalgomiesiems tyrimams.

"Toje vietoje numatome atverti medinės Klaipėdos kultūrinį sluoksnį. Kadangi uostamiestis buvo pats europietiškiausias miestas Lietuvoje, randame labai daug užsienietiškų daiktų, atvežtų iš Vokietijos, Olandijos. Taigi galime daryti išvadas net ir apie visos tuometinės Europos kultūrą. Sklype Žvejų g. 3 buvo planuota atlikti išsamius mokslinius archeologinius tyrimus, tačiau šios minties atsisakyta. Tikriausiai dėl finansinių kliūčių. Jei aš būčiau verslininkų vietoje, kreipčiausi į miesto Savivaldybę paramos tokiems tyrimams. Juk archeologiniai radiniai atitektų visuomenei. Man teko girdėti, kad Ukmergės savivaldybė kompensavo verslininkui dalį investicijų į archeologinius tyrimus", - samprotavo R. Jarockis.

Eksponatai muziejaus nepasiekia

Tai, kad statybų, rekonstrukcijų Klaipėdos senamiestyje pagyvėjimas neatidengė archeologinių radinių aruodų, patvirtino ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų vyr. saugotoja Zita Juškėnienė.

2004 metais muziejaus fondą papildė 212 vienetų archeologinių radinių. "Visi jie rasti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos ir restauravimo skyriaus specialistų atliktų archeologinių kasinėjimų Naujojoje Uosto g. 9-11-12-15 namų sklypuose metu. Tai daugiausia šukės, stikliniai buteliukai. Nieko labai vertingo", - sakė muziejininkė.

Šiais metais Z. Juškėnienė inventorizavo vos kelis naujus eksponatus. "Tokio įvykio, kad žmonės atneštų kokį archeologinį radinį į muziejų, net neatsimenu. Gal prieš dešimtį metų tokių atvejų pasitaikydavo. Dabar archeologijos ekspoziciją papildo tik mūsų muziejaus bei Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų vykdomų profesionalių kasinėjimų metu rasti daiktai", - teigė Z. Juškėnienė.

Iš viso Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologijos ekspozicijoje yra daugiau kaip 30 tūkstančių archeologijos eksponatų iš Klaipėdos miesto ir apylinkų.

Jurga PETRONYTĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

http://teutonic.tripod.com/memel/index.htm

Balti rutuliai: išlikę pastatai. Juodi rutuliai, neišlikę.
Foto po žemėlapiu.

Dramblio pastatas(1813)


Nebėra ir šitų...







Ir Biržos gatvės nebėra(dabar Atgimimo a.)

[ArTuRAs]

Cia vidurij matosi tas pastatas kuri KLR atstatys

[Mantas]

Rodo tik "Image hosted by tripodo", paspaustum Ctrl + F5, turbūt ir tau taip pradėtų rodyti

[Eimantas]

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...com=1&s=1&no=0
apie Klaipedos senamiesti, 2006 03 20 13:57
Sugrąžinkime Klaipėdai jos istorinę išvaizdą

Romanas Borisovas, dailininkas iš Vilniaus

Jau kurį laiką girdžiu kalbant, nuolatos skaitau pasisakymus spaudoje apie būtinybę atstatyti Klaipėdos pilį, suteikti miestui europietišką veidą, siekį keisti požiūrį į visa, kas palikta senųjų miesto gyventojų per uostamiesčio 750 metų istoriją. Man, menininkui, daugelį metų paskyrusiam buriavimui Klaipėdoje, taip pat įdomu, kas vyksta šiame mieste, pretenduojančiame tapti jūrinės Lietuvos vizitine kortele.
Taigi, ką mes dabar šia tema galime išvysti vieninteliame Lietuvos uostamiestyje? Deja, apgailestaudamas turiu pripažinti, kad nieko paguodžiama. Ir mėginsiu išsakyti savo nuomonę, kodėl taip yra atsitikę.
Nieko naujo ir originalaus bei organiškai susieto su praėjusių kartų architektūriniais ieškojimais Klaipėdoje neturime ir negalime rasti. Tai toks pat, kaip ir daug kur, nykus, standartiškai sovietinis, iki horizonto išsitiesęs blokinių namų miestas su labai mažu, chaotiškai sujauktu išlikusiu senuoju miesto centru ir buvusiu naujamiesčiu dešiniajame Danės krante. Tik per stebuklą išlikęs reguliarusis senamiesčio gatvių tinklas, bet jau gana sunkiai „įskaitomas“. Neliko bažnyčių bokštų vertikalių, neliko ir įspūdingos upės krantinės.
Tarytum tik šiandien tai imame pastebėti ir rengtis vėl atstatyti, atkurti ir puoselėti buvusį miesto grakštumą, jo nepakartojamą europietišką dvasią, atvirą Europos ir Baltijos valstybių kultūriniams vėjams, artimą Hanzos miestų sąjungos tradicijoms.
neatkurta nieko tokio, kas, sakykim, būtų Klaipėdos siluetą charakterizavę iš gražiosios, originaliosios pusės. Visi imsite protestuoti, sakydami, o kurgi mūsų garsusis Lietuvos jūrų muziejus, delfinariumas Kopgalyje arba koks nors šiuolaikinis keltas į Smiltynę, arba grakščioji tristiebė barkentina “Meridianas”, kokios nerasi jokiame kitame Balbieriškyje ar net ir Kaune.
Tačiau Klaipėda ir seniau, nors ir turėjo kitokį pavadinimą, buvo vertas pagarbaus ir atidesnio dėmesio europinis uostamiestis, garsėjęs turtinga praeitimi ir gražiai apstatytu centru.
Sovietiniais laikais Lietuva garsėjo M.K.Čiurlioniu ir velnių muziejumi. Teisybę sakant, buvo netgi atvirkščiai, – pirmiau visi paminėdavo velnių muziejų, nes jis buvo geriau žinomas sovietinio lagerio turistams. Tiesa, dar buvo “Pirčiupio motina”. Tai buvo anų laikų mąstymo stereotipai, kurie, deja, išlieka aktualūs ir šiandien.
Kodėl net šiandien nenorima atsisakyti sovietinės Klaipėdos stereotipų? Kodėl ir šiandien visus (ir profesionalius architektūros specialistus) tenkina tai, kad Klaipėdoje miesto vertikalias dominantes sudaro ne bažnyčių bokštai, bet fabrikų kaminai? Aš suprantu, kad jie aukštesni, be to, Klaipėdos gyventojų konfesinė ir tautinė sudėtis po karo šiek tiek pasikeitė ir dabar joje gyvena daug žmonių, kuriems ar bažnyčios bokštas, ar minaretas, ar fabriko kaminas, – tas pats. Jie vaikščiodami gatve galvos nepakelia, ir todėl jiems nėra jokio skirtumo, kaip atrodo miestas, turintis 750 metų istoriją. Jiems šio miesto istorija prasidėjo 1945-aisiais.
Tačiau šiandienos Klaipėdoje gyvena ir daug kitokių žmonių. Kūrybinė ir akademinė inteligentija. Ar jie nejaučia jokios graužaties? Ar jiems neskaudu, kad Klaipėda ta sujaukta senove pralenkia ir… Kaliningradą? Ten taip pat griovė, bet, laimė, yra dar išlikusios net kelios bažnyčios, katedros mūrai.
Man žinoma restauratoriaus architekto Vytauto Šliogerio, Klaipėdos universiteto docentės Dalios Kiseliūnaitės bei kitų širdgėla ir begalinis siekis atkurti, atstatyti, išsaugoti architektūrinį ir etnokultūrinį paveldą.
Ką mes regime šiandienos Klaipėdoje? Vietoje per karą ir pokario socializmo statybos laikotarpiu prarastų pastatų kuriamos įvairios miesto plėtros koncepcijos, kurios galiausiai pavers Klaipėdą dar nykesniu miestu. Tuomet ir kyla klausimas, ar čia gyvena vien tik „mankurtai“, kuriuos tenkina, kad Klaipėda ir toliau būtų tik šiek tiek kosmetiškai pagražintas keliais stikliniais bokštais ir „akropoliais“ nykus posovietinių pertvarkų

senam, 2006 03 20 13:57
Tuomet ir kyla klausimas, ar čia gyvena vien tik „mankurtai“, kuriuos tenkina, kad Klaipėda ir toliau būtų tik šiek tiek kosmetiškai pagražintas keliais stikliniais bokštais ir „akropoliais“ nykus posovietinių pertvarkų miestas? O gal įmanomas kitas variantas, ir galima kalbėti apie sugrąžinimą miestui jo istorinės išvaizdos, kad ateityje jis galėtų deramai stoti greta kitų senųjų Baltijos jūros uostamiesčių?
Klaipėdos senamiestis – tai jau atskira tema. Atleiskite, bet juokinga klausytis, kai spaudoje rimtai diskutuojama ir klausiama, ką daryti su dviem senamiesčio dominantėmis – gynybiniu Jono kalneliu ir piliaviete? Deja, tai primena tik seną sovietinių laikų anekdotą, kada kolūkio pirmininkas klausė susirinkusių kolūkiečių, kaip statyti tiltą – skersai ar išilgai upės?
Ar Klaipėdos miesto tėvai ir politikai dabar nesielgia taip pat? Ar jie nežino, kad Klaipėdos centras prieš karą atrodė kaip normalus europietiškas miestas, o dabar – viso labo nykus įvairiausių atsitiktinių statinių kratinys. Kodėl niekas nekalba apie tai, kad centre būtų galima atstatyti senuosius namų fasadus palei Danės upę. Dabar tam niekas nebetrukdo, yra laisvi plotai. Tačiau ten kažkodėl atsirado neaiškios formos ir paskirties nauji pokariniai sandėliai. Galiausiai kai kurie klaipėdiečiai atvirai šaiposi ir net Tilžės aktui (191 ir Klaipėdos sukilimui (1923) dedikuotą skulptūrinę arką vadina kartuvėmis…
Sustokime, įsižiūrėkime – kam viso to reikia, kas gi formuoja miesto veidą? Ar ir toliau bus laikomasi nuostatos, kad Klaipėda – tai socialistinis miestas ir jam prie jo išorinio veido netinka visokie vokiškąjį miesto kūrimo laikotarpį menantys statiniai?..
Manau, tai nėra vien piktybiška destruktyvi veikla, nukreipta ta linkme, kad Klaipėda pavirstų beveidžiu pramoniniu monstru. Pažvelkime į bet kurio Lietuvos miestelio prieškario nuotraukas, atvirukus, kad suprastume, jog prieš karą tai buvo miestai su visais jiems būtinais atributais. Tai buvo nors ir nedideli, bet ryškūs ir saviti civilizacijos židiniai. Šiandien, po karo praėjus 60 metų, jie atrodo kaip dideli nevykusiai susiformavę kaimai – namas toli nuo namo, kaip dantys šveplojo burnoje. Kaip jie gali prabilti į miestelėną ar pravažiuojantį keliautoją iš Europos ir pasaulio?..
Jei vis dėlto norima grąžinti Klaipėdos miestui prarastą veidą, nebūtina vėl išrasti dviratį. Tai jau seniai padaryta. Užtenka pasižiūrėti, kas jau nuveikta kaimynų lenkų, ir palyginti. Kodėl net Gurowe Ilaweckie (buvęs Landsbergas) atrodo kaip tikras miestas, o Krylovas (buvęs Nordenburgas) Kaliningrado srityje atrodo taip, lyg per jį būtų kas buldozeriu neatsargiai pervažiavęs... Atstumas tarp šių miestelių yra toks mažas, kad per dieną pėsčiomis nueiti galima.
Mielieji, nauja nepriklausoma ir demokratinė visuomenė jau turi galimybių apsispręsti ir veikti civilizuotai. Neverskite priminti, kad paskutinieji sovietinio miesto tėvai tokių sąlygų neturėjo, bet pagal savo sąžinę ir neklystančios partijos limituotas galimybes mėgino išsaugoti tam sunkmečiui įmanomą miesto padorumą, jį net papildyti muziejais, paminklais.
Atstatykime Klaipėdos pilį, bažnyčias. Pranokime kiekvienas savo laikmetį ir grąžinkime Lietuvai ir Europai uostamiestį, Jūsų ir visų mūsų mylimą garbingą senolę Klaipėdą.

Čia vieno skaitytojo komentaras šioje temoje:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=9072888

[Svecias]

Matosi, kad Eimantas įdėjo Klaipėdą mylinčio ir norinčio jai gero žmogaus mintis.