[KLP] Klaipėda iki 1945 m.

[Eimantas]

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (I)

http://www.ve.lt/?data=2007-04-23&ru...&id=1177247397

[music]

http://web2.vs170057.vserver.de/conc...emel_mitte.htm

[ValdasJ]

Beskaitinedamas "Malunu kalvos" skyreli aptikau viena straipsni is "Vakaru ekspreso", akis uzkliuvo uz paryskintos dalies:

Atgimsta Jono kalnelio prieigos

<...>

Anot jo, jau rengiamas ir prie Danės stovinčio XIX amžiuje pastatyto silkių rūšiavimo sandėlio, kuriame vėliau laikyta druska, rekonstrukcijos projektas. Šiame pastate įsikurs parduotuvėlės, barai, restoranai.

Martynas Vainorius
www.ve.lt

Ar teisingai supratau, kad kalbama apie nuotraukos desiniam kampe esanti pastata? :


Paimta is memelis.lt

[Eimantas]

Ar teisingai supratau, kad kalbama apie nuotraukos desiniam kampe esanti pastata? :

Šioje nuotraukoje matomas pastatas stovėjo dab. Karlskronos aikštės (tarp Memelio ir Pilies tilto) vietoje, linų sandėlis jei neklystu. O straipsnyje minimas stovi uz Meridiano, išilgai upei, jis apmūrytas raudonomis plytomis ir grafičiais nuterliotas.

[ValdasJ]

Šioje nuotraukoje matomas pastatas stovėjo dab. Karlskronos aikštės (tarp Memelio ir Pilies tilto) vietoje, linų sandėlis jei neklystu. O straipsnyje minimas stovi uz Meridiano, išilgai upei, jis apmūrytas raudonomis plytomis ir grafičiais nuterliotas.

OK, dekui. Straipsnyje buvo kalbama apie saldainiu fabrika ir po to atskirai apie silkiu sandelius tai galvojau kad jie visai kitoj vietoj turi but.

Radau straipsni VE su tos vietos istorija tai dabar viskas i savo vietas atsistojo:

"Saldaininės" teritorija prisikels naujam gyvenimui

<...>

Žiupsnelis istorijos

Buvusioje "Klaipėdos konditerijos" teritorijoje XVI-XVII amžiuose stovėjo Šv. Jono parapijos ir Šv. Mikalojaus krašto (lietuvių) bažnyčios. Nusprendus miestą sutvirtinti pylimais, 1627 metais buvo nutarta lietuvių bažnyčią nugriauti. Vėliau šiame sklype stovėjo jūros druskos sandėlis.

1854 metais kilusio didžiojo gaisro metu visi palei Danės upę stovėję sandėliai sudegė. Po trijų metų Šv. Mikalojaus bažnyčios vietoje buvo pastatytas silkių rūšiavimo sandėlis. XIX a. 8 dešimtmetyje Klaipėdai netekus silkių rūšiavimo teisės, pastatas buvo išnuomotas pirkliams kaip paprastas sandėlis.

Pokario metais šioje teritorijoje pradėjo veikti saldainių fabrikas. Įmonės teritorija buvo aptverta tvoromis, pristatyta daug gamybinių ir pagalbinių statinių. Įmonė išsaugojo senąjį sandėlį - buvo paliktos visos senosios medinės laikančiosios konstrukcijos, pastatas buvo apmūrytas raudonomis molio plytomis, naujai perdengtas stogas. Iš vakarų pusės buvo pristatytas priestatas, šiek tiek pakoreguota stogo forma - vietoje valminio įrengtas dvišlaitis. Taip pat buvo užmūryti upės pusėje buvę vartai.

[ValdasJ]

Ta proga atradau savo archyvuose keleta nuotrauku su silkiu sandeliu:

Sitoj nuotraukoj jis i kadra papuole atsitiktinai tad teko iskirpti ir isdidinti kampa, del to kokybe prasta:


Is arciau nuo vandens:


Nuo Jono kalnelio puses. Ten yra gan auksta tvora uzstatyta tai fotografavau tiesiog ranka virs tvoros iskeles. Buvo smalsu kas uz jos dedas:

[ValdasJ]

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės X



Tęsiame pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos pastatus ir juose gyvenusius prieškario ir pokario žmones.

Šį kartą Klaipėdoje, Liepų g. 39-ajame name, 1911 metais gimusio Giunterio Frydricho Kersandto (Giunther Friedrich Kersandt) pėdsakais nuseksime net iki Pietų Afrikos Respublikos miesto Keiptauno, kurio apylinkėse gyvena jo sūnus Uvė Kersandtas (Uwe Kersandt).

Liepų g. 39-ojo namo istorijos krisliukai

Ir šį kartą jų pažarstė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė. Beje, lankydamasis Klaipėdoje, Uvė Kersandtas užsuko ir į muziejų, su kurio darbuotojais dar tikslinosi daugelį detalių: kuriuose Klaipėdos namuose gyveno jo senelis, tėvas, kur buvo Masonų ložės, kurios narys buvo senelis, pastatas, kurioje Klaipėdos mokykloje galėjo mokytis jo tėvas (spėta, kad jis turbūt lankė mokyklą prie Jono bažnyčios, nes ji buvusi skirta aukštesnio socialinio luomo vaikams; o tos mokyklos neišlikęs pastatas - vietoj jo - garažai - šliejosi prie dabartinio metrologijos tarnybos pastato) ir t.t.

Kersandtų šeimos gyvenimo pėdsakų aptikta ir tuometinės Luizės g. 3-ajame name. Čia Uvės senelio šeima gyveno tuomet, kai jo tėvo dar nebuvo - 1909 m. Namas neišlikęs. Maždaug jo vietoje stovėjo Lenino paminklas (dabar - Atgimimo aikštė).

Bet grįžkime prie Liepų g. 39-ojo namo. Jį statė žymiausias Klaipėdoje 20 a. pradžios statybų rangovas Richtmejeris. Ant namo yra išlikusi statybos data - 1905 m. Richtmejeriui priklausė dar keli Klaipėdos namai, kurių patalpos buvo nuomojamos, jose įsikurdavo įvairios paskirties dirbtuvės.

Vos už kelių namų Liepų g., prie išlikusio pašto pastato, buvo Masonų ložei priklausęs statinys (per karą sugriautas, maždaug jo vietoje - stalininio periodo statinys, kuriame dabar įsikūręs bendrovės "Ergo" padalinys). Masonų ložę Klaipėdoje 1785 m. įsteigė anglų ir škotų bendruomenė, čia sugužėjusi medienos verslo tikslais. Garsiausi šios bendruomenės atstovai buvo Simpsonų giminė.

O XX a. pirmojoje pusėje Masonų ložei priklausė Klaipėdos grietinėlė. Jos narys buvo ir Uvės senelis.

Kersandtų šeimyna Klaipėdą paliko 1920 m., kai joje jau buvo prasidėję neramumai. Apsigyvenę Berlyne, Kersandtai į Klaipėdą niekada nebegrįžo.


Senelis Frydrichas Vilhelmas Kersandt savo du sūnus (Uvės tėvas Giunteris - kairėje) augino diegdamas karinę dvasią(1912-1913 m., kai šeima gyveno Klaipėdoje)

Seneliai, gyvenę Klaipėdoje


Taip atrodė Pirklių korporacijos ir Biržos pastatas prie Danės upės, buvęs maždaug dabartinės Žvejo skulptūros vietoje. Jis per II pasaulinį karą buvo sugriautas. Tame pastate iki 1920 m. Pirklių korporacijos teisininku dirbo Uvės senelis

Uvės senelis Frydrichas Vilhelmas Kersandtas gimė Vėluvoje (dabar - Znamenskas Kaliningrado srityje), mokėsi Europos universitetuose, įgijo mokslinių laipsnių, pasiekė akademinės, karinės karjeros, taip pat ir civilinio gyvenimo aukštumų. "Aš savo seneliu labai didžiuojuosi",- sakė Uvė.

Jo senelė Luizė Elžbieta Adelaidė Runau (Luise Elsbeth Adelheid Ruhnau) taip pat buvo gimusi Vėluvoje.

"Apie senelius aš nedaug teišsaugojau prisiminimų: buvau tik šešerių, kai mama mus, du sūnus, išsivežė į Pietų Afriką. Pamenu tik tiek, kad senelis man buvo toks didelis autoritetas, kad aš jo tiesiog bijodavau. Senelė - kitas dalykas. Ji buvo švelni ir rūpestinga",- atvirai prisipažino Uvė. Tačiau jis senelius mena gyvenančius ne Klaipėdoje, o Berlyne, kuriame jis gimė 1942 m.

Įtakinga Kersandtų giminė


Liepų g. 39-asis namas, kuriame gyveno Kersandtų šeima. Jame gimė Uvės tėvas

Iš Pietų Afrikos pirmą kartą savo gyvenime į Klaipėdą atvykęs Uvė Kersandt apie mūsų miestą žinojo kur kas daugiau nei dažnas mūsų čia gyvenantis dešimtmečius. Nes jis jau yra parašęs ir Berlyne išleidęs giminės knygą "The shadow of a dream. A brief historical account of the Kersandt family" ("Svajonių šešėlis. Trumpa istorinė Kersandtų šeimos apybraiža"). Knyga skirta tik Kersandtams, kurių pasaulyje, o tiksliau - gyvenančių Vokietijoje ir Pietų Afrikoje, yra apie 60. Toje knygoje nemažai parašyta ir apie Klaipėdą: joje gimė Uvės tėvas, dvi tetos.

Kadaise Klaipėdoje kelis metus mokęsis, o vėliau mokslus Kenigsbergo universitete baigęs ir filosofijos mokslų daktaro laipsnį įgijęs Uvės senelis Frydrichas Vilhelmas buvo labai įtakingas žmogus: Klaipėdos Pirklių korporacijos sindikas (teisininkas, tvarkęs visą biznio dokumentaciją, pasirašinėjęs sutartis, reguliavęs ir finansinius reikalus). Todėl visai nenuostabu, kad jis priklausė ir Masonų ložei, kurios neišlikusiu pastatu domėjosi Uvė.

Vėliau jau į Berlyną gyventi persikėlusi Kersandtų šeimyna, tiksliau - pats Frydrichas Vilhelmas Kersandtas, buvo taip pat arti valdžios. "Tėvas buvo labai tvarkingas žmogus. Kai po jo mirties su broliu dalijomės likusį turtą, aptikau preciziškai surūšiuotus dokumentus. Brolis neprieštaravo, kad archyvas atitektų man. Tai ir buvo tarsi įpareigojimas parašyti giminės istorijos knygą. Archyve radau ir išsaugotus senelio biografijos dokumentus, ir tėvo biografijos paliudijimus. Tarp gausybės jų buvo ir paties Hitlerio ranka pasirašyta padėka už 1936-ųjų metų olimpinių žaidynių Berlyne organizavimą",- ironiškai šyptelėjo Uvė. Bent jau pasirodė, kad ironiškai. Gali būti, kad Uvė, turint omenyje karo išskirtus jo tėvus, su Hitleriu gali sieti savo asmenines sąskaitas, tačiau jau pačioje pradžioje buvome susitarę, kad politinių dalykų neaptarinėsime...

Tėvas norėjo būti fermeris...

Uvės tėvas, studijavęs agronomiją, niekados nenorėjo būti kariškis. Tačiau plieninės valios senelis nuo mažų dienų vyresniuosius sūnus lenkė į karybą. Jau dvejų metukų Giunteris Frydrichas, kaip ir jo vyresnysis brolis, buvo rengiami "sukarintomis" uniformomis. Jiems buvo diegiama ir militaristinė dvasia. Rezultatas - Uvės tėvas, nepaisant jo svajonių dirbti žemę, auginti gyvulius, tapo kariškis.

"Aš, rašydamas giminės istoriją, paskaičiavau, kad mano tėvai iš penkiolikos santuokos metų "ant popieriaus" kartu gyveno vos devynis mėnesius. Bet, kaip matote, tai nesutrukdė pasaulį išvysti mums, dviem jų sūnums",- mirktelėjęs žaižaruojančiomis akimis konstatavo Uvė.

"Tėvas, būdamas kariškis, į namus parvažiuodavo ir išvažiuodavo. Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, toji tradicija tęsėsi - iš fronto jis trumpam parvažiuodavo namo",- prisimena kariškio sūnus. O karui pasibaigus, Uvės tėvas iš fronto negrįžo, nes, Latvijos teritorijoje patekęs į nelaisvę, praėjo Stalino gulagus. Su dviem sūnumis ir buvusia žmona jis tepasimatė po 27 m., 1970-aisiais Pietų Afrikoje. Kokia proga ir kas buvo šio susitikimo iniciatorius - kitame numeryje, kuriame toliau pasakosime Kersandtų giminės, susijusios su Klaipėda, istoriją. Joje bus ir Romeo bei Džiuljetos istorijos vokiškas variantas.

Bus daugiau. Pradžia - balandžio 23 d. Išeina kiekvieną pirmadienį. "Vakarų ekspresą" skaitantiems internete, pranešame, kad svetainėje www.ve.lt jau yra nuoroda "Miesto istorijos", kur rasite visas iki šiol spausdintas "Akvarelių" publikacijas.

Gražina JUODYTĖ
http://www.ve.lt

Pora mano kadaise darytu nuotrauku:

[nirva666]

gal kas parduoda senosios klaipedos nuotrukas, buciau labai dekingas

[El_Greco]

Gal kas gali pafotkint senus Klaipedos sandeliuis/industrinius pastatus?Jei tokiu aisq dar yra.
Man labai patinka 19-20a pradzios industrine architektura.

[Eimantas]

Gal kas gali pafotkint senus Klaipedos sandeliuis/industrinius pastatus?Jei tokiu aisq dar yra.
Man labai patinka 19-20a pradzios industrine architektura.

Gal esančių čia pradžiai užteks?
www.biblioteka.lt/paveldas

[El_Greco]

Jo yra idomiu dekui.Jus niekad nebandet i kokius nors apleistus pastatus patekt?

http://www.28dayslater.co.uk/forums/index.php

[Eimantas]

Pažintis su dar neregėta Klaipėda

Kristina Paukštytė

Pamatyti pirmuosius pašto atvirukus, kuriuose įamžintas senasis Klaipėdos miestas, galės kiekvienas. Leidykla „Libra Memelensis“ pristatė albumą „Klaipėda senuose atvirukuose“.

Pirmieji atvirlaiškiai Europoje ir Lietuvoje pasirodė tik XIX a. pabaigoje ir tapo itin populiarūs.

Iki XX a. vid. buvo išleista per tūkstantį skirtingų su Klaipėdos miestu supažindinančių atvirukų. Daugiau nei du šimtai jų publikuojama leidinyje.

Originalius atvirukus, vaizduojančius senus architektūrinius objektus, miesto gatves, uostą, aikštes, kurių dabar nebeišvysi, surinko garsūs Klaipėdos kolekcininkai Egidijus Baranauskas, Viktoras Raševskis ir Gediminas Žulius.

Kai kuriuose atvirukuose matyti ir originalo kalba rašyti laiškai.

Leidėjo Kęstučio Demercko teigimu, knygoje pavaizduota tik nedidelė dalis atvirukų, sukauptų kolekcininkų rinkiniuose bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose.

Gruodžio pradžioje pasirodęs leidinys jau pretenduoja į antrus metus Klaipėdos savivaldybės rengiamo konkurso dėl populiariausios ir gražiausios uostamiestyje išleistos knygos titulo.

Iki sausio mėn. pabaigos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje veiks paroda „Klaipėdos karališkojo miesto vaizdai“, kurioje galima pavartyti ir išleistą albumą.

www.klaipeda.daily.lt

[UMBAS]

Isivėlė klaidelė - Gediminas Žulys

[DDR 80]

Beskaitinedamas "Malunu kalvos" skyreli aptikau viena straipsni is "Vakaru ekspreso", akis uzkliuvo uz paryskintos dalies:



Ar teisingai supratau, kad kalbama apie nuotraukos desiniam kampe esanti pastata? :


Paimta is memelis.lt

Truputi jums leidus papildisiu. Stovi du, is 53-ju sios serijos, sovetiniai laivai "Novik" klases. Is kaires "Kalinin" desineje "Vojkov" 1929 m. Su vizitu Memelyje.

[DDR 80]

Radau tokias nuotraukas. Klaipedeciai, ar "gyvi" sie pastatai?

[arturiux]

Jei neklystu, pirmoje nuotraukoje, buv. gimnazijoj KU Pedagogikos fakultetas, o Gubernatūros rūmuose dabar įsikūręs Nord Lb bankas.

[tricky_kid]

Buvę Gubernatūros rūmai vis dar tebestovi:

Irmux fotografija

Dabar tai DnB Nord Klaipėdos būstinė. Yra išlikęs autentiškas interjeras ir ypač nuostabūs laiptai.


O pirmoj nuotraukoj grubi klaida: ten ne Vytauto Didžiojo gimnazija(nors ji ir yra toj pačioj gatvėj).

Pastatas pradėtas statyti 1905 ir baigtas 1908 ir į jį persikėlė mokytojų seminarija, o dabar jis irgi išlaikė tą pačią savo funkciją. Ten yra Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetas. Beje šiam pastatui buvo skirta itin didelė teritorija, net 2.5 ha (pagal Tatorį), nes kūrėsi tuščiuose miesto plotuose, tai turi ne tik erdvų stadioną, bet ir nuostabų sodą. Pastatai irgi autentiški (net stogą prieš porą metų atstatė į jo buvusią originalią vietą), tik sporto salė tarybiniais metais pristatyta.

P.s o kokia čia knyga, jei ne paslaptis ?

[tricky_kid]

Gubernatūros vaizdas iš kitos pusės su senuoju paštu:



Mokytojų seminarija:





Vytauto Didžiojo gimnazija:

[tricky_kid]

ar tai ne Turgaus g.?

Taip Turgaus gatvė.


Aš irgi įdėsiu vieną vaizdelį iš to meto žmonių gyvenimo:


Kurioje čia vietoje ?

[DDR 80]

Tokia nuotrauka. Kur daryta matyt ne bus sunku atspeti. Protokola raso uz prekyba ne vietoje